Priežastys, dėl kurių akcijos yra nepakankamai įvertintos

Akcijų rinkoje kainos formuojasi dėl pasiūlos ir paklausos. Kai kursai krenta, trūksta potencialių pirkėjų. Gali būti keletas priežasčių, kodėl akcijos prekiaujamos rinkoje žemiau jų tikrosios vertės.

Kiekviena įmonė nori išvengti neigiamų naujienų, tačiau tai ne visada įmanoma. Kai įmonės pavyzdžiui nepasiekia pelno lūkesčių ar susiduria su besiformuojančiais ieškiniais, tai dažnai lemia mažėjančią paklausą. Dažnai ne patyrę akcininkai tada parduoda šių įmonių akcijas ir dėl to akcijos kaina krenta. Nepaisant to, kad blogos žinios gali būti rizika įmonei, daugelis investuotojų perreaktuoja ir taip atsiranda akcijos nepakankamo įvertinimo.

Šis pernelyg skubotas veiksmas dažnai kyla iš vadinamojo bandos instinkto. Investuotojai pradeda parduoti savo akcijas, kai tai daro ir kiti, tai yra tipiškas žmogiškas investuotojo elgesys. Dažna priežastis tokiems neloogiškiems veiksmams yra interneto forumai, kuriuose nariai pataria parduoti ar pirkti. 2021 m. pradžioje įvyko toks dirbtinis pakilimas, nes Reddit vartotojai paragino pirkti GameStop akcijas, kurios tuomet buvo stipriai pervertintos.

Rask nišines įmones. Biržos pasaulyje dažnai kalbama tik apie didžiuosius žaidėjus, pavyzdžiui, Apple, Tesla ir Amazon. Todėl mažesnės nišinės įmonės arba įmonės, kurių verslo modeliai nėra taip revoliuciniai, daugumai investuotojų atrodo neįdomios, nors ir turi didelį potencialą. Mažesnis susidomėjimas reiškia ir mažiau pirkimų. Nepakankamo susidomėjimo dėl prieinamos kainos galima įsigyti nuvertintas akcijas, kurios investuotojams suteikia milžinišką galimybę įsigyti solidžias akcijas už gerą kainą, prieš tai, kol potencialą atpažins plačioji masė.

Taip rasi nepakankamai įvertintas akcijas.

Norėdamas rasti nuvertintas akcijas, turėtum susipažinti su finansų rinkomis. Svarbu būti informuotam apie esamus įvykius, kad galėtum veikti racionaliai. Pavyzdžiui, atkreipk dėmesį į neigiamas įmonių naujienas, nes tai gali trumpalaikiai sumažinti akcijos kursą.

Krizės arba korekcijos periodai taip pat gali sumažinti akcijų kainas, net jei įmonės verslo modelis nesikeičia. 2020 metų pavasarį, prasidėjus koronaviruso pandemijai, akcijų kainos smarkiai krito ir daugelis nuvertintų akcijų galėjo būti įsigytos už žemą kainą.

Cikliniai veiksniai turėtų būti pažįstami investuotojams, kurie ieško neįvertintų akcijų. Kai kurios įmonės stipriai reaguoja į ekonomikos svyravimus ir todėl yra priklausomos nuo nacionalinės ekonomikos. Tipiški cikliniai verslai randami vartojimo prekių ir technologijų sektoriuose.

Galų gale, investuotojai visada turėtų susipažinti su įmone, norėdami priimti pagrįstą sprendimą dėl akcijų. Taigi palygink nepervaluotą akciją su jos konkurentais ir stebėk, ką įmonės viduje dirbantys asmenys (nuoroda į Insiderpage) daro. Jeigu įmonė ar jos vadovai perka savas akcijas, tai gali būti ženklas, kad akcija yra nepervaluota ir turi didelį pelningumo potencialą.

Finansiniai rodikliai, kuriuos turėtumėte žinoti

Yra dvi rodikliai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas investuotojas, norintis rasti nepakankamai įvertintas akcijas: kainos ir pelno santykis (KGV) arba Price-to-Earnings Ratio (P/E Ratio) bei kainos ir knyginės vertės santykis (KBV) arba Price-to-Book Ratio (P/B Ratio).

P/E santykis (KGV) skaičiuojamas padalinus akcijos kainą iš įmonės pelno. Jei akcijos kaina žymiai žemesnė nei įmonės pelnas, akcija vertinama per mažai. Taigi, žemas P/E santykis rodo, kad akcija yra pigi. Tačiau aukštas P/E santykis nebūtinai reiškia, kad akcija yra pervertinta. Svarbu palyginti įmonės P/E santykį su šakos vidurkiu, kad nustatytumėte, ar ji viršija konkurentų rodiklius. Be to, P/E santykio neturėtų būti naudojama kaip vienintelis rodiklis, nes jis negali numatyti ateities.

KBV rodiklį analizuojantys investuotojai, ieškantys nepakankamai įvertintų akcijų, žiūri į įmonės turtą, kuris yra nustatytas balanse. Bendra savininkų kapitalo suma yra padalinama iš išleistų akcijų skaičiaus. Dabartinė akcijų kaina yra lyginama su šia knygine verte akcijai. Akcijos laikomos nepakankamai įvertintomis, jei rinkos vertė neatitinka knyginės vertės. Kai KBV yra mažesnis nei 1, akcija vertinama kaip pigi. Tačiau svarbu suprasti, kad KBV neturėtų būti naudojamas kaip vienintelis rodiklis vertinant akcijų povertimą.

Investuotojams išnagrinėjus akcijas, kurių P/E (Pelno ir Kainos santykis) ir P/BV (Balansinės vertės ir Kainos santykis) rodikliai rodo jų nepakankamą įvertinimą, reikėtų atsižvelgti ir į kitus finansinius rodiklius. Pelnas-Kaina-Augsimo santykis (PEG Ratio), savo kapitalo grąža arba Return on Equity (ROE), skolinimasis (Debt Ratio) ir likvidumo trečio laipsnio koeficientas (Current Ratio) yra kitos svarbios indikacijos.

Apskaičiavimai:

Investavimas į vertę kaip Warrenas Buffettas

Value Investing yra investavimo strategija, Kuri rinkoje ieško nuvertintų akcijų ar vertybinių popierių, siekdama jas pirkti arba į jas investuoti. Kadangi turtas gali būti įsigytas palankia kaina, investuotojai tikisi didelio pelno potencialo. Be to, investuojant į vertę, investuotojai vengia pirkti akcijas, kurios rinkoje galėtų būti laikomos pervertintomis.

Warren Buffett yra turbūt žinomiausias vertės investuotojas. Berkshire Hathaway generalinis direktorius didžiąją dalį savo daugiau nei 80 milijardų JAV dolerių turto sukaupė naudodamasis vertės investavimo strategija. Buffett perka nuvertintas įmonių dalis kuo mažesne kaina nei jų Fair Value, kad vėliau galėtų dalyvauti jų būsimoje plėtroje.

Value Investing pagrindas yra fundamentalioji analizė, remiantis finansiniais rodikliais. Tačiau svarbų vaidmenį atlieka ir tokie veiksniai kaip vadovybės kokybė, galimas konkurencinis pranašumas bei verslo modelio tvirtumas.

Nepakliūk į Value Trap

Svarbu analizuojant neįvertintas akcijas neįkristi į taip vadinamą Value Trap. Value Trap atrodo, kad yra neįvertinta, tačiau iš tiesų ja nėra. Value Trap atveju akcijų kaina dažniausiai toliau mažėja ir blogiausiu atveju tai gali privesti prie bankroto. Yra keletas indikatorių, kurie gali padėti atskirti neįvertintą akciją nuo Value Trap.

Atkreipk dėmesį į šiuos faktorius:

• 1. Stabilus pelno augimas per pastaruosius metus
• 2. Jokių žinomų skandalų
• 3. Teigiamos ateities perspektyvos
• 4. Aukštas kredito reitingas pagal „Moody’s“ ir „S&P Global Ratings“
• 5. Galimi konkurenciniai pranašumai ar unikalios savybės
• 6. Žemas PEG santykis