Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Portugalija Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis
Akcijos kaina
Dabartinė Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis Portugalija yra 61,1 %. Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis Portugalija padidėjo iki 61,1 % 2023-09-01 po to, kai buvo 60,9 % 2023-06-01. Nuo 1998-03-01 iki 2023-12-01 vidutinis BVP Portugalija buvo 55,05 %. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2023-09-01 su 61,10 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1998-09-01 su 50,10 %.
Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis ·
Max
| Įsigijimo norma | |
|---|---|
| 1998-03-01 | 50,30 % |
| 1998-06-01 | 50,30 % |
| 1998-09-01 | 50,10 % |
| 1998-12-01 | 50,20 % |
| 1999-03-01 | 50,40 % |
| 1999-06-01 | 50,50 % |
| 1999-09-01 | 50,50 % |
| 1999-12-01 | 50,40 % |
| 2000-03-01 | 50,90 % |
| 2000-06-01 | 50,80 % |
| 2000-09-01 | 51,20 % |
| 2000-12-01 | 51,10 % |
| 2001-03-01 | 51,50 % |
| 2001-06-01 | 51,40 % |
| 2001-09-01 | 51,60 % |
| 2001-12-01 | 51,70 % |
| 2002-03-01 | 51,70 % |
| 2002-06-01 | 52,00 % |
| 2002-09-01 | 52,20 % |
| 2002-12-01 | 51,90 % |
| 2003-03-01 | 52,10 % |
| 2003-06-01 | 51,90 % |
| 2003-09-01 | 51,90 % |
| 2003-12-01 | 51,80 % |
| 2004-03-01 | 51,60 % |
| 2004-06-01 | 51,70 % |
| 2004-09-01 | 51,80 % |
| 2004-12-01 | 51,80 % |
| 2005-03-01 | 51,80 % |
| 2005-06-01 | 52,00 % |
| 2005-09-01 | 52,10 % |
| 2005-12-01 | 52,20 % |
| 2006-03-01 | 52,10 % |
| 2006-06-01 | 52,30 % |
| 2006-09-01 | 52,40 % |
| 2006-12-01 | 52,30 % |
| 2007-03-01 | 52,40 % |
| 2007-06-01 | 52,30 % |
| 2007-09-01 | 52,70 % |
| 2007-12-01 | 52,50 % |
| 2008-03-01 | 52,40 % |
| 2008-06-01 | 52,60 % |
| 2008-09-01 | 52,40 % |
| 2008-12-01 | 52,20 % |
| 2009-03-01 | 52,10 % |
| 2009-06-01 | 52,00 % |
| 2009-09-01 | 51,70 % |
| 2009-12-01 | 51,90 % |
| 2010-03-01 | 52,20 % |
| 2010-06-01 | 52,00 % |
| 2010-09-01 | 51,90 % |
| 2010-12-01 | 51,80 % |
| 2011-03-01 | 58,40 % |
| 2011-06-01 | 58,20 % |
| 2011-09-01 | 57,90 % |
| 2011-12-01 | 57,90 % |
| 2012-03-01 | 57,80 % |
| 2012-06-01 | 57,70 % |
| 2012-09-01 | 57,70 % |
| 2012-12-01 | 57,40 % |
| 2013-03-01 | 57,30 % |
| 2013-06-01 | 56,90 % |
| 2013-09-01 | 57,20 % |
| 2013-12-01 | 57,50 % |
| 2014-03-01 | 57,20 % |
| 2014-06-01 | 57,20 % |
| 2014-09-01 | 57,50 % |
| 2014-12-01 | 57,40 % |
| 2015-03-01 | 57,50 % |
| 2015-06-01 | 57,40 % |
| 2015-09-01 | 57,60 % |
| 2015-12-01 | 57,90 % |
| 2016-03-01 | 57,70 % |
| 2016-06-01 | 57,30 % |
| 2016-09-01 | 57,90 % |
| 2016-12-01 | 57,80 % |
| 2017-03-01 | 57,90 % |
| 2017-06-01 | 58,10 % |
| 2017-09-01 | 58,50 % |
| 2017-12-01 | 58,70 % |
| 2018-03-01 | 58,60 % |
| 2018-06-01 | 58,50 % |
| 2018-09-01 | 58,90 % |
| 2018-12-01 | 58,90 % |
| 2019-03-01 | 58,60 % |
| 2019-06-01 | 58,80 % |
| 2019-09-01 | 59,10 % |
| 2019-12-01 | 59,10 % |
| 2020-03-01 | 58,40 % |
| 2020-06-01 | 56,00 % |
| 2020-09-01 | 58,20 % |
| 2020-12-01 | 58,50 % |
| 2021-03-01 | 58,00 % |
| 2021-06-01 | 59,30 % |
| 2021-09-01 | 59,70 % |
| 2021-12-01 | 59,80 % |
| 2022-03-01 | 59,90 % |
| 2022-06-01 | 59,80 % |
| 2022-09-01 | 60,00 % |
| 2022-12-01 | 60,30 % |
| 2023-03-01 | 60,80 % |
| 2023-06-01 | 60,90 % |
| 2023-09-01 | 61,10 % |
Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-09-01 | 61,1 % |
| 2023-06-01 | 60,9 % |
| 2023-03-01 | 60,8 % |
| 2022-12-01 | 60,3 % |
| 2022-09-01 | 60 % |
| 2022-06-01 | 59,8 % |
| 2022-03-01 | 59,9 % |
| 2021-12-01 | 59,8 % |
| 2021-09-01 | 59,7 % |
| 2021-06-01 | 59,3 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇵🇹 Atlyginimai | 1 049 EUR/Month | 1 046 EUR/Month | Ketvirtis |
🇵🇹 Atlyginimų augimas | 5,5 % | 5,9 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Dalinio darbo laiko | 400 600 | 409 100 | Ketvirtis |
🇵🇹 Darbo pasiūlymai | 10 073 | 9 924 | Mėnesinis |
🇵🇹 Darbo pasiūlymų santykis | 1,2 % | 1,3 % | Ketvirtis |
🇵🇹 Darbo sąnaudos | 127,926 points | 143,73 points | Ketvirtis |
🇵🇹 Gamybos darbo užmokestis | 132,61 points | 177,36 points | Mėnesinis |
🇵🇹 Įdarbintieji | 5,009 mln. | 5,029 mln. | Mėnesinis |
🇵🇹 Ilgalaikio nedarbo lygis | 2,3 % | 2,4 % | Ketvirtis |
🇵🇹 Jaunimo nedarbo lygis | 22,9 % | 23,3 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Minimalūs atlyginimai | 956,67 EUR/Month | 956,67 EUR/Month | Ketvirtis |
🇵🇹 Moterų pensijos amžius | 66,33 Years | 66,33 Years | Kasmetinis |
🇵🇹 Nedarbingi asmenys | 340 500 | 338 000 | Mėnesinis |
🇵🇹 Nedarbo lygio pasikeitimas | −8 068 persons | −6 285 persons | Mėnesinis |
🇵🇹 Nedarbo lygis | 6,7 % | 6,5 % | Mėnesinis |
🇵🇹 populiacija | 10,64 mln. | 10,517 mln. | Kasmetinis |
🇵🇹 Produktyvumas | 113,257 points | 111,947 points | Ketvirtis |
🇵🇹 Užimtumo pokytis | 1,1 % | −0,1 % | Ketvirtis |
🇵🇹 Užimtumo rodiklis | 56,9 % | 57,4 % | Ketvirtis |
🇵🇹 Viso etato darbas | 4,58 mln. | 4,606 mln. | Ketvirtis |
🇵🇹 Vyriškosios pensijos amžius | 66,33 Years | 66,33 Years | Kasmetinis |
Dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis yra dirbančių ir darbo ieškančių bedarbių asmenų skaičius, padalytas iš bendro darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis
Darbos jėgos dalyvavimo rodiklis yra vienas iš pagrindinių makroekonominių rodiklių, padedantis įvertinti šalies ekonominį aktyvumą ir darbo rinkos būklę. eulerpool svetainėje mes specializuojamės pateikti tikslius ir aktualius makroekonominius duomenis, todėl norime padėti mūsų lankytojams geriau suprasti šiuos rodiklius ir jų reikšmę. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime Lietuvoje darbo jėgos dalyvavimo rodiklį, jo skaičiavimą, svarbą ir poveikį ekonomikai. Darbo jėgos dalyvavimo rodiklis (DJDR) rodo, kokia dalis darbingo amžiaus gyventojų dalyvauja darbo rinkoje, t. y. dirba arba aktyviai ieško darbo. Šis rodiklis skaičiuojamas dalinant darbo jėgos dalį iš visų darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus ir išreiškiamas procentais. Darbo jėga apima tiek dirbančius, tiek ir bedarbius asmenis, kurie aktyviai ieško darbo. Lietuvoje tradiciškai darbo jėgos dalyvavimo rodiklis yra aukštas lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tai galima paaiškinti keliais veiksniais. Pirma, Lietuvoje yra palyginti aukštas moterų dalyvavimas darbo rinkoje. Nors kai kuriose šalyse moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra mažesnis dėl kultūrinių, socialinių ar ekonominių priežasčių, Lietuvoje moterys aktyviai dalyvauja darbo rinkoje, taip įtvirtindamos aukštą bendrą darbo jėgos dalyvavimo rodiklį. Antra, Lietuvoje yra stiprūs ekonominiai segmentai, tokie kaip informacinių technologijų (IT) ir paslaugų sektorius, kurie pritraukia daug jaunų ir kvalifikuotų specialistų. Tai padidina aktyvių darbo rinkos dalyvių skaičių ir palaiko aukštą DJDR. Vis dėlto darbo jėgos dalyvavimo rodiklis nėra pastovus ir gali keistis priklausomai nuo ekonominių sąlygų. Ekonominės krizės, tokios kaip 2008 metų finansinė krizė ar 2020 metų COVID-19 pandemija, gali smarkiai paveikti darbo rinką. Krizės metu daugelis žmonių gali netekti darbo arba nebeieškoti jo, kas sumažintų darbo jėgos dalyvavimo rodiklį. Svarbiausias DJDR poveikis ekonomikai yra tai, kad jis tiesiogiai rodo šalies ekonominį aktyvumą ir potencialą. Aukštas darbo jėgos dalyvavimo rodiklis rodo, kad šalis efektyviai išnaudoja savo žmogiškąjį kapitalą, kas savo ruožtu skatina ekonomikos augimą. Priešingai, žemas darbo jėgos dalyvavimo rodiklis gali būti signalas apie struktūrinius darbo rinkos problemas, prarandamas galimybes arba neišnaudotą ekonominį potencialą. Be to, didesnis darbo jėgos dalyvavimo rodiklis gali reikšti didesnius mokesčių surinkimus valstybės biudžetui, kas suteikia galimybes geriau finansuoti viešąsias paslaugas ir socialinę aprūpą. Tačiau aukštas DJDR taip pat gali didinti darbo jėgos konkurenciją, kas gali turėti įtakos darbo užmokesčio augimui ir užimtumo sąlygoms. Analizuojant darbo jėgos dalyvavimo rodiklį Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į įvairius demografinius ir socialinius veiksnius. Pvz., darbingo amžiaus gyventojų amžiaus struktūra, švietimo lygis, migracijos srautai ir šeimos politikos elementai gali smarkiai paveikti DJDR. Lietuvoje, kaip ir kituose Rytų bei Centrinės Europos šalyse, vyrauja demografinio senėjimo problema, kuri ilgainiui gali mažinti darbo jėgos dalyvavimo rodiklį. Šią problemą dar labiau komplikuoja didelė emigracija, ypač jaunimo ir kvalifikuotų specialistų. Dėl emigracijos Lietuva praranda darbo jėgos potencialą, kas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ekonomikos augimui. Todėl labai svarbu vykdyti politiką, kuri galėtų skatinti jaunų žmonių ir specialistų sugrįžimą į Lietuvą bei padidinti tvarią vietinę užimtumą. Be viso to, darbo jėgos dalyvavimo rodiklis gali būti veikiamas švietimo politikos ir profesinio mokymo programų. Aukštos kokybės švietimas ir profesinis mokymas gali padėti padidinti darbo jėgos kvalifikacijos lygį, kas savo ruožtu padidina jų konkurencingumą darbo rinkoje. Lietuvoje vykdomos įvairios iniciatyvos, siekiančios pagerinti švietimo kokybę ir profesinio mokymo programas, o tai gali teigiamai paveikti DJDR ateityje. Galų gale, darbo jėgos dalyvavimo rodiklis yra sudėtingas ir daugialypis rodiklis, kuris gali suteikti reikšmingos informacijos apie šalies ekonominę būklę ir potencialą. eulerpool svetainėje mes siekiame pateikti išsamius ir patikimus makroekonominius duomenis, kad mūsų lankytojai galėtų priimti informuotus sprendimus ir nuodugniai suvokti ekonomikos dinamika. Mes tikime, kad šis straipsnis padės jums geriau suprasti darbo jėgos dalyvavimo rodiklio svarbą Lietuvoje ir jo poveikį šalies ekonomikai. Ateityje mes planuojame pateikti dar daugiau analitinių straipsnių ir duomenų, kurie padės jums gilinti savo žinias apie makroekonomikus rodiklius ir tendencijas.