Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Latvija Pilno etato darbas
Akcijos kaina
Dabartinė Pilno etato darbo vertė Latvija yra 768 500 . Pilno etato darbas Latvija sumažėjo iki 768 500 2023-12-01, po to, kai buvo 781 100 2023-09-01. Nuo 1998-06-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Latvija buvo 819 700,00 . Aukščiausias lygis buvo pasiektas 2007-12-01 su 984 300,00 , o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2010-03-01 su 720 300,00 .
Pilno etato darbas ·
Max
Viso etato darbas | |
---|---|
1998-06-01 | 846 100,00 |
1998-12-01 | 839 900,00 |
1999-06-01 | 835 800,00 |
1999-12-01 | 830 000,00 |
2000-06-01 | 821 500,00 |
2000-12-01 | 819 500,00 |
2001-06-01 | 824 700,00 |
2001-12-01 | 826 000,00 |
2002-03-01 | 809 000,00 |
2002-06-01 | 841 300,00 |
2002-09-01 | 861 000,00 |
2002-12-01 | 868 000,00 |
2003-03-01 | 830 200,00 |
2003-06-01 | 842 800,00 |
2003-09-01 | 878 500,00 |
2003-12-01 | 840 200,00 |
2004-03-01 | 833 900,00 |
2004-06-01 | 832 800,00 |
2004-09-01 | 864 600,00 |
2004-12-01 | 839 400,00 |
2005-03-01 | 852 600,00 |
2005-06-01 | 856 200,00 |
2005-09-01 | 889 800,00 |
2005-12-01 | 884 100,00 |
2006-03-01 | 889 800,00 |
2006-06-01 | 923 300,00 |
2006-09-01 | 962 700,00 |
2006-12-01 | 955 100,00 |
2007-03-01 | 928 100,00 |
2007-06-01 | 941 500,00 |
2007-09-01 | 981 600,00 |
2007-12-01 | 984 300,00 |
2008-03-01 | 955 800,00 |
2008-06-01 | 960 600,00 |
2008-09-01 | 960 300,00 |
2008-12-01 | 919 200,00 |
2009-03-01 | 848 200,00 |
2009-06-01 | 813 700,00 |
2009-09-01 | 786 500,00 |
2009-12-01 | 770 200,00 |
2010-03-01 | 720 300,00 |
2010-06-01 | 744 700,00 |
2010-09-01 | 775 700,00 |
2010-12-01 | 761 900,00 |
2011-03-01 | 743 900,00 |
2011-06-01 | 767 100,00 |
2011-09-01 | 779 600,00 |
2011-12-01 | 776 000,00 |
2012-03-01 | 744 400,00 |
2012-06-01 | 764 100,00 |
2012-09-01 | 792 600,00 |
2012-12-01 | 799 400,00 |
2013-03-01 | 793 600,00 |
2013-06-01 | 794 900,00 |
2013-09-01 | 810 600,00 |
2013-12-01 | 799 700,00 |
2014-03-01 | 788 000,00 |
2014-06-01 | 808 300,00 |
2014-09-01 | 803 000,00 |
2014-12-01 | 797 700,00 |
2015-03-01 | 804 400,00 |
2015-06-01 | 812 900,00 |
2015-09-01 | 805 600,00 |
2015-12-01 | 794 500,00 |
2016-03-01 | 789 900,00 |
2016-06-01 | 798 100,00 |
2016-09-01 | 789 200,00 |
2016-12-01 | 774 100,00 |
2017-03-01 | 782 600,00 |
2017-06-01 | 794 600,00 |
2017-09-01 | 799 100,00 |
2017-12-01 | 799 000,00 |
2018-03-01 | 799 700,00 |
2018-06-01 | 813 800,00 |
2018-09-01 | 818 600,00 |
2018-12-01 | 802 500,00 |
2019-03-01 | 792 800,00 |
2019-06-01 | 797 900,00 |
2019-09-01 | 800 800,00 |
2019-12-01 | 795 700,00 |
2020-03-01 | 762 100,00 |
2020-06-01 | 782 600,00 |
2020-09-01 | 786 700,00 |
2020-12-01 | 767 100,00 |
2021-03-01 | 740 500,00 |
2021-06-01 | 757 800,00 |
2021-09-01 | 765 400,00 |
2021-12-01 | 765 200,00 |
2022-03-01 | 762 200,00 |
2022-06-01 | 789 200,00 |
2022-09-01 | 795 300,00 |
2022-12-01 | 787 200,00 |
2023-03-01 | 768 700,00 |
2023-06-01 | 783 200,00 |
2023-09-01 | 781 100,00 |
2023-12-01 | 768 500,00 |
Pilno etato darbas Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-12-01 | 768 500 |
2023-09-01 | 781 100 |
2023-06-01 | 783 200 |
2023-03-01 | 768 700 |
2022-12-01 | 787 200 |
2022-09-01 | 795 300 |
2022-06-01 | 789 200 |
2022-03-01 | 762 200 |
2021-12-01 | 765 200 |
2021-09-01 | 765 400 |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Pilno etato darbas
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇱🇻 Atlyginimai | 1 213 EUR/Month | 1 160 EUR/Month | Mėnesinis |
🇱🇻 Dalinio darbo laiko | 58 200 | 56 700 | Ketvirtis |
🇱🇻 Darbo pasiūlymai | 24 224 | 22 230 | Ketvirtis |
🇱🇻 Darbo pasiūlymų santykis | 2,8 % | 2,5 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Darbo sąnaudos | 173,26 points | 170,19 points | Ketvirtis |
🇱🇻 Įdarbintieji | 880 000 | 878 000 | Ketvirtis |
🇱🇻 Ilgalaikio nedarbo lygis | 2,1 % | 1,8 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Įsigijimo norma | 68,9 % | 68,6 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Jaunimo nedarbo lygis | 9,1 % | 9,8 % | Mėnesinis |
🇱🇻 Minimalūs atlyginimai | 700 EUR/Month | 700 EUR/Month | Ketvirtis |
🇱🇻 Moterų pensijos amžius | 64,75 Years | 64,5 Years | Kasmetinis |
🇱🇻 Nedarbingi asmenys | 45 432 | 47 858 | Mėnesinis |
🇱🇻 Nedarbo lygis | 7,2 % | 6,8 % | Ketvirtis |
🇱🇻 populiacija | 1,87 mln. | 1,88 mln. | Kasmetinis |
🇱🇻 Produktyvumas | 120,417 points | 120,774 points | Ketvirtis |
🇱🇻 Užimtumo pokytis | 0,3 % | −1 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Užimtumo rodiklis | 64 % | 64 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Vyriškosios pensijos amžius | 64,75 Years | 64,5 Years | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Pilno etato darbas
Visuotinai ekonomikoje darbo rinka yra vienas svarbiausių rodiklių, kuris veikia tiek ekonomikos sveikatą, tiek gerovę. Vienas iš pagrindinių rodiklių, vertinant darbo rinkos būklę, yra viso etato užimtumas. Eulerpool svetainėje, teikiant makroekonominius duomenis ir analizę, skiriame ypatingą dėmesį šiam rodikliui, nes jis gali reikšmingai keisti ekonomikos tendencijas ir įmonių bei valstybės strategijas. Viso etato užimtumas (angl. full-time employment) paprastai apibrėžiamas kaip darbo forma, kurioje darbuotojas dirba visą nustatytą darbo laiką per savaitę. Lietuvoje viso etato darbo trukmė paprastai apima 40 valandų per savaitę. Šis rodiklis suteikia galimybę vertinti, kaip sėkmingai ekonomika sugeba generuoti kokybiškas darbo vietas, kurios užtikrina darbuotojams pakankamą pajamų lygį, stabilumą ir socialines garantijas. Viso etato užimtumas įgyja ypatingą svarbą tiek ekonomistams, tiek politikams, nes jis gali daug ką papasakoti apie ekonominės aplinkos būseną. Aukštas viso etato užimtumo lygis paprastai rodo stiprią ekonomiką, kurioje įmonės plečiasi ir kuria naujas darbo vietas. Tai gali lemti padidėjusį vartojimą, didesnį BVP augimą ir stabilumą. Tuo tarpu žemas viso etato užimtumo lygis gali reikšti ekonominės veiklos sulėtėjimą, funkcionalumo trūkumus darbo rinkoje ar struktūrines problemas. Lietuvoje viso etato užimtumas taip pat yra svarbus rodiklis vertinant socialinę gerovę ir gyventojų gyvenimo kokybę. Darbuotojai, dirbdami visą darbo dieną, paprastai turi didesnes galimybes užtikrinti savo finansinį saugumą, dalyvauti socialinio draudimo sistemoje ir gauti socialines garantijas, tokias kaip pensijos, sveikatos priežiūra ir kitos socialinės paslaugos. Tai yra pagrindinės sąlygos, kurios užtikrina gyventojų gerovę ir stabilumą. Viso etato užimtumo analizė taip pat suteikia vertingos informacijos apie darbo rinkos pasiūlą ir paklausą. Pavyzdžiui, aukštas viso etato užimtumo lygis konkrečioje srityje gali rodyti didelę paklausą ir potencialiai trūktančius darbuotojus. Tai gali būti signalas įmonėms ir švietimo institucijoms dėl kvalifikuotų specialistų rengimo poreikio. Pastebėtina, kad viso etato užimtumo lygis gali skirtis priklausomai nuo įvairių sektorių. Pramonės, statybų, paslaugų sektoriai gali patirti skirtingus užimtumo lygius dėl jų specifinių darbo charakteristikų ir šakų konjunktūros. Lyderiaujančių pramonės sektorių dinamika ir jų darbuotojų užimtumo lygiai gali tapti svarbiausiais ekonomikos augimo varikliais. Be to, viso etato užimtumas dažnai yra susijęs su darbo jėgos produktyvumu. Kai apdrausti darbuotojai dirba visą darbo laiką, jie dažniau linkę kelti savo kvalifikaciją, dalyvauti profesinio tobulinimosi kursuose ir prisidėti prie įmonės inovacijų. Tai galiausiai lemia produktyvumo augimą, kuris yra būtinas ilgalaikiam ekonomikos klestėjimui. Labeling Eulerpool svetainėje pateikiami makroekonominiai duomenys leidžia išsamiai stebėti ir analizuoti viso etato užimtumo tendencijas Lietuvoje. Reguliarus šių duomenų stebėjimas suteikia galimybę matyti realią situaciją darbo rinkoje ir laiku reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Tai gali padėti tiek įmonėms, tiek viešosioms institucijoms priimti pagrįstus sprendimus ir planuoti ilgalaikes strategijas. Norint geriau suprasti viso etato užimtumo reikšmę, taip pat verta atsižvelgti į kitus makroekonominius rodiklius. Pavyzdžiui, ryšys tarp bedarbystės lygio ir viso etato užimtumo gali leisti gauti platesnį vaizdą apie darbo rinkos padėtį. Kartu analizuojant darbo užmokesčio dinamika, darbo sąlygų pokyčius ir socialines išmokas, galima detaliai atskleisti darbo rinkos tendencijas ir padėti formuluoti veiksmingas politikos priemones. Taip pat reikėtų paminėti, kad viso etato užimtumo pokyčiai gali būti įtakojami globalių ekonomikos veiksnių. Tarptautinės prekybos, investicijų srautų, technologinių inovacijų ir kitų makroekonomikos tendencijų kaitos kontekste, viso etato užimtumas gali būti reikšmingai sąlygotas išorinės ekonomikos aplinkos. Atsižvelgiant į visus šiuos aspektus, viso etato užimtumo analizė yra esminė darbovietės valdymui ir ekonominės veiklos planavimui. Eulerpool svetainėje pateikiama išsami informacija, kuri padeda geriau suprasti šiuos sudėtingus procesus ir remiasi patikimus duomenis, siekiant palaikyti ekonomikos ir socialinės gerovės stiprinimą. Tiesiogiai prieinami duomenys ir analizė suteikia galimybę įmonėms ir politikams gauti pagrįstą informaciją, kuri leidžia priimti geresnius strateginius sprendimus, skatinančius ekonomikos augimą ir stabilumą ilguoju laikotarpiu. Galiausiai, nepaisant įvairių veiksnių, kurie gali paveikti viso etato užimtumą, šis rodiklis lieka kertiniu akmeniu siekiant suprasti ekonomikos būklę ir prognozuoti jos ateities perspektyvas. Eulerpool svetainė suteikia platformą, kurioje galima stebėti, analizuoti ir įvertinti šią svarbią ekonomiką dimensiją, teikiant detalesnuosius duomenis ir įžvalgas apie viso etato užimtumo tendencijas Lietuvoje bei tarptautiniu mastu.