Šveicarijoje palūkanų normų sprendimus priima Šveicarijos nacionalinis bankas (SNB). Oficiali palūkanų norma yra SNB politikos norma. SNB siekia, kad užtikrintos trumpalaikės Šveicarijos franko pinigų rinkos normos būtų artimos SNB politikos normai. Šiandien SARON yra labiausiai atstovaujanti šių normų. Nuo 2019 metų birželio 13 d. SNB politikos norma pakeitė anksčiau naudotą trijų mėnesių Šveicarijos franko LIBOR (London Interbank Offered Rate) tikslinį intervalą, kuris buvo dalis SNB pinigų politikos strategijos. Šis pakeitimas buvo padarytas dėl to, kad LIBOR tapo mažiau svarbus kaip pagrindinė etaloninė norma dėl trūkstamų pinigų rinkos sandorių. Nuo 2011 metų rugsėjo 6 d. iki 2015 metų sausio 15 d. pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į minimalų 1,20 CHF už eurą kursą, kurį SNB palaikė šiuo laikotarpiu. 2014 metų gruodžio 18 d. SNB nusprendė taikyti -0,25 % palūkanų normą regimosios sąskaitos likučiams. Su neigiamos palūkanos normos paskelbimu, tuomet naudojamas LIBOR tikslinis intervalas pirmą kartą buvo neigiamoje teritorijoje ir praplėstas iki įprastos 1 procento punkto pločio. 2015 metų sausio 15 d. SNB sumažino palūkanų normą regimosiose sąskaitose iki -0,75 % ir sumažino tikslinį intervalą iki -1,25 % ir -0,25 %. Neigiama palūkanų norma taikoma nuo 2015 metų sausio 22 d. ir šiuo metu atitinka SNB politikos normą.

Kas yra Palūkanų normos

„Eulerpool“ yra profesionali interneto svetainė, skirta makroekonominių duomenų rodymui ir analizei. Viena iš svarbiausių makroekonominių kategorijų, su kuria dirbame, yra „Palūkanų normos“. Ši kategorija yra itin reikšminga tiek šalies ekonomikai, tiek asmeniniams investuotojų ir įmonių finansiniams sprendimams. Palūkanų normos gali stipriai paveikti ekonomikos augimą, infliaciją ir daugelį kitų ekonominių rodiklių. Taigi, svarbu giliau suprasti, kas yra palūkanų normos, kaip jos veikia ekonomikos procesus ir kokia jų reikšmė tiek vietinei, tiek tarptautinei ekonomikai. Palūkanų normos iš esmės yra kaina, kurią skolininkas moka už pasiskolintas lėšas arba investuotojas gauna už paskolintas lėšas per tam tikrą laikotarpį. Centriniai bankai, tokie kaip Europos Centrinis Bankas (ECB) ar Lietuvos bankas, nustato bazines palūkanų normas, kurios daro didelę įtaką komerciniams bankams ir jų siūlomoms skolinimosi bei taupymo sąlygoms. Taigi, centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų gali turėti tiesioginį poveikį visai ekonomikai. Palūkanų normos paveikia skolinimosi ir taupymo elgseną. Kai palūkanų normos yra aukštos, skolinimasis tampa brangesnis, o taupymas – patrauklesnis, nes taupymo sąskaitos ir kitos investicinės priemonės gali pasiūlyti didesnę grąžą. Atvirkščiai, kai palūkanų normos yra žemos, skolinimasis tampa pigesnis, skatinant tiek individualius vartotojus, tiek verslus imtis paskolų investicijoms ir vartojimui. Tai savo ruožtu gali paskatinti ekonomikos augimą. Žemų palūkanų normų laikotarpiai dažnai skatina didesnį ekonomikos aktyvumą, nes lengviau prieinama paskolų rinka leidžia įmonėms plėstis ir naujoms bendrovėms pradėti veiklą. Tai gali sukurti naujas darbo vietas ir padidinti bendrą vartojimo lygį. Tačiau pernelyg žemos palūkanų normos gali paskatinti infliaciją, nes didėjant paklausai, kainos kyla. Centrinių bankų vaidmuo yra balansavimo veiksnys tarp skatinimo ekonominiam augimui ir infliacijos kontrolės. Aukštos palūkanų normos gali turėti priešingą poveikį. Jos dažnai naudojamos kaip priemonė infliacijai suvaldyti, nes aukštos skolinimosi išlaidos veikia kaip kliūtis skolinimuisi ir vartojimui, mažinant spaudimą vartojimo kainoms. Tačiau per didelės palūkanų normos gali slopinti ekonomikos augimą, nes įmonėms tampa sunkiau gauti finansavimą plėtrai ir inovacijoms, o vartotojai yra labiau linkę taupyti nei išlaidauti. Palūkanų normų dinamikos supratimas yra esminis ne tik ekonomistams, bet ir investuotojams, kurie naudoja šią informaciją prognozėms ir strategijų kūrimui. Keičiantis palūkanų normoms, gali keistis ir įvairių investicinių aktyvų vertė. Pavyzdžiui, obligacijų pajamingumas yra tiesiogiai susijęs su rinkos palūkanų normomis. Kai palūkanų normos kyla, esamų obligacijų vertė mažėja, nes naujai išleistos obligacijos siūlo didesnį pajamingumą. Tai svarbu tiek mažmeniniams, tiek instituciniams investuotojams, kurie tvarko portfelius. Lietuvos ir Europos kontekste ECB vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant palūkanų normas. ECB sprendimai grindžiami įvairių rodiklių analize, kaip antai infliacija, nedarbo lygis, BVP augimas, ir pasaulinė ekonominė aplinka. ECB gali keisti bazines palūkanų normas siekiant užtikrinti kainų stabilumą ir palaikyti tvarų ekonominį augimą. Lietuvos bankas taip pat atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint šalies finansų rinką ir konsultuojant vyriausybę dėl ekonomikos politikos. Svarbus aspektas, į kurį taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, yra tas, kad palūkanų normos neturi tiesioginio ir momentinio poveikio ekonomikai. Dažnai praeina keletas mėnesių ar net metų, kol palūkanų normų pokyčiai pilnai pasireiškia ekonomikoje. Tai reiškia, kad monetarinės politikos kūrėjai turi numatyti būsimus ekonomikos lygio pokyčius ir atitinkamai reaguoti į galimus ekonomikos disbalansus. Eulerpool siekia suteikti savo vartotojams išsamią ir patikimą informaciją apie makroekonominius veiksnius, tarp jų ir palūkanų normas. Mūsų svetainėje rasite naujausius duomenis, analizes bei prognozes, kurios padės geriau suprasti šią sudėtingą, tačiau labai svarbią ekonomikos sritį. Mes dirbame tam, kad jūs galėtumėte priimti gerai informuotus finansinius sprendimus ir efektyviai valdyti savo investicijas. Patikimi ir aktualūs duomenys yra pagrindas kiekvienam investiciniam sprendimui ir strategijai, tad pasikliaukite mūsų profesionalumu ir patirtimi sekdami mūsų pateikiamus makroekonominius rodiklius. Taigi, suprasti palūkanų normų vaidmenį yra būtina tiek makroekonomikos analitikams, tiek kiekvienam investuotojui ar taupytojui. Eulerpool yra jūsų patikimas partneris šioje srityje, padedantis naviguoti per sudėtingą ekonominių rodiklių pasaulį ir priimti teisingus finansinius sprendimus.