Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Japonija Namų ūkio išlaidos
Akcijos kaina
Dabartinė Namų ūkio išlaidos vertė Japonija yra 0,5 %. Namų ūkio išlaidos Japonija sumažėjo iki 0,5 % 2024-04-01, po to kai buvo 1,6 % 2023-02-01. Nuo 2001-01-01 iki 2024-08-01 vidutinis BVP Japonija buvo −0,79 %. Rekordas buvo pasiektas 2021-04-01 su 13,00 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2020-05-01 su −16,20 %.
Namų ūkio išlaidos ·
Max
| Buitiniai išlaidos | |
|---|---|
| 2001-01-01 | 0,20 % |
| 2001-02-01 | 1,40 % |
| 2001-03-01 | 2,30 % |
| 2001-11-01 | 0,60 % |
| 2002-01-01 | 0,50 % |
| 2002-04-01 | 1,80 % |
| 2002-06-01 | 2,00 % |
| 2002-07-01 | 1,30 % |
| 2002-09-01 | 4,90 % |
| 2002-10-01 | 0,80 % |
| 2003-06-01 | 1,30 % |
| 2003-08-01 | 1,60 % |
| 2003-11-01 | 0,70 % |
| 2004-01-01 | 1,20 % |
| 2004-02-01 | 5,30 % |
| 2004-03-01 | 0,20 % |
| 2004-04-01 | 3,90 % |
| 2004-05-01 | 5,00 % |
| 2004-07-01 | 0,30 % |
| 2005-01-01 | 0,30 % |
| 2005-06-01 | 1,00 % |
| 2005-08-01 | 0,80 % |
| 2005-09-01 | 1,60 % |
| 2005-10-01 | 2,00 % |
| 2005-12-01 | 0,50 % |
| 2007-01-01 | 0,60 % |
| 2007-02-01 | 1,30 % |
| 2007-03-01 | 0,10 % |
| 2007-04-01 | 1,10 % |
| 2007-05-01 | 0,40 % |
| 2007-06-01 | 0,10 % |
| 2007-08-01 | 1,60 % |
| 2007-09-01 | 3,20 % |
| 2007-10-01 | 0,60 % |
| 2007-12-01 | 2,20 % |
| 2008-01-01 | 3,60 % |
| 2009-05-01 | 0,30 % |
| 2009-06-01 | 0,20 % |
| 2009-08-01 | 2,60 % |
| 2009-09-01 | 1,00 % |
| 2009-10-01 | 1,60 % |
| 2009-11-01 | 2,20 % |
| 2009-12-01 | 2,10 % |
| 2010-01-01 | 1,70 % |
| 2010-03-01 | 4,40 % |
| 2010-06-01 | 0,50 % |
| 2010-07-01 | 1,10 % |
| 2010-08-01 | 1,70 % |
| 2011-02-01 | 0,50 % |
| 2011-12-01 | 0,50 % |
| 2012-02-01 | 2,30 % |
| 2012-03-01 | 3,40 % |
| 2012-04-01 | 2,60 % |
| 2012-05-01 | 4,00 % |
| 2012-06-01 | 1,60 % |
| 2012-07-01 | 1,70 % |
| 2012-08-01 | 1,80 % |
| 2012-11-01 | 0,20 % |
| 2013-01-01 | 2,40 % |
| 2013-02-01 | 0,80 % |
| 2013-03-01 | 5,20 % |
| 2013-04-01 | 1,50 % |
| 2013-07-01 | 0,10 % |
| 2013-09-01 | 3,70 % |
| 2013-10-01 | 0,90 % |
| 2013-11-01 | 0,20 % |
| 2013-12-01 | 0,70 % |
| 2014-01-01 | 1,10 % |
| 2014-03-01 | 7,20 % |
| 2015-05-01 | 4,80 % |
| 2015-08-01 | 2,90 % |
| 2016-02-01 | 1,30 % |
| 2017-06-01 | 2,30 % |
| 2017-08-01 | 0,60 % |
| 2017-11-01 | 1,70 % |
| 2018-01-01 | 1,70 % |
| 2018-07-01 | 0,20 % |
| 2018-08-01 | 2,80 % |
| 2018-12-01 | 0,10 % |
| 2019-01-01 | 2,00 % |
| 2019-02-01 | 1,70 % |
| 2019-03-01 | 2,10 % |
| 2019-04-01 | 1,30 % |
| 2019-05-01 | 4,00 % |
| 2019-06-01 | 2,70 % |
| 2019-07-01 | 0,80 % |
| 2019-08-01 | 1,00 % |
| 2019-09-01 | 9,50 % |
| 2020-10-01 | 1,10 % |
| 2020-11-01 | 1,10 % |
| 2021-03-01 | 6,20 % |
| 2021-04-01 | 13,00 % |
| 2021-05-01 | 11,60 % |
| 2021-07-01 | 0,70 % |
| 2022-01-01 | 6,90 % |
| 2022-02-01 | 1,10 % |
| 2022-06-01 | 3,50 % |
| 2022-07-01 | 3,40 % |
| 2022-08-01 | 5,10 % |
| 2022-09-01 | 2,30 % |
| 2022-10-01 | 1,20 % |
| 2023-02-01 | 1,60 % |
| 2024-04-01 | 0,50 % |
Namų ūkio išlaidos Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-04-01 | 0,5 % |
| 2023-02-01 | 1,6 % |
| 2022-10-01 | 1,2 % |
| 2022-09-01 | 2,3 % |
| 2022-08-01 | 5,1 % |
| 2022-07-01 | 3,4 % |
| 2022-06-01 | 3,5 % |
| 2022-02-01 | 1,1 % |
| 2022-01-01 | 6,9 % |
| 2021-07-01 | 0,7 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Namų ūkio išlaidos
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇯🇵 Asmeninės santaupos | 5 % | −4,5 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Banko kredito palūkanų norma | 1,7 % | 1,7 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Degalų kainos | 1,15 USD/Liter | 1,15 USD/Liter | Mėnesinis |
🇯🇵 Mažmeninės prekybos apyvarta MoM | 0,1 % | −2,3 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Mažmeninės prekybos apyvarta YoY | 1,6 % | 0,7 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Mėnesio buitinės išlaidos MoM | 2 % | −1,7 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Prieinamos asmeninės pajamos | 484 600 JPY | 402 605 JPY | Mėnesinis |
🇯🇵 Vartojimo paskolos | 54,796 Bio. JPY | 53,187 Bio. JPY | Ketvirtis |
🇯🇵 Vartotojų išlaidos | 297,019 Bio. JPY | 294,337 Bio. JPY | Ketvirtis |
🇯🇵 Vartotojų pasitikėjimas | 36,9 points | 36,7 points | Mėnesinis |
Japonijoje metinė namų ūkių išlaidų kaita (Household Spending YoY) reiškia metinį vartojimo išlaidų (maisto, būsto, komunalinių paslaugų, baldų, drabužių, sveikatos priežiūros, švietimo, transporto, ryšių, laisvalaikio veiklų ir kt.) pokytį realiomis sąlygomis dviejų ar daugiau narių turinčiuose namų ūkiuose, įskaitant žemės ūkio, miškų ūkio ir žuvininkystės namų ūkius.
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Namų ūkio išlaidos
Namų ūkio išlaidos yra svarbi makroekonominė kategorija, į kurią dėmesį atkreipia įvairūs analitikai, ekonomikai bei finansų specialistai. Ši sritis apima visas išlaidas, kurias namų ūkiai patiria kasdienenėms reikmėms ir ilgalaikėms investicijoms, taip pat identifikuoja pagrindinius veiksnius, tiesiogiai veikiančius ekonomiką. Šiame straipsnyje pabandysime išsamiai aptarti namų ūkio išlaidų komponentus, jų reikšmę ekonomikai ir kaip šie išlaidų duomenys gali būti naudojami siekiant giliau suprasti ekonomikos tendencijas. Toks supratimas ypač svarbus makroekonomikos analizei, kai vertinama šalies ekonominė padėtis bei prognozuojama ateitis. Pirmiausia būtina išskirti pagrindinės namų ūkio išlaidų rūšis. Namų ūkio išlaidos susideda iš maisto, būsto ir komunalinių paslaugų, transporto, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo, drabužių, laisvalaikio bei kitų prekių ir paslaugų. Šių išlaidų dinamika ne tik atskleidžia ekonomikos raidą, bet ir padeda suprasti vartotojų elgseną bei poreikius. Pavyzdžiui, kylant gyvenimo lygio ir pajamoms, gyventojai paprastai daugiau išleidžia laisvalaikiui, švietimui ar sveikatos priežiūrai. Tai savo ruožtu signalizuoja apie pagerėjusią ekonominę padėtį šalyje. Namu ūkio išlaidų analizė leidžia įmonėms geriau suprasti vartotojų poreikius bei pritaikyti savo produktus ir paslaugas. Verslas gali naudoti šiuos duomenis rinkodaros strategijoms formuoti, investicijoms planuoti bei produktų paklausai prognozuoti. Todėl namų ūkio išlaidų tyrimai tampa neatsiejama makroekonomikos dalimi, turinčia didelę reikšmę tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus planavimui. Vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką namų ūkio išlaidoms, yra pajamos. Pajamų lygis lemia kiek namų ūkiai gali sau leisti išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms. Pajamų padidėjimas dažniausiai reiškia, kad žmonės daugiau išleidžia tiek būtiniausioms reikmėms, tiek prabangos prekėms bei paslaugoms. Atvirkščiai, pajamų sumažėjimas priverčia žmones taupyti bei mažinti išlaidas. Todėl ekonominės politikos priemonės, kurios padidina gyventojų pajamas, gali turėti teigiamą poveikį vietos ekonomikai. Nepaisant to, kad pajamos yra svarbiausias rodiklis, lemiančios namų ūkio išlaidas, yra daug kitų veiksnių, kurie taip pat daro įtaką. Vienas iš jų yra infliacija. Infliacija tiesiogiai veikia kainų lygį, o tai savo ruožtu daro įtaką perkamajai galiai. Kai kainos kyla, žmonės paprastai turi mažiau galimybių įsigyti prekių ir paslaugų, todėl išlaidos mažėja. Tai gali sukelti ūkinę depresiją, jeigu infliacija tampa pernelyg aukšta ir nekontroliuojama. Kitas svarbus veiksnys yra palūkanų normos. Aukštesnės palūkanų normos gali mažinti vartojimo išlaidas, nes žmonės linkę taupyti ir mažiau skolintis. Tai savo ruožtu daro įtaką namų ūkio išlaidų lygiui. Žemos palūkanų normos, priešingai, skatina žmones skolintis ir daugiau išleisti, o tai gali stimuliuoti ekonominį augimą. Tai reiškia, kad pinigų politika, kuri lemia palūkanų normas, gali turėti didelę įtaką namų ūkio išlaidų dinamikai. Dar vienas veiksnys - fiskalinė politika, kuri daro įtaką namų ūkio išlaidoms per mokesčių ir valstybės išlaidų pokyčius. Pavyzdžiui, mažesni mokesčiai gali palikti daugiau pinigų gyventojo kišenėje, didinant galimybes išlaidauti. Tuo tarpu valdžios sektoriaus išlaidų didėjimas gali sukurti naujas darbo vietas arba padidinti socialines išmokas, kurios taip pat prisideda prie namų ūkio išlaidų augimo. Psichologiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Vartotojų pasitikėjimas ekonomika gali labai paveikti jų išlaidų įpročius. Kai žmonės tiki, kad ekonomika yra stipri ir stabilus, jie linkę daugiau išleisti. Atvirkščiai, jeigu vartotojai jaučia ekonominio nestabilumo grėsmę, jie linkę taupyti ir mažinti išlaidas, bijodami ateities finansinio nesaugumo. Demografiniai pokyčiai yra dar vienas svarbus aspektas. Kintanti gyventojų struktūra, pvz., senėjanti visuomenė ar augantis jaunų žmonių skaičius, gali keisti bendrą namų ūkio išlaidų lygį ir struktūrą. Senėjanti visuomenė gali daugiau išleisti sveikatos priežiūrai, o jauni žmonės – būstui, švietimui ir laisvalaikio pramogoms. Apibendrindami, galime pasakyti, kad namų ūkio išlaidų analizė yra būtina siekiant giliau suprasti ekonomikos procesus ir prognozuoti jos kaitą. Eulerpool suteikia išsamius ir naujausius duomenis, kurie padeda analizuoti šias ir kitas makroekonomines kategorijas profesionaliai ir detaliai. Naudodamiesi šiais duomenimis, finansų specialistai, verslininkai ir viešojo sektoriaus atstovai gali priimti gerai pagrįstus sprendimus, siekiant užtikrinti tvarų ekonominį augimą ir gerovę visuomenei. Sistema Eulerpool siūlo ne tik kiekybinius duomenis, bet ir analitinius įrankius, kurie padeda interpretuoti namų ūkio išlaidas ir jų dinamiką. Tai būtina norint suvokti išlaidas lemiančius veiksnius bei jų sąsajas su platesnėmis ekonominėmis tendencijomis. Naudodami mūsų platformą, galite gauti tai ko reikia tiksliems ir giliems ekonomikos tyrimams ir analizei.