Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇬🇧

Jungtinė Karalystė Mažmeninės kainos indeksas

Akcijos kaina

3,3 %
Pokytis +/-
-1 %
Pokytis %
-26,32 %

Dabartinė Mažmeninės kainos indeksas vertė Jungtinė Karalystė yra 3,3 %. Mažmeninės kainos indeksas Jungtinė Karalystė sumažėjo iki 3,3 % 2024-04-01, po to kai ji buvo 4,3 % 2024-03-01. Nuo 1948-06-01 iki 2024-05-01, vidutinis BVP Jungtinė Karalystė buvo 5,38 %. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 1975-08-01 su 26,90 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2009-06-01 su −1,60 %.

Šaltinis: Office for National Statistics

Mažmeninės kainos indeksas

  • Max

Mažmeninės prekybos kainų indeksas

Mažmeninės kainos indeksas Istorija

DataVertė
2024-04-013,3 %
2024-03-014,3 %
2024-02-014,5 %
2024-01-014,9 %
2023-12-015,2 %
2023-11-015,3 %
2023-10-016,1 %
2023-09-018,9 %
2023-08-019,1 %
2023-07-019 %
1
2
3
4
5
...
90

Panašūs makroekonominiai rodikliai Mažmeninės kainos indeksas

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇬🇧
Branduolinė infliacijos norma
3,5 %3,9 %Mėnesinis
🇬🇧
Branduolinės gamybos kainos YoY
1 %0,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Branduolinės infliacijos mėnesio pokytis (MoM)
0,1 %0,2 %Mėnesinis
🇬🇧
Branduolinių gamintojų kainos MoM
0,1 %0,1 %Mėnesinis
🇬🇧
BVP defliatorius
121 points120,6 pointsKetvirtis
🇬🇧
CPI Transport
136 points135 pointsMėnesinis
🇬🇧
Energijos infliacija
−13,2 %−10,9 %Mėnesinis
🇬🇧
Gamintojų kainos
137,4 points137,5 pointsMėnesinis
🇬🇧
Gamintojų kainų infliacija MėnMėn
−0,1 %0,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Gamintojų kainų pokytis
1,7 %1,1 %Mėnesinis
🇬🇧
Inflacijos lūkesčiai
3,3 %3,6 %Mėnesinis
🇬🇧
Inflacijos norma
2 %2,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Infliacijos norma MoM
0,3 %−0,2 %Mėnesinis
🇬🇧
Įvesties gamintojų kainos
147 points147,7 pointsMėnesinis
🇬🇧
Maisto produktų infliacija
1,3 %1,5 %Mėnesinis
🇬🇧
Nuomos infliacija
7,1 %7,2 %Mėnesinis
🇬🇧
Pagrindinės vartotojų kainos
131,5 points130,9 pointsMėnesinis
🇬🇧
Pagrindinių gamintojų kainos
135,8 points135,5 pointsMėnesinis
🇬🇧
Paslaugų infliacija
5,2 %5,7 %Mėnesinis
🇬🇧
PPI Įvestis
0 %0,8 %Mėnesinis
🇬🇧
PPI Įvestis metinis pokytis
−0,1 %−1,4 %Mėnesinis
🇬🇧
Vartotojų kainų indeksas (VPI)
133,9 points133,5 pointsMėnesinis
🇬🇧
Vartotojų kainų indeksas būstui ir komunalinėms paslaugoms
137,3 points137 pointsMėnesinis

Jungtinėje Karalystėje RPI indeksas apima tik privačius namų ūkius, tačiau atmeta aukščiausius 4 % namų ūkių pagal pajamas ir senjorų namų ūkius, kurie gauna bent tris ketvirtadalius savo pajamų iš pašalpų. Indeksas iš pradžių buvo sukurtas kaip kompensacinis indeksas, kilo iš indekso, skirto padėti apsaugoti paprastus darbuotojus nuo kainų padidėjimo, susijusio su Pirmuoju pasauliniu karu. RPI teikia infliacijos apskaičiavimus nuo 1947 metų, o pirmasis oficialus vartotojų kainų infliacijos paskelbimas buvo atliktas 1956 metų sausį. Iki JK VPI įvedimo 1996 metais RPI ir jo išvestinės priemonės buvo vienintelės JK vartotojų kainų infliacijos priemonės, prieinamos vartotojams.

Kas yra Mažmeninės kainos indeksas

Retail Price Index (Vartojimo Prekių Kainų Indeksas) yra svarbi makroekonominė kategorija, kuria galima įvertinti kainų pokyčius vartotojų prekių krepšelyje tam tikru laikotarpiu. Šis rodiklis dažniausiai naudojamas infliacijos lygiui nustatyti ir vartotojų pirkimo galios kaitai suprasti. Lietuvos ekonomikoje, kaip ir kitose šalyse, Vartojimo Prekių Kainų Indeksas (VPKI) yra labai reikšmingas vertinant ekonominę padėtį ir kokybę. Retai kasdienės būtinosios prekės, kurias naudojame ir gyvenime, tampa brangesnės ar pigesnės be tam tikros priežasties. Tokie kainų svyravimai įvyksta dėl įvairių faktorių, pradedant pasaulinėmis žaliavų kainomis, logistikos išlaidomis, taip pat dėl vidaus politikų ir nuostatų. Eulerpool svetainėje, kurioje pateikiami makroekonominiai duomenys, VPKI tampa vienu iš svarbiausių rodiklių, kurio stebėjimas gali padėti prognozuoti ir suprasti vyraujančius ekonominius procesus. Pirmasis žingsnis suprantant šį indeksą yra suprasti, kas sudaro vartojimo prekių krepšelį. Prekių krepšelis, kurio kainos stebimos ir indeksas skaičiuojamas, paprastai apima kasdienes prekes, tokias kaip maistas, drabužiai, būsto išlaidos, sveikatos priežiūros paslaugos, transportas ir pramogos. Šis krepšelis sudaromas siekiant reprezentuoti vidutinio vartotojo išlaidų struktūrą. Kiekvienos prekių grupės svoris krepšelyje nustatomas pagal tai, kokią dalį vartotojo išlaidų ši grupė užima. Kitas svarbus aspektas yra tai, kaip pats indeksas yra apskaičiuojamas. Dažniausiai VPKI skaičiavimo metodas remiasi laikotarpių kainų palyginimu. Tai gali būti metiniai, ketvirtiniai ar mėnesiniai kainų pokyčiai, lyginant su baziniu laikotarpiu. Bazinis laikotarpis yra konkretus laikotarpis, kuriam buvo nustatytos pradinės kainos. Remiantis šiuo laikotarpiu, visos tolimesnės kainų pokyčio reikšmės apskaičiuojamos procentine išraiška. Vartojimo prekių kainų indeksas yra glaudžiai susijęs su infliacijos rodikliais. Infliacija – tai procesas, kai bendra kainų lygis kyla, mažėjant pinigų perkamajai galiai. VPKI tam tikru laikotarpiu stebimas tam, kad būtų galima nustatyti, ar infliacija kyla, ar mažėja. Aukštas infliacijos lygis gali rodyti tam tikras ekonomines problemas, tokias kaip per aukšta vartojimo paklausa arba gamybos sąnaudų padidėjimas. Priešingai, defliacija (arba infliacijos lygio sumažėjimas) dažnai rodo mažėjantį vartotojų poreikį arba perprodukciją. Lietuvoje, kaip pereinamosios ekonomikos šalyje, VPKI stebėjimas ir analizė ypatingai svarbūs. Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvos ekonomika patyrė daugybę pokyčių – nuo integracijos į Europos Sąjungą iki narystės euro zonoje. Šie pokyčiai turėjo reikšmingą poveikį bendram kainų lygiui šalyje. Pavyzdžiui, vykdant integraciją į ES, daugelio prekių kainos pradėjo kopti dėl standartizacijos ir harmonizacijos su kitų ES šalių kainų lygiais. Tuo pačiu metu, narystė euro zonoje leido pasiekti daugiau kainų stabilumo ir mažesnio kainų lygio svyravimų, palyginti su laikotarpiu, kai buvo naudojama vietinė valiuta. Svarbu nepamiršti, kad VPKI veikia ne tik vartotojus, bet ir verslo bei investicijų aplinką. Kylant kainoms, verslo subjektai gali susidurti su didėjančiomis gamybos sąnaudomis, kas atsispindi jų prekėse ir paslaugose. Tai gali turėti įtakos kainodaros strategijoms ir galutinio vartotojo pasirinkimams. Investuotojai taip pat stebi šį rodiklį, siekiant įvertinti ekonomikos būklę ir prognozuoti rinkos kilimus arba nuosmukius. Kitas svarbus VPKI aspektas yra tai, kad jis naudojamas kaip ekonominės politikos įrankis. Pavyzdžiui, centrinių bankų politika dažnai remiasi infliacijos ir kainų stabilumo kriterijais. Monetarinės politikos priemonės, tokios kaip pagrindinių palūkanų normų reguliavimas, yra tiesiogiai susijusios su infliacijos rodikliais, kurie taip pat atsispindi VPKI. Todėl VPKI duomenys yra ne tik statinis rodiklis, bet ir dinamiškas įrankis ekonominės politikos formuotojams. Be to, reikšmingas VPKI (Retail Price Index) aspektas yra jo tarptautinis palyginamumas. Kaip dalis Europos Sąjungos, Lietuva privalo laikytis tam tikrų statistikos standartų, kurie leidžia palyginti skirtingų šalių VPKI rodiklius. Tai padeda suprasti, kaip Lietuvos ekonomika atrodo tarptautiniame kontekste ir kokios yra infliacijos tendencijos kitose šalyse narėse. Galų gale, Vartojimo Prekių Kainų Indeksas yra ne tik techninis rodiklis, bet ir svarbi priemonė, padedanti formuoti ekonominę politiką ir sprendimus tiek valstybės lygmeniu, tiek verslo organizacijose. Stebint šį rodiklį, galima laiku pastebėti ekonomikos pokyčius, geriau planuoti asmeninius ir verslo finansus, o taip pat įvertinti būsimos kainų kaitos tendencijas. Apibendrinant, VPKI – tai pagrindinis infliacijos matas, kuris rodo kainų pokyčius vartojimo prekių ir paslaugų rinkoje. Tai instrumentas, kuris leidžia geriau suvokti ekonominę aplinką, planuoti finansinius sprendimus ir formuoti tinkamą ekonominę politiką. Eulerpool svetainėje vartotojai gali nuolat sekti šį ir kitus makroekonominius rodiklius, gauti naujausią informaciją ir atitinkamai priimti informuotus sprendimus.