Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Burundis Užsienio valiutos atsargos
Akcijos kaina
Šiuo metu Burundis užsienio valiutos atsargų vertė yra 268,067 mlrd. BIF. Užsienio valiutos atsargos Burundis sumažėjo iki 268,067 mlrd. BIF 2024-02-01 po to, kai 2024-01-01 buvo 318,136 mlrd. BIF. Nuo 2011-01-01 iki 2024-03-01 šalies Burundis BVP vidurkis buvo 301,19 mlrd. BIF. Didžiausia visų laikų reikšmė buvo pasiekta 2021-10-01 su 721,11 mlrd. BIF, o mažiausia reikšmė buvo užregistruota 2019-11-01 su 100,92 mlrd. BIF.
Užsienio valiutos atsargos ·
Max
| Valiutų rezervai | |
|---|---|
| 2011-01-01 | 402,44 mlrd. BIF |
| 2011-02-01 | 426,34 mlrd. BIF |
| 2011-03-01 | 415,81 mlrd. BIF |
| 2011-04-01 | 445,76 mlrd. BIF |
| 2011-05-01 | 436,15 mlrd. BIF |
| 2011-06-01 | 427,67 mlrd. BIF |
| 2011-07-01 | 430,52 mlrd. BIF |
| 2011-08-01 | 414,05 mlrd. BIF |
| 2011-09-01 | 388,76 mlrd. BIF |
| 2011-10-01 | 381,61 mlrd. BIF |
| 2011-11-01 | 378,67 mlrd. BIF |
| 2011-12-01 | 402,63 mlrd. BIF |
| 2012-01-01 | 448,59 mlrd. BIF |
| 2012-02-01 | 444,28 mlrd. BIF |
| 2012-03-01 | 410,64 mlrd. BIF |
| 2012-04-01 | 402,22 mlrd. BIF |
| 2012-05-01 | 400,31 mlrd. BIF |
| 2012-06-01 | 394,89 mlrd. BIF |
| 2012-07-01 | 401,70 mlrd. BIF |
| 2012-08-01 | 407,91 mlrd. BIF |
| 2012-09-01 | 426,57 mlrd. BIF |
| 2012-10-01 | 416,07 mlrd. BIF |
| 2012-11-01 | 421,74 mlrd. BIF |
| 2012-12-01 | 477,50 mlrd. BIF |
| 2013-01-01 | 476,89 mlrd. BIF |
| 2013-02-01 | 542,62 mlrd. BIF |
| 2013-03-01 | 451,95 mlrd. BIF |
| 2013-04-01 | 445,84 mlrd. BIF |
| 2013-05-01 | 459,52 mlrd. BIF |
| 2013-06-01 | 424,88 mlrd. BIF |
| 2013-07-01 | 456,65 mlrd. BIF |
| 2013-08-01 | 442,54 mlrd. BIF |
| 2013-09-01 | 456,22 mlrd. BIF |
| 2013-10-01 | 477,94 mlrd. BIF |
| 2013-11-01 | 456,34 mlrd. BIF |
| 2013-12-01 | 495,36 mlrd. BIF |
| 2014-01-01 | 470,20 mlrd. BIF |
| 2014-02-01 | 470,40 mlrd. BIF |
| 2014-03-01 | 486,66 mlrd. BIF |
| 2014-04-01 | 487,87 mlrd. BIF |
| 2014-05-01 | 477,62 mlrd. BIF |
| 2014-06-01 | 484,07 mlrd. BIF |
| 2014-07-01 | 454,08 mlrd. BIF |
| 2014-08-01 | 452,56 mlrd. BIF |
| 2014-09-01 | 516,72 mlrd. BIF |
| 2014-10-01 | 510,00 mlrd. BIF |
| 2014-11-01 | 501,57 mlrd. BIF |
| 2014-12-01 | 492,73 mlrd. BIF |
| 2015-01-01 | 475,75 mlrd. BIF |
| 2015-02-01 | 467,35 mlrd. BIF |
| 2015-03-01 | 469,40 mlrd. BIF |
| 2015-04-01 | 445,03 mlrd. BIF |
| 2015-05-01 | 445,52 mlrd. BIF |
| 2015-06-01 | 371,20 mlrd. BIF |
| 2015-07-01 | 352,04 mlrd. BIF |
| 2015-08-01 | 310,60 mlrd. BIF |
| 2015-09-01 | 272,72 mlrd. BIF |
| 2015-10-01 | 289,09 mlrd. BIF |
| 2015-11-01 | 235,86 mlrd. BIF |
| 2015-12-01 | 220,53 mlrd. BIF |
| 2016-01-01 | 213,53 mlrd. BIF |
| 2016-02-01 | 175,65 mlrd. BIF |
| 2016-03-01 | 152,79 mlrd. BIF |
| 2016-04-01 | 176,99 mlrd. BIF |
| 2016-05-01 | 154,39 mlrd. BIF |
| 2016-06-01 | 163,51 mlrd. BIF |
| 2016-07-01 | 157,37 mlrd. BIF |
| 2016-08-01 | 145,40 mlrd. BIF |
| 2016-09-01 | 152,83 mlrd. BIF |
| 2016-10-01 | 148,79 mlrd. BIF |
| 2016-11-01 | 151,03 mlrd. BIF |
| 2016-12-01 | 161,01 mlrd. BIF |
| 2017-01-01 | 174,18 mlrd. BIF |
| 2017-02-01 | 194,75 mlrd. BIF |
| 2017-03-01 | 174,72 mlrd. BIF |
| 2017-04-01 | 169,71 mlrd. BIF |
| 2017-05-01 | 213,21 mlrd. BIF |
| 2017-06-01 | 179,46 mlrd. BIF |
| 2017-07-01 | 154,01 mlrd. BIF |
| 2017-08-01 | 177,82 mlrd. BIF |
| 2017-09-01 | 174,73 mlrd. BIF |
| 2017-10-01 | 200,36 mlrd. BIF |
| 2017-11-01 | 179,53 mlrd. BIF |
| 2017-12-01 | 180,59 mlrd. BIF |
| 2018-01-01 | 161,47 mlrd. BIF |
| 2018-02-01 | 182,93 mlrd. BIF |
| 2018-03-01 | 128,14 mlrd. BIF |
| 2018-04-01 | 154,26 mlrd. BIF |
| 2018-05-01 | 131,31 mlrd. BIF |
| 2018-06-01 | 130,92 mlrd. BIF |
| 2018-07-01 | 126,98 mlrd. BIF |
| 2018-08-01 | 121,56 mlrd. BIF |
| 2018-09-01 | 105,23 mlrd. BIF |
| 2018-10-01 | 121,19 mlrd. BIF |
| 2018-11-01 | 133,77 mlrd. BIF |
| 2018-12-01 | 127,04 mlrd. BIF |
| 2019-01-01 | 107,17 mlrd. BIF |
| 2019-02-01 | 124,25 mlrd. BIF |
| 2019-03-01 | 102,61 mlrd. BIF |
| 2019-04-01 | 103,17 mlrd. BIF |
| 2019-05-01 | 148,64 mlrd. BIF |
| 2019-06-01 | 139,49 mlrd. BIF |
| 2019-07-01 | 129,32 mlrd. BIF |
| 2019-08-01 | 112,74 mlrd. BIF |
| 2019-09-01 | 122,14 mlrd. BIF |
| 2019-10-01 | 111,68 mlrd. BIF |
| 2019-11-01 | 100,92 mlrd. BIF |
| 2019-12-01 | 213,44 mlrd. BIF |
| 2020-01-01 | 132,95 mlrd. BIF |
| 2020-02-01 | 174,99 mlrd. BIF |
| 2020-03-01 | 138,55 mlrd. BIF |
| 2020-04-01 | 125,16 mlrd. BIF |
| 2020-05-01 | 112,15 mlrd. BIF |
| 2020-06-01 | 109,78 mlrd. BIF |
| 2020-07-01 | 134,12 mlrd. BIF |
| 2020-08-01 | 152,05 mlrd. BIF |
| 2020-09-01 | 140,39 mlrd. BIF |
| 2020-10-01 | 127,37 mlrd. BIF |
| 2020-11-01 | 136,64 mlrd. BIF |
| 2020-12-01 | 183,57 mlrd. BIF |
| 2021-01-01 | 168,99 mlrd. BIF |
| 2021-02-01 | 174,03 mlrd. BIF |
| 2021-03-01 | 148,86 mlrd. BIF |
| 2021-04-01 | 146,95 mlrd. BIF |
| 2021-05-01 | 131,06 mlrd. BIF |
| 2021-06-01 | 131,72 mlrd. BIF |
| 2021-07-01 | 107,64 mlrd. BIF |
| 2021-08-01 | 517,42 mlrd. BIF |
| 2021-09-01 | 561,42 mlrd. BIF |
| 2021-10-01 | 721,11 mlrd. BIF |
| 2021-11-01 | 635,63 mlrd. BIF |
| 2021-12-01 | 534,88 mlrd. BIF |
| 2022-01-01 | 551,75 mlrd. BIF |
| 2022-02-01 | 551,75 mlrd. BIF |
| 2022-03-01 | 510,78 mlrd. BIF |
| 2022-04-01 | 510,78 mlrd. BIF |
| 2022-05-01 | 510,78 mlrd. BIF |
| 2022-06-01 | 411,28 mlrd. BIF |
| 2022-07-01 | 331,29 mlrd. BIF |
| 2022-08-01 | 334,46 mlrd. BIF |
| 2022-09-01 | 362,11 mlrd. BIF |
| 2022-10-01 | 354,86 mlrd. BIF |
| 2022-11-01 | 412,73 mlrd. BIF |
| 2022-12-01 | 363,48 mlrd. BIF |
| 2023-01-01 | 311,36 mlrd. BIF |
| 2023-02-01 | 304,17 mlrd. BIF |
| 2023-03-01 | 333,20 mlrd. BIF |
| 2023-04-01 | 236,42 mlrd. BIF |
| 2023-05-01 | 117,59 mlrd. BIF |
| 2023-06-01 | 264,80 mlrd. BIF |
| 2023-07-01 | 306,53 mlrd. BIF |
| 2023-08-01 | 140,22 mlrd. BIF |
| 2023-09-01 | 160,21 mlrd. BIF |
| 2023-10-01 | 216,71 mlrd. BIF |
| 2023-11-01 | 347,47 mlrd. BIF |
| 2023-12-01 | 271,24 mlrd. BIF |
| 2024-01-01 | 318,14 mlrd. BIF |
| 2024-02-01 | 268,07 mlrd. BIF |
Užsienio valiutos atsargos Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-02-01 | 268,067 mlrd. BIF |
| 2024-01-01 | 318,136 mlrd. BIF |
| 2023-12-01 | 271,244 mlrd. BIF |
| 2023-11-01 | 347,471 mlrd. BIF |
| 2023-10-01 | 216,714 mlrd. BIF |
| 2023-09-01 | 160,212 mlrd. BIF |
| 2023-08-01 | 140,221 mlrd. BIF |
| 2023-07-01 | 306,535 mlrd. BIF |
| 2023-06-01 | 264,8 mlrd. BIF |
| 2023-05-01 | 117,594 mlrd. BIF |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Užsienio valiutos atsargos
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇧🇮 Bankų balansas | 7,547 Bio. BIF | 7,424 Bio. BIF | Mėnesinis |
🇧🇮 Centrinio banko balansas | 3,215 Bio. BIF | 3,253 Bio. BIF | Mėnesinis |
🇧🇮 Palūkanų norma | 13,66 % | 13,66 % | frequency_daily |
🇧🇮 Paskolos privačiam sektoriui | 4,595 Bio. BIF | 4,533 Bio. BIF | Mėnesinis |
🇧🇮 Pinigų bazė M0 | 1,611 Bio. BIF | 1,528 Bio. BIF | Mėnesinis |
🇧🇮 Pinigų masė M1 | 3,294 Bio. BIF | 3,223 Bio. BIF | Mėnesinis |
🇧🇮 Pinigų masė M2 | 4,614 Bio. BIF | 4,648 Bio. BIF | Mėnesinis |
🇧🇮 Pinigų masė M3 | 5,372 Bio. BIF | 5,3 Bio. BIF | Mėnesinis |
Burundžio užsienio valiutos rezervai – tai šią šalį valdančio centrinio banko turimi ar kontroliuojami užsienio turtas. Rezervai susideda iš aukso arba tam tikros valiutos. Jie taip pat gali būti specialiosios skolinimosi teisės ir parduodamos vertybiniai popieriai, išreikšti užsienio valiutomis, kaip iždo vekseliai, vyriausybės obligacijos, įmonių obligacijos ir akcijos bei užsienio valiutų paskolos.
Makroseiten für andere Länder in Afrika
- 🇩🇿Alžyras
- 🇦🇴Angola
- 🇧🇯Beninas
- 🇧🇼Botsvana
- 🇧🇫Burkina Fasas
- 🇨🇲Kamerunas
- 🇨🇻Žaliasis Kyšulys
- 🇨🇫Centrinės Afrikos Respublika
- 🇹🇩Čadas
- 🇰🇲Komorai
- 🇨🇬Kongo
- 🇿🇦Pietų Afrika
- 🇩🇯Džibutis
- 🇪🇬Egiptas
- 🇬🇶Ekvatorinė Gvinėja
- 🇪🇷Eritrėja
- 🇪🇹Etiopija
- 🇬🇦Gabunas
- 🇬🇲Gambija
- 🇬🇭Gana
- 🇬🇳Gvinėja
- 🇬🇼Gvinėja-Bisau
- 🇨🇮Dramblio Kaulo Krantas
- 🇰🇪Kenija
- 🇱🇸Lesotas
- 🇱🇷Liberija
- 🇱🇾Libija
- 🇲🇬Madagaskaras
- 🇲🇼Malavis
- 🇲🇱Mali
- 🇲🇷Mauritanija
- 🇲🇺Mauricijus
- 🇲🇦Marokas
- 🇲🇿Mozambikas
- 🇳🇦Namibija
- 🇳🇪Nigeris
- 🇳🇬Nigerija
- 🇷🇼Ruanda
- 🇸🇹San Tomė ir Prinsipė
- 🇸🇳Senegalas
- 🇸🇨Seišeliai
- 🇸🇱Siera Leonė
- 🇸🇴Somalija
- Pietų Sudanas
- 🇸🇩Sudanas
- 🇸🇿Svazilandas
- 🇹🇿Tanazanija
- 🇹🇬Togo
- 🇹🇳Tunisas
- 🇺🇬Uganda
- 🇿🇲Zambija
- 🇿🇼Zimbabvė
Kas yra Užsienio valiutos atsargos
Užsienio valiutos atsargos yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuriai reikalingas išsamus dėmesys. Eulerpool tinklalapyje siekiame pateikti tikslius ir patikimus makroekonominius duomenis, todėl detaliai aiškiname užsienio valiutos atsargų reikšmę bei jų poveikį ekonomikos stabilumui. Užsienio valiutos atsargos, dar vadinamos tarptautinėmis atsargos, atspindi valstybės turimą užsienio valiutų, aukso ir kitų likvidžių tarptautinių padalų sumą. Jos yra pagrindinis įrankis centrinėms bankams siekiant stabilizuoti valiutos kursą ir palaikyti pasitikėjimą valstybės finansine sistema. Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad užsienio valiutos atsargos atlieka kritinę funkciją, kai reikia spręsti valiutų kurso svyravimus. Jei nacionalinė valiuta staiga silpnėja, centrinis bankas gali parduoti dalį užsienio valiutos atsargų, siekdamas stabilizuoti nacionalinę valiutą. Tai ypač svarbu, kai valstybė susiduria su ekonominėmis krizėmis ar kitais makroekonominiais iššūkiais. Užsienio valiutos atsargų valdymas leidžia centrinėms bankams vykdyti efektyvią pinigų politiką, užkertant kelią nepageidaujamiems valiutų kursų svyravimams. Lietuvos atveju, užsienio valiutos atsargų valdymas yra Lietuvos banko kompetencija. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą ir vykdant euro zonos narių politiką, Lietuvos bankas siekia užtikrinti, kad šios atsargos būtų pakankamos valdyti ekonominius nuosmokius ir palaikyti euro stabilumą. Lietuvos užsienio valiutos atsargos apima ne tik eurus, bet ir JAV dolerius, Didžiosios Britanijos svarus sterlingų bei kitus likvidžius tarptautinius padalus. Svarbu suprasti, kad užsienio valiutos atsargos gali taip pat būti naudojamos skolos aptarnavimui. Tai tampa ypač aktualu, kai valstybė turi didelę užsienio skolą. Jei valstybė negali aptarnauti skolos savo nacionaline valiuta, ji privalo panaudoti užsienio valiutos atsargas, kad apmokėtų skolas kitomis valiutomis. O tai savo ruožtu padeda išvengti nemokumo ir palaikyti valstybės kredito reitingą. Taip pat verta paminėti, kad užsienio valiutos atsargos yra svarbus veiksnys tarptautinių investuotojų akyse. Jos rodo valstybės sugebėjimą atsispirti ekonominiams smūgiams ir finansinę sveikatą apskritai. Esant aukštam užsienio valiutos atsargų lygiui, investuotojai labiau pasitiki šalies ekonomika, kas gali skatinti investicijas ir padidinti kapitalo pritraukimo galimybes. Be to, reikia akcentuoti, kad užsienio valiutos atsargos yra įvairios. Jos apima ne tik užsienio valiutų rezervus, bet ir auksą, specialiąsias skolinimosi teises (SDR) bei kitas tarptautines padalas. Aukso rezervai yra ypač svarbūs ekonominių krizių metu, nes auksas laikomas viena patikimiausių ir stabiliausių vertės saugotojų. SDR yra Tarptautinio valiutos fondo išduodama tarptautinė atsargų ir mokėjimų priemonė, kuri padeda padidinti atsargų likvidumą ir diversifikuoti riziką. Galima sakyti, kad optimali užsienio valiutos atsargų struktūra yra svarbus centrinio banko uždavinys. Šis tikslas pasiekiamas diversifikuojant atsargas pagal valiutas ir turto rūšis, kas leidžia mažinti riziką ir užtikrinti sklandų ekonomikos funkcionavimą. Pavyzdžiui, 2019 metais Lietuvos užsienio valiutos atsargos sudarė apie 3 milijardus eurų, iš kurių didelę dalį sudarė aukso atsargos. Tai leido užtikrinti finansinį stabilumą ir reaguoti į netikėtus ekonominius pokyčius. Nepaisant visų privalumų, užsienio valiutos atsargų valdymas turi savų iššūkių. Vienas iš jų yra susijęs su valiutų kursų svyravimais, kurie gali turėti neigiamą poveikį atsargų vertei. Tam, kad būtų sumažinta šios rizikos įtaka, centriniai bankai turi kruopščiai stebėti pasaulines rinkas ir tinkamai diversifikuoti savo atsargas. Kitas svarbus veiksnys yra infliacija, kuri gali sumažinti atsargų perkamąją galią, ypač kai kalbame apie popierines valiutas. Apibendrinant, užsienio valiutos atsargos yra esminis makroekonominis rodiklis, rodantis valstybės ekonominį saugumą ir jos gebėjimą valdyti finansinius šokus. Eulerpool tinklalapyje mes stengiamės pateikti visą reikalingą informaciją ir analizes, kurios padėtų geriau suvokti užsienio valiutos atsargų reikšmę ir jų poveikį ekonomikos stabilumui. Lietuvos centrinio banko politikos, kaip ir kitų pasaulio šalių, tikslas yra užtikrinti, kad šios atsargos būtų valdomos efektyviai ir užtikrintų šalies finansinę gerovę. Tai yra sudėtingas, bet būtinas uždavinys, kurio sėkmingas įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo valstybės makroekonominio stabilumo ir augimo.