Vokietija išgyvena krizę, kuri neateina kaip perkūnas iš giedro dangaus, o kaip nuolat augantis šešėlis. Tai problema, kurios neišspręsi greitai – būtent dėl to situacija tokia pavojinga. Eulerpool praneša apie grėsmingą „slaptą eroziją“, kuri gali destabilizuoti ne tik Vokietiją, bet ir visą Europą.

€2 500 mažiau vienam namų ūkiui – ir tai blogėja.

Vien skaičiai kalba patys už save: dėl aukštų energijos kainų, mažėjančio eksporto ir trupančio konkurencingumo vidutinis Vokietijos namų ūkis šiandien yra €2,500 skurdesnis. Pasak "Bloomberg Economics", ekonomika po penkerių metų sąstingio taip sulėtėjo, kad dabar yra 5 % mažesnė, nei būtų buvusi be pandemijos.

Tačiau problemos yra gilesnės: pigios rusiškos dujos praradimas padidino energijos kainas. Tuo pačiu metu gigantai, tokie kaip „Volkswagen“ ir „Mercedes-Benz“, patiria didelį spaudimą iš Kinijos automobilių gamintojų, dominuojančių elektromobilių rinkoje. Tai, kas kadaise buvo Vokietijos ekonomikos stuburas, staiga tampa silpnybe.

„Lėtai ir skausmingai“: Kaip Vokietija save praranda

„Vokietija nesubyrės per naktį. Tai, kas šį scenarijų daro tokį baisų“, – sako Future Today Institute generalinė direktorė Amy Webb. „Tai yra lėtas, ilgalaikis nuosmukis – ne tik įmonės ar miesto, bet ir visos šalies.“

Pasekmės jau jaučiamos. Įmonės atšaukia investicijas, eksportas krenta, o vis daugiau kvalifikuotų talentų ieško laimės užsienyje. Vokietijoje auga socialinis nepasitenkinimas, kuris veda į pavojingą kaltinimų ir politinio nestabilumo spiralę.

Politinis sąstingis ir 2024 m. rinkimai

Pirmadienį kancleris Olafas Scholzas tikriausiai pralaimės nepasitikėjimo balsavimą – įvykį, kuris paskatins pirmalaikius rinkimus 2024 m. vasarį. Tačiau viltis dėl radikalios naujos pradžios yra maža.

Friedrichas Merzas, pagrindinis CDU kandidatas, remiasi laiko patikrintomis koncepcijomis: mažais mokesčiais, mažu reglamentavimu ir garsiuoju „skolos stabdžiu“. Tačiau kritikai įspėja, kad tokia politika nepakankama struktūrinėms problemoms spręsti.

Politinės alternatyvos? SPD, kuri remiasi didesnėmis valstybės investicijomis ir didesnėmis skolomis, arba ekstremalios partijos, tokios kaip AfD ir Sahra Wagenknecht aljansas, kurios kartu sudaro apie ketvirtadalį rinkėjų.

Ekonomika be pasitikėjimo

Kol politikos stagnacija, ekonomika taip pat stabdo. Investicijos į mašinas yra 9 % mažesnės už ikikrizinį lygį, ir daugelis vidutinių įmonių net neketina keisti sugedusios įrangos. Biurokratija ir neaiškios politinės sąlygos blogina nuotaiką.

Automobilių pramonė – kadaise Vokietijos karūnos perlas – praranda vertę. Prognozuojama, kad per artimiausius dešimt metų šis sektorius gali prarasti iki 40 % savo vertės. Tiekėjai, tokie kaip Schaeffler, Bosch ir Continental, jau atleidžia tūkstančius darbuotojų. „Thyssenkrupp“ planuoja sumažinti 40 % savo plieno darbo vietų.

Ar dar yra vilties?

Yra šviesos taškų: Vokietija turi mažiausią skolų lygį iš visų G7 šalių. Su politine valia valstybė galėtų masiškai investuoti – pavyzdžiui, į infrastruktūrą, skaitmenizavimą ir švietimą. Ekspertai, tokie kaip Veronika Grimm, reikalauja reformų programos, panašios į „Agenda 2010“, siekiant atkurti konkurencingumą.

Aber laikas yra lemiamas veiksnys. „Turime veikti dabar“, perspėja Miguelis Lopezas, „Thyssenkrupp“ generalinis direktorius. „Vokietijos ekonominės sistemos stabilumas, kaip mes ją žinome, griūva.“

Krizė yra čia – tyli, bet nesulaikoma. Ir kol pasaulis stebi, lieka atviras klausimas: ar Vokietija pabus, kol dar nevėlu?