Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇬🇧

Jungtinė Karalystė Darbo sąnaudos

Akcijos kaina

121 Taškai
Pokytis +/-
+1,7 Taškai
Pokytis %
+1,41 %

Šiuo metu Jungtinė Karalystė darbo sąnaudos siekia 121 Taškai. Jungtinė Karalystė darbo sąnaudos padidėjo iki 121 Taškai 2023-09-01, po to kai jos buvo 119,3 Taškai 2023-06-01. Nuo 1955-03-01 iki 2023-12-01 vidutinis BVP Jungtinė Karalystė buvo 48,82 Taškai. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2023-12-01 su 122,30 Taškai, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1955-03-01 su 4,80 Taškai.

Šaltinis: Office for National Statistics

Darbo sąnaudos

  • Max

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos Istorija

DataVertė
2023-09-01121 Taškai
2023-06-01119,3 Taškai
2023-03-01116,6 Taškai
2022-12-01114,4 Taškai
2022-09-01112,6 Taškai
2022-06-01110,5 Taškai
2022-03-01109,6 Taškai
2021-12-01107,1 Taškai
2021-09-01106 Taškai
2021-06-01104,7 Taškai
1
2
3
4
5
...
28

Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇬🇧
Atlyginimai
696 GBP/Week693 GBP/WeekMėnesinis
🇬🇧
Atlyginimų augimas
4,3 %3,9 %Mėnesinis
🇬🇧
Dalinio darbo laiko
8,291 mln. 8,208 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Darbo netekusių asmenų prašymų pokytis
23 700 102 300 Mėnesinis
🇬🇧
Darbo pasiūlymai
831 000 840 000 Mėnesinis
🇬🇧
Gamybos darbo užmokestis
764 GBP/Week759 GBP/WeekMėnesinis
🇬🇧
Įdarbintieji
33,232 mln. 33,094 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Įsigijimo norma
78,1 %77,8 %Mėnesinis
🇬🇧
Jaunimo nedarbo lygis
13,7 %12,8 %Mėnesinis
🇬🇧
Minimalūs atlyginimai
11,44 GBP/Hour10,42 GBP/HourKasmetinis
🇬🇧
Moterų pensijos amžius
66 Years66 YearsKasmetinis
🇬🇧
Neaktyvumo tarifas
21,8 %21,8 %Mėnesinis
🇬🇧
Nedarbingi asmenys
1,629 mln. 1,578 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Nedarbo lygis
4,4 %4,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Nežemės ūkio darbo užmokesčio lapai.
−58 569 −6 195 Mėnesinis
🇬🇧
populiacija
67,6 mln. 66,98 mln. Kasmetinis
🇬🇧
Produktyvumas
101,8 points102 pointsKetvirtis
🇬🇧
Realių pajamų be premijų
1,9 %2,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Realių pajamų, įskaitant premijas, suma
0,8 %0,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Užimtumo pokytis
220 000 373 000 Mėnesinis
🇬🇧
Užimtumo rodiklis
74,8 %75 %Mėnesinis
🇬🇧
Vidutinės savaitinės darbo valandos
32,1 Hours31,9 HoursMėnesinis
🇬🇧
Vidutinis atlyginimas be premijos
5,1 %5,4 %Mėnesinis
🇬🇧
Viso etato darbas
24,905 mln. 24,901 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Vyriškosios pensijos amžius
66 Years66 YearsKasmetinis

Jungtinėje Karalystėje vieneto darbo sąnaudos (ULCs) atspindi visas darbo sąnaudas, įskaitant socialinio draudimo ir darbdavių pensijų įnašus, patiriamas gaminant vieną ekonominės produkcijos vienetą. Darbo sąnaudų pokyčiai yra didelis veiksnys bendrai gamybos sąnaudų pokyčiams. Pavyzdžiui, jei padidėjusios sąnaudos neatsispindi padidėjusioje produkcijoje, tai gali sukelti spaudimą didinti prekių ir paslaugų kainas – kartais vadinamą „infliaciniu spaudimu“.

Kas yra Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.