Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Portugalija Namų ūkių skola Bendrajam vidaus produktui (BVP)
Akcijos kaina
Dabartinė Namų ūkių skola Bendrajam vidaus produktui (BVP) Portugalija yra 57,3 % of GDP. Namų ūkių skola Bendrajam vidaus produktui (BVP) Portugalija sumažėjo iki 57,3 % of GDP 2023-06-01, po to kai buvo 58,8 % of GDP 2023-03-01. Nuo 1979-12-01 iki 2023-09-01 vidutinis BVP Portugalija buvo 49,95 % of GDP. Aukščiausias vertė buvo pasiekta 2009-12-01 su 92,20 % of GDP, o žemiausia vertė užregistruota 1979-12-01 su 7,60 % of GDP.
Namų ūkių skola Bendrajam vidaus produktui (BVP) ·
Max
| Namų ūkių skola prie BVP | |
|---|---|
| 1979-12-01 | 7,60 % of GDP |
| 1980-03-01 | 7,80 % of GDP |
| 1980-06-01 | 8,10 % of GDP |
| 1980-09-01 | 8,80 % of GDP |
| 1980-12-01 | 10,00 % of GDP |
| 1981-03-01 | 10,70 % of GDP |
| 1981-06-01 | 11,60 % of GDP |
| 1981-09-01 | 12,30 % of GDP |
| 1981-12-01 | 12,50 % of GDP |
| 1982-03-01 | 12,80 % of GDP |
| 1982-06-01 | 13,10 % of GDP |
| 1982-09-01 | 13,20 % of GDP |
| 1982-12-01 | 13,70 % of GDP |
| 1983-03-01 | 13,40 % of GDP |
| 1983-06-01 | 13,30 % of GDP |
| 1983-09-01 | 12,80 % of GDP |
| 1983-12-01 | 12,70 % of GDP |
| 1984-03-01 | 12,60 % of GDP |
| 1984-06-01 | 12,60 % of GDP |
| 1984-09-01 | 12,80 % of GDP |
| 1984-12-01 | 12,60 % of GDP |
| 1985-03-01 | 13,00 % of GDP |
| 1985-06-01 | 12,70 % of GDP |
| 1985-09-01 | 12,50 % of GDP |
| 1985-12-01 | 12,20 % of GDP |
| 1986-03-01 | 12,30 % of GDP |
| 1986-06-01 | 12,40 % of GDP |
| 1986-09-01 | 12,30 % of GDP |
| 1986-12-01 | 12,80 % of GDP |
| 1987-03-01 | 13,70 % of GDP |
| 1987-06-01 | 14,50 % of GDP |
| 1987-09-01 | 14,50 % of GDP |
| 1987-12-01 | 14,90 % of GDP |
| 1988-03-01 | 15,10 % of GDP |
| 1988-06-01 | 15,20 % of GDP |
| 1988-09-01 | 15,20 % of GDP |
| 1988-12-01 | 15,50 % of GDP |
| 1989-03-01 | 15,60 % of GDP |
| 1989-06-01 | 16,10 % of GDP |
| 1989-09-01 | 15,80 % of GDP |
| 1989-12-01 | 15,50 % of GDP |
| 1990-03-01 | 15,20 % of GDP |
| 1990-06-01 | 15,20 % of GDP |
| 1990-09-01 | 15,10 % of GDP |
| 1990-12-01 | 15,30 % of GDP |
| 1991-03-01 | 15,60 % of GDP |
| 1991-06-01 | 15,90 % of GDP |
| 1991-09-01 | 16,10 % of GDP |
| 1991-12-01 | 16,40 % of GDP |
| 1992-03-01 | 16,40 % of GDP |
| 1992-06-01 | 16,70 % of GDP |
| 1992-09-01 | 17,00 % of GDP |
| 1992-12-01 | 17,60 % of GDP |
| 1993-03-01 | 19,50 % of GDP |
| 1993-06-01 | 19,60 % of GDP |
| 1993-09-01 | 21,30 % of GDP |
| 1993-12-01 | 22,00 % of GDP |
| 1994-03-01 | 22,00 % of GDP |
| 1994-06-01 | 22,90 % of GDP |
| 1994-09-01 | 24,00 % of GDP |
| 1994-12-01 | 25,20 % of GDP |
| 1995-03-01 | 25,80 % of GDP |
| 1995-06-01 | 26,90 % of GDP |
| 1995-09-01 | 27,70 % of GDP |
| 1995-12-01 | 28,40 % of GDP |
| 1996-03-01 | 29,30 % of GDP |
| 1996-06-01 | 30,70 % of GDP |
| 1996-09-01 | 31,60 % of GDP |
| 1996-12-01 | 32,80 % of GDP |
| 1997-03-01 | 33,60 % of GDP |
| 1997-06-01 | 34,80 % of GDP |
| 1997-09-01 | 36,00 % of GDP |
| 1997-12-01 | 37,30 % of GDP |
| 1998-03-01 | 38,10 % of GDP |
| 1998-06-01 | 39,90 % of GDP |
| 1998-09-01 | 41,80 % of GDP |
| 1998-12-01 | 44,00 % of GDP |
| 1999-03-01 | 44,90 % of GDP |
| 1999-06-01 | 48,40 % of GDP |
| 1999-09-01 | 49,90 % of GDP |
| 1999-12-01 | 52,70 % of GDP |
| 2000-03-01 | 54,30 % of GDP |
| 2000-06-01 | 55,70 % of GDP |
| 2000-09-01 | 56,70 % of GDP |
| 2000-12-01 | 58,80 % of GDP |
| 2001-03-01 | 59,30 % of GDP |
| 2001-06-01 | 60,30 % of GDP |
| 2001-09-01 | 61,70 % of GDP |
| 2001-12-01 | 63,40 % of GDP |
| 2002-03-01 | 64,00 % of GDP |
| 2002-06-01 | 64,70 % of GDP |
| 2002-09-01 | 65,80 % of GDP |
| 2002-12-01 | 67,40 % of GDP |
| 2003-03-01 | 67,90 % of GDP |
| 2003-06-01 | 68,80 % of GDP |
| 2003-09-01 | 70,10 % of GDP |
| 2003-12-01 | 71,40 % of GDP |
| 2004-03-01 | 72,30 % of GDP |
| 2004-06-01 | 73,90 % of GDP |
| 2004-09-01 | 74,70 % of GDP |
| 2004-12-01 | 75,70 % of GDP |
| 2005-03-01 | 76,20 % of GDP |
| 2005-06-01 | 77,40 % of GDP |
| 2005-09-01 | 78,30 % of GDP |
| 2005-12-01 | 79,80 % of GDP |
| 2006-03-01 | 80,70 % of GDP |
| 2006-06-01 | 81,70 % of GDP |
| 2006-09-01 | 82,80 % of GDP |
| 2006-12-01 | 83,80 % of GDP |
| 2007-03-01 | 84,00 % of GDP |
| 2007-06-01 | 84,90 % of GDP |
| 2007-09-01 | 85,70 % of GDP |
| 2007-12-01 | 86,80 % of GDP |
| 2008-03-01 | 87,30 % of GDP |
| 2008-06-01 | 87,90 % of GDP |
| 2008-09-01 | 88,30 % of GDP |
| 2008-12-01 | 88,90 % of GDP |
| 2009-03-01 | 89,50 % of GDP |
| 2009-06-01 | 90,70 % of GDP |
| 2009-09-01 | 91,70 % of GDP |
| 2009-12-01 | 92,20 % of GDP |
| 2010-03-01 | 91,40 % of GDP |
| 2010-06-01 | 91,50 % of GDP |
| 2010-09-01 | 91,20 % of GDP |
| 2010-12-01 | 90,90 % of GDP |
| 2011-03-01 | 90,50 % of GDP |
| 2011-06-01 | 90,40 % of GDP |
| 2011-09-01 | 90,40 % of GDP |
| 2011-12-01 | 90,50 % of GDP |
| 2012-03-01 | 90,20 % of GDP |
| 2012-06-01 | 90,50 % of GDP |
| 2012-09-01 | 90,60 % of GDP |
| 2012-12-01 | 90,50 % of GDP |
| 2013-03-01 | 90,10 % of GDP |
| 2013-06-01 | 88,80 % of GDP |
| 2013-09-01 | 87,30 % of GDP |
| 2013-12-01 | 86,10 % of GDP |
| 2014-03-01 | 84,60 % of GDP |
| 2014-06-01 | 83,50 % of GDP |
| 2014-09-01 | 82,60 % of GDP |
| 2014-12-01 | 81,90 % of GDP |
| 2015-03-01 | 80,60 % of GDP |
| 2015-06-01 | 79,30 % of GDP |
| 2015-09-01 | 78,30 % of GDP |
| 2015-12-01 | 77,00 % of GDP |
| 2016-03-01 | 75,90 % of GDP |
| 2016-06-01 | 75,00 % of GDP |
| 2016-09-01 | 74,00 % of GDP |
| 2016-12-01 | 72,60 % of GDP |
| 2017-03-01 | 71,70 % of GDP |
| 2017-06-01 | 70,70 % of GDP |
| 2017-09-01 | 69,90 % of GDP |
| 2017-12-01 | 69,20 % of GDP |
| 2018-03-01 | 68,10 % of GDP |
| 2018-06-01 | 67,40 % of GDP |
| 2018-09-01 | 66,60 % of GDP |
| 2018-12-01 | 66,00 % of GDP |
| 2019-03-01 | 65,10 % of GDP |
| 2019-06-01 | 64,70 % of GDP |
| 2019-09-01 | 64,10 % of GDP |
| 2019-12-01 | 63,50 % of GDP |
| 2020-03-01 | 63,80 % of GDP |
| 2020-06-01 | 66,40 % of GDP |
| 2020-09-01 | 67,70 % of GDP |
| 2020-12-01 | 69,10 % of GDP |
| 2021-03-01 | 69,90 % of GDP |
| 2021-06-01 | 67,90 % of GDP |
| 2021-09-01 | 67,30 % of GDP |
| 2021-12-01 | 66,30 % of GDP |
| 2022-03-01 | 64,60 % of GDP |
| 2022-06-01 | 63,30 % of GDP |
| 2022-09-01 | 62,30 % of GDP |
| 2022-12-01 | 60,70 % of GDP |
| 2023-03-01 | 58,80 % of GDP |
| 2023-06-01 | 57,30 % of GDP |
Namų ūkių skola Bendrajam vidaus produktui (BVP) Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-06-01 | 57,3 % of GDP |
| 2023-03-01 | 58,8 % of GDP |
| 2022-12-01 | 60,7 % of GDP |
| 2022-09-01 | 62,3 % of GDP |
| 2022-06-01 | 63,3 % of GDP |
| 2022-03-01 | 64,6 % of GDP |
| 2021-12-01 | 66,3 % of GDP |
| 2021-09-01 | 67,3 % of GDP |
| 2021-06-01 | 67,9 % of GDP |
| 2021-03-01 | 69,9 % of GDP |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Namų ūkių skola Bendrajam vidaus produktui (BVP)
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇵🇹 Asmeninės išlaidos | 2,7 % | 2,5 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Asmeninės santaupos | 6,6 % | 5,8 % | Ketvirtis |
🇵🇹 Banko kredito palūkanų norma | 5,66 % | 5,77 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Degalų kainos | 1,59 USD/Liter | 1,85 USD/Liter | Mėnesinis |
🇵🇹 Mažmeninės prekybos apyvarta MoM | 0,7 % | 0,4 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Mažmeninės prekybos apyvarta YoY | 2,8 % | 1,8 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Prieinamos asmeninės pajamos | 55,098 mlrd. EUR | 54,434 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇵🇹 Šeimos skolos palyginti su pajamomis | 88,63 % | 93,36 % | Kasmetinis |
🇵🇹 Vartojimo paskolos | 129,288 mlrd. EUR | 128,928 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Vartotojų išlaidos | 33,862 mlrd. EUR | 33,511 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇵🇹 Vartotojų pasitikėjimas | −17,2 points | −18,5 points | Mėnesinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Namų ūkių skola Bendrajam vidaus produktui (BVP)
„Eulerpool“ – jūsų profesionalus makroekonominių duomenų šaltinis, pristato išsamų aprašymą apie vieną svarbiausių rodiklių, naudojamų vertinant ekonominę padėtį ir tvarumą bet kurioje pasaulio šalyje – „Namų ūkių skolos ir BVP“ rodiklį. Šis rodiklis rodo santykį tarp namų ūkių sukauptų skolų ir bendrojo vidaus produkto (BVP), suteikdamas vertingą informaciją apie ekonominį namų ūkių elgesį, skolos lygį ir vartojimo galimybes. Pirmiausia, reikia suprasti, kas yra namų ūkio skola. Namų ūkio skola apima visas namų ūkių finansines prievoles, įskaitant hipotekas, vartojimo paskolas, kredito kortelių skolas ir kitus asmeninius finansinius įsipareigojimus. Už šias skolas namų ūkiai moka palūkanas ir amortizaciją, kurios turi tiesioginį poveikį jų disponuojamoms pajamoms ir bendram finansiniam stabilumui. Kita vertus, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) yra visų per metus šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų bendroji vertė. BVP yra svarbiausias rodiklis, naudojamas matuoti ekonomikos dydį ir sveikatą. Didėjantis BVP paprastai rodo ekonomikos augimą ir gerovę, o mažėjantis – ekonominę stagnaciją arba nuosmukį. Namų ūkių skolos ir BVP santykis dažniausiai išreiškiamas procentais. Jei šis rodiklis yra aukštas, tai gali reikšti, kad namų ūkiai yra labai įsiskolinę, palyginti su visu šalies ekonominiu produkcija. Tai gali būti problematiška, jei skolų aptarnavimas (palūkanų ir pagrindinės sumos grąžinimas) tampa per didele našta namų ūkiams, o tai gali sukelti bankrotų bangą ir ekonominės veiklos sumažėjimą. Priešingai, žemas „Namų ūkių skolos ir BVP“ rodiklis gali rodyti mažesnę finansinę riziką ir didesnį ekonomikos atsparumą šokams. Lietuvoje namų ūkių skolų lygis, palyginti su BVP per pastaruosius metus, kinta. Ekonominiai ir finansiniai ekspertai, tokie kaip tie, kuriuose dirbame „Eulerpool“, atidžiai stebi šį rodiklį, nes jis gali duoti svarbių signalų apie šalies ekonominę būklę ir tendencijas. Aukštas namų ūkių skolų lygis gali turėti ir teigiamą ekonominį poveikį. Pavyzdžiui, augant jų pasitikėjimui ekonomine situacija, vartotojai gali daugiau skolintis, kad finansuotų būsto pirkimą ar kitus didesnius pirkinius, tokius kaip automobiliai, gebėti sumokėti už aukštąjį mokslą ar net investuoti į verslą. Visa tai gali skatinti ekonominį augimą, nes didėja pardavimai ir gerėja verslo pasitikėjimas, didėja investicijos. Tačiau, reikia atsižvelgti ir į galimą riziką. Kai namų ūkiai yra pernelyg įsiskolinę, jie tampa labiau pažeidžiami ekonominių sukrėtimų, tokių kaip staigus palūkanų normų padidėjimas, praradimo atvejų ar ekonominio nuosmukio. Esant tokiai situacijai, šeimos gali susidurti su sunkumais grąžindamos skolas, kas gali sukelti finansinių institucijų nestabilumą ir bloginti bendrą šalies ekonominę padėtį. Būdamos tokių makroekonominių rodiklių kaip namų ūkių skolos ir BVP santykis naujausias tendencijas sekančiomis įmonėmis, mūsų komanda „Eulerpool“ teikia detalizuotas analizės paslaugas ir pateikia vertingą informaciją, padedančią valdžios institucijoms, investuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims priimti pagrįstus sprendimus. Vertinant Lietuvos ekonominę padėtį ir prognozuojant būsimus ekonominius pokyčius, būtina atsižvelgti į tarptautinį kontekstą. Globalizacijos eroje vietos ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo pasaulinių tendencijų ir kapitalo rinkų svyravimų. Todėl namų ūkių skolos ir BVP santykis negali būti vertinamas izoliuotai; reikia atsižvelgti ir į kitus makroekonominius rodiklius, tokius kaip vyriausybės skolos, užsienio investicijos ir tarptautinė prekybos balansas. Apibendrinant, „Namų ūkių skolos ir BVP“ rodiklis yra būtinas įrankis analizuojant Lietuvos ekonominę sveikatą. „Eulerpool“ siekia suteikti jums patikimą, nuodugniai išanalizuotą ir profesionaliai pateiktą informaciją, kad galėtumėte priimti pagrįstus sprendimus ir suprasti tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes ekonomines tendencijas. Mes tikimės, kad mūsų šaltinis taps nepakeičiama priemone jūsų ekonominėms analizėms bei sprendimams.