Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Singapūras Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas metinis
Akcijos kaina
Dabartinė Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas metinis vertė Singapūras yra 1,5 %. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas metinis Singapūras sumažėjo iki 1,5 % 2024-03-01, prieš tai buvo 4,8 % 2023-12-01. Nuo 1975-06-01 iki 2024-06-01, vidutinis BVP Singapūras buvo 6,35 %. Aukščiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2020-09-01 su 41,10 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2020-06-01 su −39,70 %.
Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas metinis ·
Max
Metinis BVP augimas | |
---|---|
1975-06-01 | 7,40 % |
1975-09-01 | 8,30 % |
1975-12-01 | 5,80 % |
1976-03-01 | 11,60 % |
1976-06-01 | 3,80 % |
1976-09-01 | 8,00 % |
1976-12-01 | 4,30 % |
1977-03-01 | 9,10 % |
1977-06-01 | 8,60 % |
1977-09-01 | 4,10 % |
1977-12-01 | 6,90 % |
1978-03-01 | 3,30 % |
1978-06-01 | 9,90 % |
1978-09-01 | 16,50 % |
1978-12-01 | 11,30 % |
1979-03-01 | 1,00 % |
1979-06-01 | 13,90 % |
1979-09-01 | 7,50 % |
1979-12-01 | 18,20 % |
1980-03-01 | 6,70 % |
1980-06-01 | 8,30 % |
1980-09-01 | 9,20 % |
1980-12-01 | 10,50 % |
1981-03-01 | 12,40 % |
1981-06-01 | 13,10 % |
1981-09-01 | 9,00 % |
1981-12-01 | 8,20 % |
1982-03-01 | 5,20 % |
1982-06-01 | 6,50 % |
1982-09-01 | 6,10 % |
1982-12-01 | 6,00 % |
1983-03-01 | 10,80 % |
1983-06-01 | 8,80 % |
1983-09-01 | 8,60 % |
1983-12-01 | 12,60 % |
1984-03-01 | 13,30 % |
1984-06-01 | 4,80 % |
1984-09-01 | 4,80 % |
1984-12-01 | 1,40 % |
1985-03-01 | 4,70 % |
1986-03-01 | 3,90 % |
1986-06-01 | 5,30 % |
1986-09-01 | 6,50 % |
1986-12-01 | 10,70 % |
1987-03-01 | 10,20 % |
1987-06-01 | 13,30 % |
1987-09-01 | 14,70 % |
1987-12-01 | 12,10 % |
1988-03-01 | 4,60 % |
1988-06-01 | 17,20 % |
1988-09-01 | 11,10 % |
1988-12-01 | 10,90 % |
1989-03-01 | 0,50 % |
1989-06-01 | 24,90 % |
1989-09-01 | 4,70 % |
1989-12-01 | 9,40 % |
1990-03-01 | 17,50 % |
1990-06-01 | 4,30 % |
1990-09-01 | 4,60 % |
1990-12-01 | 6,50 % |
1991-03-01 | 9,90 % |
1991-06-01 | 5,80 % |
1991-09-01 | 6,70 % |
1991-12-01 | 3,30 % |
1992-03-01 | 7,20 % |
1992-06-01 | 4,90 % |
1992-09-01 | 11,20 % |
1992-12-01 | 11,20 % |
1993-03-01 | 9,20 % |
1993-06-01 | 18,40 % |
1993-09-01 | 7,20 % |
1993-12-01 | 16,80 % |
1994-03-01 | 12,90 % |
1994-06-01 | 4,70 % |
1994-09-01 | 12,90 % |
1994-12-01 | 6,10 % |
1995-06-01 | 12,60 % |
1995-09-01 | 16,80 % |
1995-12-01 | 4,00 % |
1996-03-01 | 14,30 % |
1996-12-01 | 11,20 % |
1997-03-01 | 12,80 % |
1997-06-01 | 13,90 % |
1997-09-01 | 6,50 % |
1998-12-01 | 7,30 % |
1999-03-01 | 7,30 % |
1999-06-01 | 10,50 % |
1999-09-01 | 7,90 % |
1999-12-01 | 3,40 % |
2000-03-01 | 13,80 % |
2000-06-01 | 7,90 % |
2000-09-01 | 13,90 % |
2000-12-01 | 2,50 % |
2001-12-01 | 2,60 % |
2002-03-01 | 12,50 % |
2002-06-01 | 12,10 % |
2002-09-01 | 0,30 % |
2003-03-01 | 5,20 % |
2003-09-01 | 24,70 % |
2003-12-01 | 12,00 % |
2004-03-01 | 12,40 % |
2004-06-01 | 6,40 % |
2004-09-01 | 2,90 % |
2004-12-01 | 9,50 % |
2005-03-01 | 3,00 % |
2005-06-01 | 10,50 % |
2005-09-01 | 10,20 % |
2005-12-01 | 13,50 % |
2006-03-01 | 7,20 % |
2006-06-01 | 4,50 % |
2006-09-01 | 7,80 % |
2006-12-01 | 16,40 % |
2007-03-01 | 5,90 % |
2007-06-01 | 9,60 % |
2007-09-01 | 11,10 % |
2007-12-01 | 1,70 % |
2008-03-01 | 10,60 % |
2009-06-01 | 18,00 % |
2009-09-01 | 16,40 % |
2009-12-01 | 6,00 % |
2010-03-01 | 25,40 % |
2010-06-01 | 26,30 % |
2010-12-01 | 16,40 % |
2011-03-01 | 7,80 % |
2011-09-01 | 10,80 % |
2011-12-01 | 2,60 % |
2012-03-01 | 7,60 % |
2012-06-01 | 3,60 % |
2012-12-01 | 10,80 % |
2013-03-01 | 3,80 % |
2013-06-01 | 8,40 % |
2013-09-01 | 2,80 % |
2013-12-01 | 3,70 % |
2014-03-01 | 3,00 % |
2014-06-01 | 4,30 % |
2014-09-01 | 3,60 % |
2014-12-01 | 6,20 % |
2015-06-01 | 5,10 % |
2015-09-01 | 4,90 % |
2016-03-01 | 3,50 % |
2016-06-01 | 4,70 % |
2016-09-01 | 4,00 % |
2016-12-01 | 7,30 % |
2017-03-01 | 2,50 % |
2017-06-01 | 1,40 % |
2017-09-01 | 10,00 % |
2017-12-01 | 4,10 % |
2018-03-01 | 2,80 % |
2018-06-01 | 2,60 % |
2018-09-01 | 3,30 % |
2019-03-01 | 2,00 % |
2019-06-01 | 3,00 % |
2019-09-01 | 0,50 % |
2019-12-01 | 0,50 % |
2020-09-01 | 41,10 % |
2020-12-01 | 15,10 % |
2021-03-01 | 20,90 % |
2021-09-01 | 4,80 % |
2021-12-01 | 7,50 % |
2022-03-01 | 5,30 % |
2022-06-01 | 1,40 % |
2022-09-01 | 2,70 % |
2022-12-01 | 0,10 % |
2023-06-01 | 1,80 % |
2023-09-01 | 4,20 % |
2023-12-01 | 4,80 % |
2024-03-01 | 1,50 % |
Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas metinis Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-03-01 | 1,5 % |
2023-12-01 | 4,8 % |
2023-09-01 | 4,2 % |
2023-06-01 | 1,8 % |
2022-12-01 | 0,1 % |
2022-09-01 | 2,7 % |
2022-06-01 | 1,4 % |
2022-03-01 | 5,3 % |
2021-12-01 | 7,5 % |
2021-09-01 | 4,8 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas metinis
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇸🇬 Bendrasis nacionalinis produktas | 539,955 mlrd. SGD | 469,088 mlrd. SGD | Kasmetinis |
🇸🇬 BIP | 501,43 mlrd. USD | 498,47 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇸🇬 Bruto investicijos į ilgalaikį turtą | 32,328 mlrd. SGD | 31,253 mlrd. SGD | Ketvirtis |
🇸🇬 BVP augimas per visus metus | 1,1 % | 3,8 % | Kasmetinis |
🇸🇬 BVP augimo tempas | 0,1 % | 1,2 % | Ketvirtis |
🇸🇬 BVP iš komunalinių paslaugų | 1,601 mlrd. SGD | 1,556 mlrd. SGD | Ketvirtis |
🇸🇬 BVP konstantomis kainomis | 138,943 mlrd. SGD | 136,076 mlrd. SGD | Ketvirtis |
🇸🇬 BVP vienam gyventojui | 65 422,46 USD | 67 948,9 USD | Kasmetinis |
🇸🇬 BVP vienam gyventojui pagal PPK | 127 543,55 USD | 132 468,93 USD | Kasmetinis |
🇸🇬 Gamintojo BVP | 29,504 mlrd. SGD | 26,843 mlrd. SGD | Ketvirtis |
🇸🇬 Metinis BVP augimo tempas | 2,7 % | 2,2 % | Ketvirtis |
🇸🇬 Paslaugų BVP | 20,641 mlrd. SGD | 20,458 mlrd. SGD | Ketvirtis |
🇸🇬 Statybos sektoriaus BVP | 4,549 mlrd. SGD | 4,548 mlrd. SGD | Ketvirtis |
🇸🇬 Transporto sektoriaus BVP | 8,81 mlrd. SGD | 8,634 mlrd. SGD | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas metinis
Bendrasis Vidaus Produktas (BVP) – tai visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalies viduje tam tikru laikotarpiu, rinkinys ir viena svarbiausių ekonominių metrikų, leidžianti vertinti šalies ekonomikos sveikatą bei augimo tempą. Tuo tarpu „BVP augimas“ – tai rodiklis, nurodantis ekonomikos plėtros greitį per tam tikrą periodą, dažniausiai metinį. Matuojamas augimo tempas yra „metinis augimo tempas“, kuriuo vertinama, kaip BVP pokyčiai atsispindi kasmet. Šis rodiklis padeda analizuoti ekonominės veiklos rezultatus ir numatyti galimą ateities ekonominę padėtį. Kai kalbame apie BVP augimą, svarbu suprasti, kad tai nėra tik skaičių sekimas. BVP augimo tempas atspindi daugybę ekonominių bei socialinių veiksnių. Tai apima investicijų lygį, vyriausybės išlaidas, vartotojų pasitikėjimą ir išlaidas bei tarptautinę prekybą. Lietuva, kaip ir kitos šalys, atidžiai stebi savo BVP augimą, nes tai leidžia geriau suvokti šalies ekonomikos stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat planuoti strategijas ekonomikos plėtros skatinti. Lietuvos BVP augimo rodikliai nuolat kinta, priklausomai nuo įvairių vidinių ir išorinių ekonominių veiksnių. Svarbią įtaką BVP augimui daro tiek vidaus rinkos dinamika, tiek ir globalūs įvykiai, tokie kaip tarptautinės ekonominės krizės, geopolitinės įtampos ar prekybos santykių pokyčiai. Pateikiant profesionalią makroekonominę informaciją, mūsų platforma Eulerpool leidžia analizuoti šiuos veiksnius ir vertinti jų poveikį Lietuvos ekonomikai. Kalbant apie BVP augimą, būtina atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių elementų, kurie tiesiogiai lemia šį rodiklį. Visų pirma, tai yra gamybos sektorius. Lietuvoje pramonės sektorius vaidina esminį vaidmenį BVP struktūroje, todėl gamybos augimas ar nuosmukis turi tiesioginę įtaką bendram BVP augimui. Kitas svarbus veiksnys yra paslaugų sektorius, kuris apima tokias sritis kaip finansinės paslaugos, transportas, logistika ir komunikacija. Paslaugų sektorius dažnai yra labiau stabilesnis nei gamybos sektorius, tačiau jo indėlis į BVP taip pat yra didelis ir gali reikšmingai paveikti bendrą augimo tempą. Investicijos - dar viena svarbi kategorija, kuri tiesiogiai veikia BVP augimą. Tiek vidaus, tiek užsienio investicijos prisideda prie šalies ekonomikos plėtros, kurdamos naujas darbo vietas, padidindamos gamybos pajėgumus ir stipridamos inovacijų sklaidą. Lietuvos ekonomikos augimas stipriai priklauso nuo užsienio investicijų, ypač iš Europos Sąjungos šalių, kurios dažnai įdeda reikšmingas sumas į Lietuvos ekonomiką. Vartojimas taip pat yra vienas iš pagrindinių BVP komponentų. Didelis dėmesys vartojimui skiriamas dėl to, kad vartotojų išlaidos sudaro didžiąją dalį BVP. Kai vartojimas auga, šalies ekonomika klesti, kadangi didėjančios vartotojų išlaidos skatina įmonių pelną, gaunamos pajamos ir mokesčių lygio didinimas. Vartotojų pasitikėjimas ekonomika yra lemiamas veiksnys, kuris gali padidinti arba sumažinti vartojimo lygį. Tai savo ruožtu daro tiesioginę įtaka BVP. Be to, svarbu paminėti vyriausybės išlaidas. Viešosios išlaidos, įskaitant inžinerinę infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą, švietimą ir socialines paslaugas, turi tiesioginę įtaką ekonomikos augimui. Vyriausybės investicijos į infrastruktūrą gali sukurti ilgaamžė vertę, kuri padidina ekonominio augimo potencialą ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, geresnė keliai, efektyvesnė energetikos sistema ar sklandesnis logistikos tinklas gali tapti didelio pelningumo investicijomis. Eksportas ir importas taip pat atlieka esminį vaidmenį formuojant BVP augimo rodiklius. Lietuvos ekonomika yra stipriai susieta su tarptautine prekyba, todėl globalūs prekybos santykiai daro tiesioginę įtaką šalies ekonomikos būklei. Eksporto didėjimas skatina gamybą, o kartu ir BVP augimą, tuo tarpu importo padidėjimas gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį, priklausomai nuo to, kokios prekės yra importuojamos ir kaip tai paveikia vidaus rinką. Eulerpool svetainė, kaip profesionalus makroekonominės informacijos šaltinis, suteikia galimybę analizuoti ir sekti visus šiuos veiksnius. Mūsų duomenų bazėje rasite išsamias BVP augimo rodiklių ataskaitas, grafikus ir prognozes, kurie padės geriau suprasti Lietuvos ekonomikos dinamiką. Naudodamiesi mūsų paruoštais duomenimis, galite atlikti giluminę analizę, nustatyti tendencijas ir teikti tikslias prognozes dėl Lietuvos ekonomikos ateities. Apibendrinant, BVP augimo metrikos yra esminis rodiklis, kuris leidžia vertinti šalies ekonomikos sveikatą ir jos plėtros galimybes. Lietuvoje BVP augimas yra daugybės įvairių veiksnių rezultatas, nuo pramonės sektoriaus iki vartotojų išlaidų ir tarptautinės prekybos. Eulerpool platforma suteikia vartotojams išsamias ir patikimas makroekonominės veiklos analizės priemones, kurios padeda aiškiai ir suprantamai vertinti šiuos rodiklius, siekiant geriausių ekonominių sprendimų.