Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇸🇪

Švedija Valstybės skola

Akcijos kaina

1,012 Bio. SEK
Pokytis +/-
-30,18 mlrd. SEK
Pokytis %
-2,94 %

Dabartinė Valstybės skola Švedija yra 1,012 Bio. SEK. Valstybės skola Švedija sumažėjo iki 1,012 Bio. SEK 2024-05-01, po to, kai ji buvo 1,042 Bio. SEK 2024-04-01. Nuo 1950-01-01 iki 2024-06-01, vidutinis BVP Švedija buvo 615,88 mlrd. SEK. Aukščiausias visų laikų lygis buvo pasiektas 1998-12-01 su 1,45 Bio. SEK, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 1950-07-01 su 11,74 mlrd. SEK.

Šaltinis: Swedish National Debt Office

Valstybės skola

  • Max

Valstybės skola

Valstybės skola Istorija

DataVertė
2024-05-011,012 Bio. SEK
2024-04-011,042 Bio. SEK
2024-03-011,018 Bio. SEK
2024-02-011,012 Bio. SEK
2024-01-011,103 Bio. SEK
2023-12-011,028 Bio. SEK
2023-11-01979,082 mlrd. SEK
2023-10-01987,792 mlrd. SEK
2023-09-01974,957 mlrd. SEK
2023-08-01974,241 mlrd. SEK
1
2
3
4
5
...
90

Panašūs makroekonominiai rodikliai Valstybės skola

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇸🇪
Karinės išlaidos
8,755 mlrd. USD7,723 mlrd. USDKasmetinis
🇸🇪
Korupcijos indeksas
82 Points83 PointsKasmetinis
🇸🇪
Korupcijos reitingas
6 5 Kasmetinis
🇸🇪
Prašymai dėl prieglobsčio
485 persons545 personsMėnesinis
🇸🇪
Valstybės biudžetas
−0,6 % of GDP1,2 % of GDPKasmetinis
🇸🇪
Valstybės biudžeto vertė
31,586 mlrd. SEK−30,594 mlrd. SEKMėnesinis
🇸🇪
Valstybės išlaidos
110,087 mlrd. SEK111,593 mlrd. SEKMėnesinis
🇸🇪
Valstybės išlaidos
379,03 mlrd. SEK377,006 mlrd. SEKKetvirtis
🇸🇪
Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu
48 % of GDP47,6 % of GDPKasmetinis
🇸🇪
Valstybės pajamos
143,179 mlrd. SEK72,835 mlrd. SEKMėnesinis
🇸🇪
Valstybės skola prieš BVP
31,2 % of GDP33,2 % of GDPKasmetinis

Kas yra Valstybės skola

Vyriausybės skola yra svarbi makroekonominė kategorija, kuri apima valstybės įsipareigojimus finansų rinkoms, užtikrinant ekonomikos tvarumą ir stabilumą. Eulerpool svetainėje, mes siekiame pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie Lietuvoje susidariusią vyriausybės skolą ir jos reikšmę platesniame ekonomikos kontekste. Šioje išsamioje apžvalgoje aptarsime pagrindinius elementus, susijusius su vyriausybės skola, taip pat jos įtaką įvairiems ekonomikos aspektams. Vyriausybės skolos supratimas prasideda nuo pagrindinio koncepto, kad tai yra bendra visų valstybės įsipareigojimų suma, susidariusi iš paskolų ir kitų finansinių instrumentų, kuriuos vyriausybė pasiskolino siekdama finansuoti biudžeto deficitą ar investicijas į viešąsias paslaugas bei infrastruktūrą. Lietuvoje, kaip ir kituose šalyse, vyriausybės skola gali būti suskirstyta į vidaus ir užsienio skolas. Vidaus skola yra ta skolos dalis, kurią valstybė prisiima iš šalies vidinių šaltinių, įskaitant komercinius bankus, draudimo bendroves, pensijų fondus ir kitus investuotojus. Tuo tarpu užsienio skola yra ta skolos dalis, kurią vyriausybė pasiskolina iš užsienio institucijų, pvz., Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Pasaulio banko ar užsienio komercinių bankų. Vyriausybės skola gali būti naudojama įvairiais būdais. Vienas pagrindinių tikslų yra finansuoti viešąsias investicijas, kurios gali skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Pavyzdžiui, infrastruktūros projektai, tokie kaip kelių, tiltų ar mokyklų statyba, gali būti finansuojami skolintomis lėšomis. Be to, vyriausybės skola gali padėti išlaikyti makroekonominį stabilumą, ypač ekonominių sunkumų laikotarpiu, teikiant būtinas viešąsias paslaugas, tokias kaip sveikatos apsauga ir švietimas, net jei biudžeto pajamos yra sumažėjusios. Vyriausybės skolos lygis dažniausiai išreiškiamas procentais nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai leidžia palyginti skolos lygį tarp skirtingų valstybių arba skolos dinamiką per ilgą laikotarpį. Aukštas skolos lygis gali signalizuoti apie fiskalines problemas ir iššūkius, todėl daugeliui vyriausybių svarbu išlaikyti tvarią skolos politiką ir vengti pernelyg didelio skolų augimo. Vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių vyriausybės skolos dinamiką, yra fiskalinė politika. Fiskalinė politika apima vyriausybės sprendimus dėl pajamų ir išlaidų. Vyriausybės gali padidinti skolinimąsi, kai biudžeto deficitas yra didelis – tai yra, kai išlaidos viršija pajamas. Tuo tarpu, siekiant sumažinti skolą, vyriausybė gali įvesti taupymo priemones, tokias kaip išlaidų mažinimas arba mokesčių didinimas. Lietuvos atveju, vyriausybės skolos lygis istoriškai buvo gana stabilus, tačiau pasaulinės ekonominės krizės ar specifinės nacionalinės ekonomikos problemos gali turėti įtakos skolos dinamikai. Šiuo metu Lietuva stengiasi laikytis Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakto, kuris nustato tam tikras ribas vyriausybės deficitui ir skolai. Vyriausybės skolos tvarumas yra kritiškai svarbus ekonominės politikos aspektas. Per didelis skolos lygis gali sukelti kelias problemas. Pirma, padidėjęs skolos aptarnavimo kaštai gali sumažinti lėšas, skirtas svarbioms viešosioms paslaugoms. Antra, didelė skola gali būti nuolatinio neapibrėžtumo šaltiniu finansų rinkose, kas gali padidinti palūkanų normas ir pakenkti ekonominiam augimui. Vyriausybės skolos įtaka taip pat atsispindi šalies reitingų agentūrų vertinimuose. Aukštas skolos lygis gali neigiamai paveikti šalies kreditingumo reitingus, kas savo ruožtu gali padidinti skolinimosi kaštus. Todėl vyriausybės turi atidžiai stebėti ir valdyti savo skolos lygį, siekiant išlaikyti palankias sąlygas finansų rinkose. Vyriausybės skolos valdymas apima įvairius finansinius instrumentus. Vienas iš pagrindinių yra obligacijos – vyriausybės išleidžiami vertybiniai popieriai, kuriuos investuotojai perka, suteikdami vyriausybei lėšų mainais į fiksuotą palūkanų normą ir grąžinimo terminą. Vyriausybė taip pat gali pritraukti lėšas per trumpalaikius instrumentus, tokius kaip iždo vekseliai. Turėdami omenyje globalizacijos kontekstą, Lietuvos vyriausybės skola turi būti vertinama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Tarptautinė prekyba ir investicijos reikalauja, kad šalys būtų finansiškai stabilios ir patikimos partnerės. Todėl Lietuvos vyriausybė nuolat siekia išlaikyti patikimą ir tvarkingą skolos valdymą, kad galėtų sėkmingai integruotis į pasaulinę ekonomiką ir pritraukti užsienio investicijas. Apibendrinant, vyriausybės skola yra sudėtingas ir svarbus makroekonominis rodiklis, turintis didelę įtaką šalies ekonomikai ir finansinei stabilumui. Eulerpool svetainėje siekiame pateikti išsamias ir naudingas analizes apie Lietuvoje susidariusią vyriausybės skolą. Tai leidžia vartotojams geriau suprasti, kaip vyriausybės sprendimai finansų srityje gali paveikti jų gyvenimą ir ekonomikos ateitį. Suomiais esame pasirengę padėti Jums sekti šiuos svarbiausius duomenis ir sudaryti pagrindą tiksliems ir įžvalgiems ekonominiams sprendimams.