Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Švedija Einamoji sąskaita
Akcijos kaina
Einamosios sąskaitos dabartinė vertė Švedija yra 102,4 mlrd. SEK. Einamoji sąskaita Švedija sumažėjo iki 102,4 mlrd. SEK 2023-12-01, po to kai ji buvo 102,5 mlrd. SEK 2023-09-01. Nuo 1982-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Švedija buvo 29,90 mlrd. SEK. Visų laikų didžiausia vertė buvo pasiekta 2024-03-01 su 115,90 mlrd. SEK, tuo tarpu mažiausia vertė buvo užfiksuota 1990-09-01 su −15,90 mlrd. SEK.
Einamoji sąskaita ·
Max
Pasiūlymo sąskaita | |
---|---|
1983-06-01 | 2,40 mlrd. SEK |
1984-03-01 | 5,10 mlrd. SEK |
1984-06-01 | 2,40 mlrd. SEK |
1984-12-01 | 400,00 mln. SEK |
1985-12-01 | 600,00 mln. SEK |
1986-03-01 | 2,10 mlrd. SEK |
1986-06-01 | 3,40 mlrd. SEK |
1986-09-01 | 1,60 mlrd. SEK |
1987-03-01 | 2,80 mlrd. SEK |
1987-06-01 | 2,40 mlrd. SEK |
1988-06-01 | 2,70 mlrd. SEK |
1994-03-01 | 7,70 mlrd. SEK |
1994-06-01 | 4,00 mlrd. SEK |
1994-09-01 | 1,30 mlrd. SEK |
1994-12-01 | 4,70 mlrd. SEK |
1995-03-01 | 16,80 mlrd. SEK |
1995-06-01 | 18,10 mlrd. SEK |
1995-09-01 | 12,90 mlrd. SEK |
1995-12-01 | 11,80 mlrd. SEK |
1996-03-01 | 22,70 mlrd. SEK |
1996-06-01 | 16,50 mlrd. SEK |
1996-09-01 | 12,70 mlrd. SEK |
1996-12-01 | 11,90 mlrd. SEK |
1997-03-01 | 20,30 mlrd. SEK |
1997-06-01 | 19,40 mlrd. SEK |
1997-09-01 | 20,50 mlrd. SEK |
1997-12-01 | 17,60 mlrd. SEK |
1998-03-01 | 20,00 mlrd. SEK |
1998-06-01 | 15,90 mlrd. SEK |
1998-09-01 | 20,70 mlrd. SEK |
1998-12-01 | 18,80 mlrd. SEK |
1999-03-01 | 20,20 mlrd. SEK |
1999-06-01 | 22,70 mlrd. SEK |
1999-09-01 | 20,10 mlrd. SEK |
1999-12-01 | 23,50 mlrd. SEK |
2000-03-01 | 23,40 mlrd. SEK |
2000-06-01 | 18,50 mlrd. SEK |
2000-09-01 | 18,90 mlrd. SEK |
2000-12-01 | 31,00 mlrd. SEK |
2001-03-01 | 29,00 mlrd. SEK |
2001-06-01 | 21,60 mlrd. SEK |
2001-09-01 | 30,50 mlrd. SEK |
2001-12-01 | 34,20 mlrd. SEK |
2002-03-01 | 35,50 mlrd. SEK |
2002-06-01 | 34,80 mlrd. SEK |
2002-09-01 | 25,70 mlrd. SEK |
2002-12-01 | 17,30 mlrd. SEK |
2003-03-01 | 33,70 mlrd. SEK |
2003-06-01 | 39,60 mlrd. SEK |
2003-09-01 | 44,60 mlrd. SEK |
2003-12-01 | 39,00 mlrd. SEK |
2004-03-01 | 39,20 mlrd. SEK |
2004-06-01 | 46,60 mlrd. SEK |
2004-09-01 | 43,20 mlrd. SEK |
2004-12-01 | 38,80 mlrd. SEK |
2005-03-01 | 40,80 mlrd. SEK |
2005-06-01 | 43,40 mlrd. SEK |
2005-09-01 | 49,60 mlrd. SEK |
2005-12-01 | 40,60 mlrd. SEK |
2006-03-01 | 69,70 mlrd. SEK |
2006-06-01 | 51,50 mlrd. SEK |
2006-09-01 | 62,40 mlrd. SEK |
2006-12-01 | 68,50 mlrd. SEK |
2007-03-01 | 77,20 mlrd. SEK |
2007-06-01 | 57,90 mlrd. SEK |
2007-09-01 | 58,70 mlrd. SEK |
2007-12-01 | 73,50 mlrd. SEK |
2008-03-01 | 81,80 mlrd. SEK |
2008-06-01 | 51,20 mlrd. SEK |
2008-09-01 | 70,20 mlrd. SEK |
2008-12-01 | 59,90 mlrd. SEK |
2009-03-01 | 47,60 mlrd. SEK |
2009-06-01 | 61,10 mlrd. SEK |
2009-09-01 | 45,50 mlrd. SEK |
2009-12-01 | 42,90 mlrd. SEK |
2010-03-01 | 52,40 mlrd. SEK |
2010-06-01 | 53,20 mlrd. SEK |
2010-09-01 | 47,30 mlrd. SEK |
2010-12-01 | 55,70 mlrd. SEK |
2011-03-01 | 58,50 mlrd. SEK |
2011-06-01 | 44,40 mlrd. SEK |
2011-09-01 | 62,30 mlrd. SEK |
2011-12-01 | 37,30 mlrd. SEK |
2012-03-01 | 55,10 mlrd. SEK |
2012-06-01 | 45,40 mlrd. SEK |
2012-09-01 | 54,20 mlrd. SEK |
2012-12-01 | 50,00 mlrd. SEK |
2013-03-01 | 43,70 mlrd. SEK |
2013-06-01 | 32,30 mlrd. SEK |
2013-09-01 | 48,40 mlrd. SEK |
2013-12-01 | 40,50 mlrd. SEK |
2014-03-01 | 29,30 mlrd. SEK |
2014-06-01 | 13,40 mlrd. SEK |
2014-09-01 | 44,60 mlrd. SEK |
2014-12-01 | 43,10 mlrd. SEK |
2015-03-01 | 24,00 mlrd. SEK |
2015-06-01 | 20,80 mlrd. SEK |
2015-09-01 | 37,20 mlrd. SEK |
2015-12-01 | 27,80 mlrd. SEK |
2016-03-01 | 17,70 mlrd. SEK |
2016-06-01 | 3,50 mlrd. SEK |
2016-09-01 | 26,80 mlrd. SEK |
2016-12-01 | 34,70 mlrd. SEK |
2017-03-01 | 25,10 mlrd. SEK |
2017-06-01 | 15,30 mlrd. SEK |
2017-09-01 | 25,30 mlrd. SEK |
2017-12-01 | 28,80 mlrd. SEK |
2018-03-01 | 15,40 mlrd. SEK |
2018-06-01 | 7,20 mlrd. SEK |
2018-09-01 | 47,30 mlrd. SEK |
2018-12-01 | 36,70 mlrd. SEK |
2019-03-01 | 70,20 mlrd. SEK |
2019-06-01 | 60,40 mlrd. SEK |
2019-09-01 | 89,70 mlrd. SEK |
2019-12-01 | 47,60 mlrd. SEK |
2020-03-01 | 84,80 mlrd. SEK |
2020-06-01 | 72,50 mlrd. SEK |
2020-09-01 | 62,90 mlrd. SEK |
2020-12-01 | 71,20 mlrd. SEK |
2021-03-01 | 99,30 mlrd. SEK |
2021-06-01 | 111,80 mlrd. SEK |
2021-09-01 | 79,30 mlrd. SEK |
2021-12-01 | 87,10 mlrd. SEK |
2022-03-01 | 82,80 mlrd. SEK |
2022-06-01 | 68,00 mlrd. SEK |
2022-09-01 | 50,30 mlrd. SEK |
2022-12-01 | 89,30 mlrd. SEK |
2023-03-01 | 104,40 mlrd. SEK |
2023-06-01 | 91,20 mlrd. SEK |
2023-09-01 | 102,50 mlrd. SEK |
2023-12-01 | 102,40 mlrd. SEK |
Einamoji sąskaita Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-12-01 | 102,4 mlrd. SEK |
2023-09-01 | 102,5 mlrd. SEK |
2023-06-01 | 91,2 mlrd. SEK |
2023-03-01 | 104,4 mlrd. SEK |
2022-12-01 | 89,3 mlrd. SEK |
2022-09-01 | 50,3 mlrd. SEK |
2022-06-01 | 68 mlrd. SEK |
2022-03-01 | 82,8 mlrd. SEK |
2021-12-01 | 87,1 mlrd. SEK |
2021-09-01 | 79,3 mlrd. SEK |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Einamoji sąskaita
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇸🇪 Apyvartos balansas prie BVP | 6,8 % of GDP | 5,4 % of GDP | Kasmetinis |
🇸🇪 Aukso atsargos | 125,72 Tonnes | 125,72 Tonnes | Ketvirtis |
🇸🇪 Eksportai | 186,7 mlrd. SEK | 182,2 mlrd. SEK | Mėnesinis |
🇸🇪 Gamtninio dujų importas | 2 584 Terajoule | 3 215 Terajoule | Mėnesinis |
🇸🇪 Ginklų pardavimai | 299 mln. SIPRI TIV | 66 mln. SIPRI TIV | Kasmetinis |
🇸🇪 Importas | 161,9 mlrd. SEK | 176,8 mlrd. SEK | Mėnesinis |
🇸🇪 Kapitalo srautai | 156,6 mlrd. SEK | 71,5 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Pervedimai | 23 mlrd. SEK | 22,2 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Prekybos balansas | 11,9 mlrd. SEK | 7,2 mlrd. SEK | Mėnesinis |
🇸🇪 Prekybos sąlygos | 97,75 points | 97,83 points | Mėnesinis |
🇸🇪 Terorizmo indeksas | 0,735 Points | 2,307 Points | Kasmetinis |
🇸🇪 Užsienio skola | 62,884 mlrd. SEK | 63,069 mlrd. SEK | Mėnesinis |
🇸🇪 Užsienio tiesioginės investicijos | 87,1 mlrd. SEK | 82,6 mlrd. SEK | Ketvirtis |
Einamoji sąskaita – tai prekybos balanso (prekių ir paslaugų eksporto minus importo), grynųjų faktorių pajamų (tokių kaip palūkanos ir dividendai) bei grynųjų pervedimų (tokių kaip užsienio pagalba) suma.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Einamoji sąskaita
"Eulerpool" yra svetainė, kuri skirta visapusiškam makroekonominių duomenų pristatymui, kur kiekviena kategorija atskirai aptariama profesionaliai ir suprantamai. Šiandien norime pasigilinti į ypač svarbią makroekonominę kategoriją – einamąją sąskaitą. Einamoji sąskaita yra viena iš svarbiausių rodiklių, naudojamų šalies ekonomikos sveikatai ir tvarumui įvertinti. Ji yra sudėtinė mokėjimų balanso dalis, ir jos pagrindinė funkcija yra registruoti visus prekių ir paslaugų sandorius tarp rezidentų ir nerezidentų tam tikrame laikotarpyje. Einamoji sąskaita padeda nustatyti šalies ūkio veiklos lygį, finansinį stabilumą ir konkurencingumą. Einamąją sąskaitą sudaro keturios pagrindinės dalys: prekių balansas, paslaugų balansas, pirminių pajamų balansas ir antrinių pajamų balansas. Prekių balansas registruoja prekybą prekėmis tarp šalies ir likusio pasaulio. Tai yra skirtumas tarp eksportuojamų ir importuojamų prekių vertės. Teigiamas prekių balansas rodo, kad šalis daugiau eksportuoja nei importuoja, o tai teigiamai veikia bendrą einamosios sąskaitos balansą. Neigiamas prekių balansas, priešingai, rodo importų viršūnę, kuri gali sukelti prekybos deficitą. Paslaugų balansas pateikia paslaugų eksportą ir importą. Paslaugos apima įvairias veiklas, tokias kaip turizmas, finansinės paslaugos, transporto paslaugos ir dar daugiau. Šios paslaugos dažnai gali būti labiau diferencijuotos ir specializuotos nei prekės, o jų balansas gali labai skirtis priklausomai nuo šalies ekonomikos struktūros ir sektorių, kuriuose ji specializuojasi. Pirminių pajamų balansas apima pajamų srautus, kurie kyla iš investicijų užsienyje. Tai gali būti, pavyzdžiui, dividendai, palūkanos ar darbo užmokesčiai, uždirbti užsienyje gyvenančių šalies piliečių. Toks pajamos ne tik atspindi šalies investicijų užsienyje grąžą, bet ir padeda matyti, kaip stipriai šalis yra integruota į tarptautines finansų rinkas. Antrinių pajamų balansas registruoja visus neprekybinius ir neprisidedančius prie prekių ar paslaugų mainų srautus. Tai apima tarptautines perlaidas, donorystės mokėjimus, socialinę paramą ir kitas panašias išmokas. Šis balansas dažnai žymi netiesioginę ekonominę pagalbą ir paramą iš tarptautinės bendruomenės. Kodėl einamoji sąskaita yra tokia svarbi? Ją naudojame analizuoti ir prognozuoti šalies ekonominiai perspektyvai. Einamoji sąskaita atlieka jautraus barometro funkciją, kuriame atsispindi eksportavimo ir importavimo procesų pusiausvyra, investavimo nusiteikimas ir kapitalo srautai. Šalis, turinti ilgalaikį einamosios sąskaitos perteklių, kaip taisyklė, yra stabilios ir stiprios ekonomikos ženklas. Tokia ekonomika turi mažesnę riziką ir yra labiau atspari tarptautinių rinkų svyravimams. Kita vertus, nuolatinis einamosios sąskaitos deficitas gali signalizuoti apie ilgalaikes problemas ekonomikoje. Tai gali nurodyti, kad šalis yra pernelyg priklausoma nuo užsienio finansavimo arba kad jos ekonomika negali konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Tai gali privesti prie nacionalinės valiutos devalvacijos arba skolos krizės. Taip pat einamosios sąskaitos deficitas reikia finansuoti per užsienio prievoles, kas ilguoju laikotarpiu gali sukelti papildomų finansinių įsipareigojimų ir padidinti šalies skolą. Be to, einamosios sąskaitos duomenys padeda tarptautinėms institucijoms, investuotojams ir analitikams įvertinti šalies ekonomikos padėtį ir perspektyvas. Tai ypač svarbu tarptautinių investuotojų atvejui, kurie nuolat ieško saugių ir pelningų investicijų galimybių. Šalys, turinčios teigiamą einamosios sąskaitos balansą, dažnai pritraukia daugiau investuotojų ir užsitikrina geresnes investicijų sąlygas. Einamosios sąskaitos analizė nėra paprasta, ir jai reikia nuodugnaus supratimo apie įvairius ekonominius rodiklius bei procesus. Analizuojant einamąją sąskaitą, svarbu atsižvelgti ne tik į absoliučius skaičius, bet ir į santykius su kitais ekonominiais rodikliais, tokių kaip BVP. Tai padeda suprasti, kaip einamosios sąskaitos rodikliai keičiasi laikui bėgant ir kas tai sukelia. Apibendrinant, einamoji sąskaita yra esminis rodiklis, kuris atspindi šalies ekonominę būklę ir jos ryšius su tarptautine bendruomene. Ji padeda nustatyti ekonomikos sveikumą, finansinį stabilumą ir konkurencingumą. "Eulerpool" teikia išsamius einamosios sąskaitos duomenis ir jų analizes, siekiant suteikti visapusišką vaizdą apie šalių ekonomikas ir padėti priimti informuotus sprendimus tiek analitikams, tiek investuotojams.