Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Švedija Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš komunalinių paslaugų sektoriaus
Akcijos kaina
Dabartinė Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš komunalinių paslaugų sektoriaus vertė Švedija yra 37,102 mlrd. SEK. Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš komunalinių paslaugų sektoriaus Švedija padidėjo iki 37,102 mlrd. SEK 2023-12-01, po to kai buvo 36,99 mlrd. SEK 2023-09-01. Nuo 1981-03-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Švedija buvo 50,13 mlrd. SEK. Rekordinė aukščiausia vertė buvo pasiekta 2020-09-01 su 72,42 mlrd. SEK, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1982-09-01 su 29,87 mlrd. SEK.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš komunalinių paslaugų sektoriaus ·
Max
BVP iš komunalinių paslaugų | |
---|---|
1981-03-01 | 31,86 mlrd. SEK |
1981-06-01 | 32,03 mlrd. SEK |
1981-09-01 | 35,02 mlrd. SEK |
1981-12-01 | 33,08 mlrd. SEK |
1982-03-01 | 31,09 mlrd. SEK |
1982-06-01 | 33,10 mlrd. SEK |
1982-09-01 | 29,87 mlrd. SEK |
1982-12-01 | 30,93 mlrd. SEK |
1983-03-01 | 32,40 mlrd. SEK |
1983-06-01 | 33,46 mlrd. SEK |
1983-09-01 | 32,79 mlrd. SEK |
1983-12-01 | 36,35 mlrd. SEK |
1984-03-01 | 40,21 mlrd. SEK |
1984-06-01 | 38,35 mlrd. SEK |
1984-09-01 | 38,77 mlrd. SEK |
1984-12-01 | 42,67 mlrd. SEK |
1985-03-01 | 43,33 mlrd. SEK |
1985-06-01 | 41,73 mlrd. SEK |
1985-09-01 | 49,03 mlrd. SEK |
1985-12-01 | 48,15 mlrd. SEK |
1986-03-01 | 50,37 mlrd. SEK |
1986-06-01 | 48,76 mlrd. SEK |
1986-09-01 | 46,03 mlrd. SEK |
1986-12-01 | 46,23 mlrd. SEK |
1987-03-01 | 50,61 mlrd. SEK |
1987-06-01 | 50,41 mlrd. SEK |
1987-09-01 | 54,39 mlrd. SEK |
1987-12-01 | 49,26 mlrd. SEK |
1988-03-01 | 51,45 mlrd. SEK |
1988-06-01 | 51,56 mlrd. SEK |
1988-09-01 | 46,63 mlrd. SEK |
1988-12-01 | 49,97 mlrd. SEK |
1989-03-01 | 45,55 mlrd. SEK |
1989-06-01 | 48,53 mlrd. SEK |
1989-09-01 | 50,52 mlrd. SEK |
1989-12-01 | 48,74 mlrd. SEK |
1990-03-01 | 46,89 mlrd. SEK |
1990-06-01 | 48,15 mlrd. SEK |
1990-09-01 | 49,63 mlrd. SEK |
1990-12-01 | 51,15 mlrd. SEK |
1991-03-01 | 51,51 mlrd. SEK |
1991-06-01 | 48,07 mlrd. SEK |
1991-09-01 | 48,73 mlrd. SEK |
1991-12-01 | 49,47 mlrd. SEK |
1992-03-01 | 50,25 mlrd. SEK |
1992-06-01 | 48,28 mlrd. SEK |
1992-09-01 | 48,35 mlrd. SEK |
1992-12-01 | 45,83 mlrd. SEK |
1993-03-01 | 44,91 mlrd. SEK |
1993-06-01 | 48,04 mlrd. SEK |
1993-09-01 | 50,24 mlrd. SEK |
1993-12-01 | 49,29 mlrd. SEK |
1994-03-01 | 48,85 mlrd. SEK |
1994-06-01 | 46,54 mlrd. SEK |
1994-09-01 | 44,05 mlrd. SEK |
1994-12-01 | 45,83 mlrd. SEK |
1995-03-01 | 47,02 mlrd. SEK |
1995-06-01 | 49,65 mlrd. SEK |
1995-09-01 | 47,45 mlrd. SEK |
1995-12-01 | 51,30 mlrd. SEK |
1996-03-01 | 49,11 mlrd. SEK |
1996-06-01 | 46,43 mlrd. SEK |
1996-09-01 | 45,88 mlrd. SEK |
1996-12-01 | 47,20 mlrd. SEK |
1997-03-01 | 46,74 mlrd. SEK |
1997-06-01 | 49,55 mlrd. SEK |
1997-09-01 | 46,27 mlrd. SEK |
1997-12-01 | 48,34 mlrd. SEK |
1998-03-01 | 44,50 mlrd. SEK |
1998-06-01 | 48,49 mlrd. SEK |
1998-09-01 | 47,67 mlrd. SEK |
1998-12-01 | 47,94 mlrd. SEK |
1999-03-01 | 47,00 mlrd. SEK |
1999-06-01 | 47,91 mlrd. SEK |
1999-09-01 | 45,96 mlrd. SEK |
1999-12-01 | 48,59 mlrd. SEK |
2000-03-01 | 51,21 mlrd. SEK |
2000-06-01 | 49,29 mlrd. SEK |
2000-09-01 | 50,95 mlrd. SEK |
2000-12-01 | 47,66 mlrd. SEK |
2001-03-01 | 51,90 mlrd. SEK |
2001-06-01 | 51,69 mlrd. SEK |
2001-09-01 | 53,64 mlrd. SEK |
2001-12-01 | 53,63 mlrd. SEK |
2002-03-01 | 52,11 mlrd. SEK |
2002-06-01 | 51,87 mlrd. SEK |
2002-09-01 | 50,90 mlrd. SEK |
2002-12-01 | 53,57 mlrd. SEK |
2003-03-01 | 49,89 mlrd. SEK |
2003-06-01 | 49,04 mlrd. SEK |
2003-09-01 | 48,46 mlrd. SEK |
2003-12-01 | 51,70 mlrd. SEK |
2004-03-01 | 54,84 mlrd. SEK |
2004-06-01 | 52,76 mlrd. SEK |
2004-09-01 | 56,10 mlrd. SEK |
2004-12-01 | 58,64 mlrd. SEK |
2005-03-01 | 57,12 mlrd. SEK |
2005-06-01 | 57,10 mlrd. SEK |
2005-09-01 | 58,56 mlrd. SEK |
2005-12-01 | 56,53 mlrd. SEK |
2006-03-01 | 51,34 mlrd. SEK |
2006-06-01 | 51,60 mlrd. SEK |
2006-09-01 | 50,12 mlrd. SEK |
2006-12-01 | 51,58 mlrd. SEK |
2007-03-01 | 54,07 mlrd. SEK |
2007-06-01 | 58,82 mlrd. SEK |
2007-09-01 | 57,05 mlrd. SEK |
2007-12-01 | 56,71 mlrd. SEK |
2008-03-01 | 54,38 mlrd. SEK |
2008-06-01 | 56,13 mlrd. SEK |
2008-09-01 | 56,34 mlrd. SEK |
2008-12-01 | 52,06 mlrd. SEK |
2009-03-01 | 55,15 mlrd. SEK |
2009-06-01 | 52,46 mlrd. SEK |
2009-09-01 | 52,98 mlrd. SEK |
2009-12-01 | 52,58 mlrd. SEK |
2010-03-01 | 52,40 mlrd. SEK |
2010-06-01 | 54,31 mlrd. SEK |
2010-09-01 | 52,85 mlrd. SEK |
2010-12-01 | 54,33 mlrd. SEK |
2011-03-01 | 53,56 mlrd. SEK |
2011-06-01 | 53,28 mlrd. SEK |
2011-09-01 | 57,44 mlrd. SEK |
2011-12-01 | 54,91 mlrd. SEK |
2012-03-01 | 59,07 mlrd. SEK |
2012-06-01 | 63,44 mlrd. SEK |
2012-09-01 | 61,91 mlrd. SEK |
2012-12-01 | 61,54 mlrd. SEK |
2013-03-01 | 60,41 mlrd. SEK |
2013-06-01 | 59,17 mlrd. SEK |
2013-09-01 | 59,13 mlrd. SEK |
2013-12-01 | 59,66 mlrd. SEK |
2014-03-01 | 62,71 mlrd. SEK |
2014-06-01 | 62,18 mlrd. SEK |
2014-09-01 | 60,82 mlrd. SEK |
2014-12-01 | 61,49 mlrd. SEK |
2015-03-01 | 61,00 mlrd. SEK |
2015-06-01 | 63,09 mlrd. SEK |
2015-09-01 | 65,90 mlrd. SEK |
2015-12-01 | 61,79 mlrd. SEK |
2016-03-01 | 62,00 mlrd. SEK |
2016-06-01 | 58,80 mlrd. SEK |
2016-09-01 | 59,47 mlrd. SEK |
2016-12-01 | 59,26 mlrd. SEK |
2017-03-01 | 57,00 mlrd. SEK |
2017-06-01 | 59,44 mlrd. SEK |
2017-09-01 | 58,67 mlrd. SEK |
2017-12-01 | 55,54 mlrd. SEK |
2018-03-01 | 53,13 mlrd. SEK |
2018-06-01 | 52,15 mlrd. SEK |
2018-09-01 | 49,95 mlrd. SEK |
2018-12-01 | 52,68 mlrd. SEK |
2019-03-01 | 55,20 mlrd. SEK |
2019-06-01 | 58,79 mlrd. SEK |
2019-09-01 | 60,10 mlrd. SEK |
2019-12-01 | 64,38 mlrd. SEK |
2020-03-01 | 68,15 mlrd. SEK |
2020-06-01 | 72,20 mlrd. SEK |
2020-09-01 | 72,42 mlrd. SEK |
2020-12-01 | 67,25 mlrd. SEK |
2021-03-01 | 43,74 mlrd. SEK |
2021-06-01 | 40,26 mlrd. SEK |
2021-09-01 | 37,19 mlrd. SEK |
2021-12-01 | 37,23 mlrd. SEK |
2022-03-01 | 36,64 mlrd. SEK |
2022-06-01 | 37,36 mlrd. SEK |
2022-09-01 | 38,43 mlrd. SEK |
2022-12-01 | 34,21 mlrd. SEK |
2023-03-01 | 35,47 mlrd. SEK |
2023-06-01 | 36,61 mlrd. SEK |
2023-09-01 | 36,99 mlrd. SEK |
2023-12-01 | 37,10 mlrd. SEK |
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš komunalinių paslaugų sektoriaus Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-12-01 | 37,102 mlrd. SEK |
2023-09-01 | 36,99 mlrd. SEK |
2023-06-01 | 36,613 mlrd. SEK |
2023-03-01 | 35,465 mlrd. SEK |
2022-12-01 | 34,211 mlrd. SEK |
2022-09-01 | 38,43 mlrd. SEK |
2022-06-01 | 37,363 mlrd. SEK |
2022-03-01 | 36,64 mlrd. SEK |
2021-12-01 | 37,234 mlrd. SEK |
2021-09-01 | 37,187 mlrd. SEK |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš komunalinių paslaugų sektoriaus
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇸🇪 Bendrasis nacionalinis produktas | 1,704 Bio. SEK | 1,59 Bio. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BIP | 593,27 mlrd. USD | 590,41 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇸🇪 Bruto investicijos į ilgalaikį turtą | 393,121 mlrd. SEK | 400,486 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP augimas per visus metus | −0,2 % | 2,8 % | Kasmetinis |
🇸🇪 BVP augimo tempas | −0,8 % | 0,7 % | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP iš kasybos sektoriaus | 6,142 mlrd. SEK | 9,17 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP konstantomis kainomis | 1,563 Bio. SEK | 1,552 Bio. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP vienam gyventojui | 55 521,43 USD | 55 894,16 USD | Kasmetinis |
🇸🇪 BVP vienam gyventojui pagal PPK | 64 190,62 USD | 64 621,55 USD | Kasmetinis |
🇸🇪 Gamintojo BVP | 224,821 mlrd. SEK | 218,05 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Mėnesinis BVP MoM | 0,9 % | −0,1 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Mėnesinis BVP YoY | −1,1 % | −0,8 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Metinis BVP augimo tempas | 0,7 % | −0,1 % | Ketvirtis |
🇸🇪 Paslaugų BVP | 692,917 mlrd. SEK | 760,605 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Statybos sektoriaus BVP | 94,602 mlrd. SEK | 94,143 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Transporto sektoriaus BVP | 47,536 mlrd. SEK | 48,236 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Viešojo administravimo BVP | 136,929 mlrd. SEK | 160,507 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Žemės ūkio BVP | 15,336 mlrd. SEK | 13,721 mlrd. SEK | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš komunalinių paslaugų sektoriaus
Bendrą vidaus produktą (BVP) iš komunalinių paslaugų sektoriaus, dažniausiai vadinamą "GDP from Utilities," sudaro ekonominė vertė, kurią sukuria įvairios komunalinės paslaugos. Šios paslaugos apima elektros energijos gamybą, vandens tiekimą, nuotėkų tvarkymą, bei kitas esmines paslaugas, kurios užtikrina šalies ekonomikos veikimą ir gyventojų gerovę. BVP dalis, gauta iš komunalinių paslaugų sektoriaus, yra svarbi makroekonomikos rodiklio dalis, nes ji atspindi šalies ekonomikos gyvybingumą ir infrastruktūros išsivystymą. Komunalinių paslaugų sektorius Lietuvoje yra svarbus ir nuolatos augantis. Elektros energijos gamyba, tiekimas ir paskirstymas yra vienas pagrindinių šio sektoriaus segmentų. Energijos tiekimo patikimumas ir stabilumas tiesiogiai veikia tiek namų ūkių, tiek verslo subjektų kasdienę veiklą. Didelis dėmesys skiriamas tvariems ir aplinką tausojantiems energijos šaltiniams, tokiems kaip vėjo ir saulės energija. Šios srities plėtra ne tik mažina energetinę priklausomybę nuo kitų šalių, bet ir prisideda prie ekologinio pėdsako mažinimo. Tai taip pat atsispindi BVP dalyje, gaunamoje iš komunalinių paslaugų, kuri rodo šalies pažangą ekologiškai atsakinguose projektuose. Vandens tiekimas ir nuotėkų tvarkymas yra kitos svarbios komunalinių paslaugų sektoriaus dalys. Šių paslaugų kokybė ir patikimumas yra būtini gyventojų sveikatai ir visuomenės gyvenimo kokybei užtikrinti. Lietuvos didmiesčiuose ir regionuose nuolatos vykdomi vandentvarkos projektai, skirti patobulinti vandens tiekimo sistemas ir nuotėkų tvarkymą. Šios investicijos padeda ne tik gerinti gyvenimo sąlygas, bet ir prisideda prie ekonomikos augimo. Todėl BVP dalis iš komunalinių paslaugų sektoriaus didėja kartu su šių projektų sėkme ir įgyvendinimu. Be pagrindinių energijos ir vandens tiekimo paslaugų, komunalinių paslaugų sektoriuje itin svarbios yra ir šildymo paslaugos. Lietuvos klimato sąlygomis šildymo paslaugos yra būtinas kasdieninis poreikis. Šilumos tiekimo efektyvumas ir inovacijos šioje srityje prisideda prie tautos gerovės ir ekonominio stabilumo. Pastaraisiais metais Lietuvoje aktyviai diegiamos modernios, energiją taupančios šildymo technologijos, kurios mažina bendrą šilumos sąnaudas ir didina energetinį efektyvumą. Šios naujovės taip pat atsispindi BVP dalyje iš komunalinių paslaugų. Duomenys apie BVP iš komunalinių paslaugų sektoriaus yra svarbūs tiek politikams, tiek verslo atstovams ir investuotojams. Šie duomenys padeda suprasti sektoriaus būklę, jo indėlį į šalies ekonomiką ir ateities perspektyvas. Mūsų svetainėje eulerpool pateikta statistika ir analizė padeda lengviau priimti pagrįstus sprendimus, įvertinti sektoriaus plėtros galimybes ir identifikuoti investavimo kryptis. Energijos poreikis ir vartojimas yra svarbus makroekonominis rodiklis, o komunalinių paslaugų sektoriaus augimas dažnai rodo bendrą ekonomikos būklę. Kai šis sektorius auga, dažniausiai reiškia, kad šalies ekonomika vystosi, tai rodo padidėjusią gamybą ir paslaugų vartojimą. Tai taip pat gali rodyti didesnį investicijų lygį į infrastruktūrą, kas ilgainiui padidina šalies konkurencingumą ir visuminį ekonomikos produktyvumą. Evoliucionuojanti Lietuvos energetikos politika, orientuota į atsinaujinančius energijos šaltinius, tampa svarbiu žingsniu siekiant sukurti tvarią ir konkurencingą ekonomiką. BVP iš komunalinių paslaugų sektoriaus taip pat balansuoja su kitais sektoriais, nes jame dirba daug žmonių, o technologijų plėtra ir inovacijos reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių. Tai kuria naujas darbo vietas ir skatina kvalifikacijos kėlimą bei švietimą. Tai taip pat reiškia naujus verslo modelius ir galimybes verslininkams, ieškantiems naujoviškų sprendimų šioje srityje. Bendra Lietuvos ekonomikos būklė priklauso nuo nuoseklių ir koordinuotų veiksmų užtikrinant tvarią komunalinių paslaugų sistemos plėtrą. Tai apima infrastruktūrinių projektų finansavimą, inovacijų skatinimą ir palaikyti teigiamą verslo aplinką. Visos šios iniciatyvos prisideda prie BVP iš komunalinių paslaugų sektoriaus augimo ir stiprina šalies ekonominį pagrindą. Mūsų platforma eulerpool nuolatos pateikia naujausias įžvalgas ir analizės duomenis apie BVP iš komunalinių paslaugų sektoriaus, padėdami politikams, investuotojams ir verslo atstovams geriau suprasti ir reaguoti į rinkos pokyčius. Ši informacija leidžia ne tik stebėti esamą situaciją, bet ir prognozuoti ateities tendencijas, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias sektoriaus vietas bei priimti strategiškai teisingus sprendimus. BVP iš komunalinių paslaugų sektoriaus yra esminis rodiklis, atspindintis šalies ekonominę sveikatą ir augimo potencialą. Todėl svarbu nuolatos stebėti šio sektoriaus plėtrą, investicijas ir inovacijas, kurie lems šalies konkurencingumą ir tvarų vystymąsi. Eulerpool siekia padėti savo vartotojams priimti informuotus sprendimus, pateikdamas aukštos kokybės makroekonomikos duomenis ir analizes.