Taiwaniečių puslaidininkių koncernas TSMC antradienį simboliškai pradėjo statyti savo pirmąjį gamyklą Europoje ir taip pradėjo svarbų Europos lustų įstatymo, vadinamojo Chips Act, projektą. Ceremonijoje Dresdene, kurioje dalyvavo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (SPD), buvo pabrėžta, kad gamykla yra dalis didesnės Europos strategijos stiprinti mikroelektronikos gamybą.

Kuriant bendrą įmonę kartu su jau Drezdene įsikūrusiomis įmonėmis Bosch, Infineon ir NXP Semiconductors, TSMC turės 70 procentų naujai įsteigtos European Semiconductor Manufacturing Company (ESMC) akcijų. Likę partneriai įsigys po dešimt procentų. Gamyklai, kuri nuo 2027 metų gamins mikroschemas, daugiausiai skirtas automobilių pramonei, bus skirta dešimt milijardų eurų investicijų, kurių pusė bus skirta iš valstybės šaltinių. Planuojama sukurti 2 000 naujų darbo vietų.

Pavadinimas: Christianas Koitzschas, ESMC prezidentas, pabrėžė projekto svarbą Europos mikroelektronikos strategijai. Europos Sąjungos „Chips Act“ siekia sustiprinti mikroschemų gamybą Europoje ir iki 2030 metų padvigubinti Europos dalį pasaulinėje rinkoje nuo dabartinių dešimties iki dvidešimties procentų. „Pradėjus statybas, tai nėra pabaiga, o kažko didelio pradžia“, sakė Koitzschas ir pabrėžė stiprią technologinę partnerystę su TSMC bei sinergijas su Europos įmonėmis.

Naujoji gamykla Drezdene ne tik prisidės prie mikroschemų gamybos, bet ir veiks kaip platforma moksliniams tyrimams ir plėtrai. Planuojama, be kita ko, įgyvendinti „University Outreach Program“, kuri suteiks doktorantams ir startuoliams prieigą prie pažangiausios TSMC technologijos. Tai leis kurti mikroschemų dizainus ir gaminti prototipus vietoje.

Koitzsch taip pat paminėjo aukštus TSMC aplinkosaugos standartus, kurie buvo sukurti dėl Taivano saloje esančios vietos. Šie standartai taip pat bus taikomi ir Drezdene, kur gamykla bus valdoma naudojant žaliąją energiją, panašiai kaip TSMC gamyklos Arizonoje ir Japonijoje.

Europos lustų aktas yra ES strategijos pagrindas, pagal kurį iki 2030 metų ketinama investuoti apie 45 milijardus eurų į Europos mikroelektroniką, įskaitant tyrimus, bandomuosius projektus ir megagamyklų statybą. Šalia Vokietijos šios plėtros naudą galėtų pajusti ir kaimyninės šalys, tokios kaip Lenkija ir Čekija, dalyvaudamos tiekimo grandinėse.