Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇸🇪

Švedija Užsienio valiutos atsargos

Akcijos kaina

619,863 mlrd. SEK
Pokytis +/-
+4,361 mlrd. SEK
Pokytis %
+0,71 %

Dabartinė Užsienio valiutos atsargos vertė Švedija yra 619,863 mlrd. SEK. Užsienio valiutos atsargos Švedija padidėjo iki 619,863 mlrd. SEK 2024-01-01, kai prieš tai buvo 615,502 mlrd. SEK 2023-12-01. Nuo 1985-01-01 iki 2024-02-01 vidutinis BVP Švedija buvo 265,85 mlrd. SEK. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2022-09-01 su 679,05 mlrd. SEK, o žemiausia vertė buvo užregistruota 1985-02-01 su 34,10 mlrd. SEK.

Šaltinis: Sveriges Riksbank

Užsienio valiutos atsargos

  • Max

Valiutų rezervai

Užsienio valiutos atsargos Istorija

DataVertė
2024-01-01619,863 mlrd. SEK
2023-12-01615,502 mlrd. SEK
2023-11-01629,495 mlrd. SEK
2023-10-01630,422 mlrd. SEK
2023-09-01631,041 mlrd. SEK
2023-08-01640,629 mlrd. SEK
2023-07-01641,952 mlrd. SEK
2023-06-01635,735 mlrd. SEK
2023-05-01612,852 mlrd. SEK
2023-04-01619,833 mlrd. SEK
1
2
3
4
5
...
47

Panašūs makroekonominiai rodikliai Užsienio valiutos atsargos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇸🇪
Bankų balansas
13,6 Bio. SEK13,497 Bio. SEKMėnesinis
🇸🇪
Centrinio banko balansas
1,254 Bio. SEK1,251 Bio. SEKMėnesinis
🇸🇪
Indėlių palūkanų norma
3,65 %3,9 %Mėnesinis
🇸🇪
Kredito palūkanų norma
3,85 %3,85 %Mėnesinis
🇸🇪
Kreditų augimas
0,7 %0,5 %Mėnesinis
🇸🇪
Palūkanų norma
3,75 %3,75 %frequency_daily
🇸🇪
Paskolos privačiam sektoriui
1,71 Bio. SEK1,714 Bio. SEKMėnesinis
🇸🇪
Pinigų bazė M0
56,735 mlrd. SEK56,767 mlrd. SEKMėnesinis
🇸🇪
Pinigų masė M1
3,821 Bio. SEK3,84 Bio. SEKMėnesinis
🇸🇪
Pinigų masė M2
4,771 Bio. SEK4,775 Bio. SEKMėnesinis
🇸🇪
Pinigų masė M3
4,787 Bio. SEK4,815 Bio. SEKMėnesinis
🇸🇪
Privatus skolas prie BVP
307,1 %310,5 %Kasmetinis
🇸🇪
Tarpbankinis tarifas
3,504 %3,507 %frequency_daily

Švedijoje užsienio valiutos rezervai yra užsienio turtas, kurį laiko arba kontroliuoja šalies centrinis bankas. Rezervai sudaryti iš aukso arba specifinės valiutos. Jie taip pat gali būti specialiosios skolinimosi teisės ir vertybiniai popieriai, išreikšti užsienio valiutomis, pavyzdžiui, iždo vekseliai, vyriausybės obligacijos, korporacijų obligacijos bei akcijos ir užsienio valiutų paskolos.

Kas yra Užsienio valiutos atsargos

Užsienio valiutos atsargos yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuriai reikalingas išsamus dėmesys. Eulerpool tinklalapyje siekiame pateikti tikslius ir patikimus makroekonominius duomenis, todėl detaliai aiškiname užsienio valiutos atsargų reikšmę bei jų poveikį ekonomikos stabilumui. Užsienio valiutos atsargos, dar vadinamos tarptautinėmis atsargos, atspindi valstybės turimą užsienio valiutų, aukso ir kitų likvidžių tarptautinių padalų sumą. Jos yra pagrindinis įrankis centrinėms bankams siekiant stabilizuoti valiutos kursą ir palaikyti pasitikėjimą valstybės finansine sistema. Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad užsienio valiutos atsargos atlieka kritinę funkciją, kai reikia spręsti valiutų kurso svyravimus. Jei nacionalinė valiuta staiga silpnėja, centrinis bankas gali parduoti dalį užsienio valiutos atsargų, siekdamas stabilizuoti nacionalinę valiutą. Tai ypač svarbu, kai valstybė susiduria su ekonominėmis krizėmis ar kitais makroekonominiais iššūkiais. Užsienio valiutos atsargų valdymas leidžia centrinėms bankams vykdyti efektyvią pinigų politiką, užkertant kelią nepageidaujamiems valiutų kursų svyravimams. Lietuvos atveju, užsienio valiutos atsargų valdymas yra Lietuvos banko kompetencija. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą ir vykdant euro zonos narių politiką, Lietuvos bankas siekia užtikrinti, kad šios atsargos būtų pakankamos valdyti ekonominius nuosmokius ir palaikyti euro stabilumą. Lietuvos užsienio valiutos atsargos apima ne tik eurus, bet ir JAV dolerius, Didžiosios Britanijos svarus sterlingų bei kitus likvidžius tarptautinius padalus. Svarbu suprasti, kad užsienio valiutos atsargos gali taip pat būti naudojamos skolos aptarnavimui. Tai tampa ypač aktualu, kai valstybė turi didelę užsienio skolą. Jei valstybė negali aptarnauti skolos savo nacionaline valiuta, ji privalo panaudoti užsienio valiutos atsargas, kad apmokėtų skolas kitomis valiutomis. O tai savo ruožtu padeda išvengti nemokumo ir palaikyti valstybės kredito reitingą. Taip pat verta paminėti, kad užsienio valiutos atsargos yra svarbus veiksnys tarptautinių investuotojų akyse. Jos rodo valstybės sugebėjimą atsispirti ekonominiams smūgiams ir finansinę sveikatą apskritai. Esant aukštam užsienio valiutos atsargų lygiui, investuotojai labiau pasitiki šalies ekonomika, kas gali skatinti investicijas ir padidinti kapitalo pritraukimo galimybes. Be to, reikia akcentuoti, kad užsienio valiutos atsargos yra įvairios. Jos apima ne tik užsienio valiutų rezervus, bet ir auksą, specialiąsias skolinimosi teises (SDR) bei kitas tarptautines padalas. Aukso rezervai yra ypač svarbūs ekonominių krizių metu, nes auksas laikomas viena patikimiausių ir stabiliausių vertės saugotojų. SDR yra Tarptautinio valiutos fondo išduodama tarptautinė atsargų ir mokėjimų priemonė, kuri padeda padidinti atsargų likvidumą ir diversifikuoti riziką. Galima sakyti, kad optimali užsienio valiutos atsargų struktūra yra svarbus centrinio banko uždavinys. Šis tikslas pasiekiamas diversifikuojant atsargas pagal valiutas ir turto rūšis, kas leidžia mažinti riziką ir užtikrinti sklandų ekonomikos funkcionavimą. Pavyzdžiui, 2019 metais Lietuvos užsienio valiutos atsargos sudarė apie 3 milijardus eurų, iš kurių didelę dalį sudarė aukso atsargos. Tai leido užtikrinti finansinį stabilumą ir reaguoti į netikėtus ekonominius pokyčius. Nepaisant visų privalumų, užsienio valiutos atsargų valdymas turi savų iššūkių. Vienas iš jų yra susijęs su valiutų kursų svyravimais, kurie gali turėti neigiamą poveikį atsargų vertei. Tam, kad būtų sumažinta šios rizikos įtaka, centriniai bankai turi kruopščiai stebėti pasaulines rinkas ir tinkamai diversifikuoti savo atsargas. Kitas svarbus veiksnys yra infliacija, kuri gali sumažinti atsargų perkamąją galią, ypač kai kalbame apie popierines valiutas. Apibendrinant, užsienio valiutos atsargos yra esminis makroekonominis rodiklis, rodantis valstybės ekonominį saugumą ir jos gebėjimą valdyti finansinius šokus. Eulerpool tinklalapyje mes stengiamės pateikti visą reikalingą informaciją ir analizes, kurios padėtų geriau suvokti užsienio valiutos atsargų reikšmę ir jų poveikį ekonomikos stabilumui. Lietuvos centrinio banko politikos, kaip ir kitų pasaulio šalių, tikslas yra užtikrinti, kad šios atsargos būtų valdomos efektyviai ir užtikrintų šalies finansinę gerovę. Tai yra sudėtingas, bet būtinas uždavinys, kurio sėkmingas įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo valstybės makroekonominio stabilumo ir augimo.