Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Jungtinės Valstijos Ginklų pardavimas
Akcijos kaina
Dabartinė Ginklų pardavimas vertė Jungtinės Valstijos yra 11,287 mlrd. SIPRI TIV. Ginklų pardavimas Jungtinės Valstijos sumažėjo iki 11,287 mlrd. SIPRI TIV 2023-01-01, kai buvo 15,592 mlrd. SIPRI TIV 2022-01-01. Nuo 1950-01-01 iki 2023-01-01 vidutinis BVP Jungtinės Valstijos buvo 10,02 mlrd. SIPRI TIV. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 1976-01-01 su 15,88 mlrd. SIPRI TIV, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1950-01-01 su 1,39 mlrd. SIPRI TIV.
Ginklų pardavimas ·
Max
Ginklų pardavimai | |
---|---|
1950-01-01 | 1,39 mlrd. SIPRI TIV |
1951-01-01 | 4,06 mlrd. SIPRI TIV |
1952-01-01 | 6,94 mlrd. SIPRI TIV |
1953-01-01 | 9,81 mlrd. SIPRI TIV |
1954-01-01 | 6,10 mlrd. SIPRI TIV |
1955-01-01 | 7,19 mlrd. SIPRI TIV |
1956-01-01 | 8,60 mlrd. SIPRI TIV |
1957-01-01 | 8,60 mlrd. SIPRI TIV |
1958-01-01 | 9,57 mlrd. SIPRI TIV |
1959-01-01 | 7,45 mlrd. SIPRI TIV |
1960-01-01 | 6,16 mlrd. SIPRI TIV |
1961-01-01 | 6,31 mlrd. SIPRI TIV |
1962-01-01 | 6,14 mlrd. SIPRI TIV |
1963-01-01 | 9,38 mlrd. SIPRI TIV |
1964-01-01 | 12,33 mlrd. SIPRI TIV |
1965-01-01 | 11,32 mlrd. SIPRI TIV |
1966-01-01 | 8,40 mlrd. SIPRI TIV |
1967-01-01 | 7,24 mlrd. SIPRI TIV |
1968-01-01 | 8,41 mlrd. SIPRI TIV |
1969-01-01 | 11,81 mlrd. SIPRI TIV |
1970-01-01 | 8,98 mlrd. SIPRI TIV |
1971-01-01 | 11,89 mlrd. SIPRI TIV |
1972-01-01 | 10,76 mlrd. SIPRI TIV |
1973-01-01 | 12,14 mlrd. SIPRI TIV |
1974-01-01 | 12,78 mlrd. SIPRI TIV |
1975-01-01 | 15,62 mlrd. SIPRI TIV |
1976-01-01 | 15,88 mlrd. SIPRI TIV |
1977-01-01 | 14,62 mlrd. SIPRI TIV |
1978-01-01 | 13,90 mlrd. SIPRI TIV |
1979-01-01 | 9,91 mlrd. SIPRI TIV |
1980-01-01 | 10,77 mlrd. SIPRI TIV |
1981-01-01 | 13,64 mlrd. SIPRI TIV |
1982-01-01 | 14,01 mlrd. SIPRI TIV |
1983-01-01 | 13,93 mlrd. SIPRI TIV |
1984-01-01 | 11,86 mlrd. SIPRI TIV |
1985-01-01 | 10,79 mlrd. SIPRI TIV |
1986-01-01 | 11,58 mlrd. SIPRI TIV |
1987-01-01 | 12,18 mlrd. SIPRI TIV |
1988-01-01 | 11,92 mlrd. SIPRI TIV |
1989-01-01 | 11,29 mlrd. SIPRI TIV |
1990-01-01 | 10,66 mlrd. SIPRI TIV |
1991-01-01 | 12,48 mlrd. SIPRI TIV |
1992-01-01 | 14,08 mlrd. SIPRI TIV |
1993-01-01 | 13,77 mlrd. SIPRI TIV |
1994-01-01 | 11,48 mlrd. SIPRI TIV |
1995-01-01 | 11,18 mlrd. SIPRI TIV |
1996-01-01 | 10,84 mlrd. SIPRI TIV |
1997-01-01 | 14,50 mlrd. SIPRI TIV |
1998-01-01 | 15,71 mlrd. SIPRI TIV |
1999-01-01 | 11,54 mlrd. SIPRI TIV |
2000-01-01 | 7,66 mlrd. SIPRI TIV |
2001-01-01 | 5,60 mlrd. SIPRI TIV |
2002-01-01 | 4,88 mlrd. SIPRI TIV |
2003-01-01 | 5,64 mlrd. SIPRI TIV |
2004-01-01 | 6,84 mlrd. SIPRI TIV |
2005-01-01 | 6,74 mlrd. SIPRI TIV |
2006-01-01 | 7,53 mlrd. SIPRI TIV |
2007-01-01 | 7,96 mlrd. SIPRI TIV |
2008-01-01 | 7,15 mlrd. SIPRI TIV |
2009-01-01 | 7,19 mlrd. SIPRI TIV |
2010-01-01 | 8,39 mlrd. SIPRI TIV |
2011-01-01 | 9,02 mlrd. SIPRI TIV |
2012-01-01 | 8,96 mlrd. SIPRI TIV |
2013-01-01 | 7,69 mlrd. SIPRI TIV |
2014-01-01 | 9,49 mlrd. SIPRI TIV |
2015-01-01 | 9,87 mlrd. SIPRI TIV |
2016-01-01 | 9,47 mlrd. SIPRI TIV |
2017-01-01 | 11,44 mlrd. SIPRI TIV |
2018-01-01 | 9,58 mlrd. SIPRI TIV |
2019-01-01 | 10,91 mlrd. SIPRI TIV |
2020-01-01 | 9,53 mlrd. SIPRI TIV |
2021-01-01 | 11,07 mlrd. SIPRI TIV |
2022-01-01 | 15,59 mlrd. SIPRI TIV |
2023-01-01 | 11,29 mlrd. SIPRI TIV |
Ginklų pardavimas Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-01-01 | 11,287 mlrd. SIPRI TIV |
2022-01-01 | 15,592 mlrd. SIPRI TIV |
2021-01-01 | 11,074 mlrd. SIPRI TIV |
2020-01-01 | 9,532 mlrd. SIPRI TIV |
2019-01-01 | 10,908 mlrd. SIPRI TIV |
2018-01-01 | 9,576 mlrd. SIPRI TIV |
2017-01-01 | 11,444 mlrd. SIPRI TIV |
2016-01-01 | 9,465 mlrd. SIPRI TIV |
2015-01-01 | 9,868 mlrd. SIPRI TIV |
2014-01-01 | 9,49 mlrd. SIPRI TIV |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Ginklų pardavimas
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇺🇸 Apyvartos balansas prie BVP | −3 % of GDP | −3,8 % of GDP | Kasmetinis |
🇺🇸 Aukso atsargos | 8 133,46 Tonnes | 8 133,46 Tonnes | Ketvirtis |
🇺🇸 Autos eksportas | 69 100 | 59 300 | Mėnesinis |
🇺🇸 Eksportai | 263,666 mlrd. USD | 261,607 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Importas | 338,225 mlrd. USD | 330,188 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Kapitalo srautai | 66,2 mlrd. USD | 104,2 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Naftos eksportas | 9,682 mlrd. USD | 10,762 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Naftos gamyba | 13 401 BBL/D/1K | 13 206 BBL/D/1K | Mėnesinis |
🇺🇸 Neto ilgalaikiai TIC srautai | 123,1 mlrd. USD | 102,6 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Pasiūlymo sąskaita | −237,645 mlrd. USD | −221,784 mlrd. USD | Ketvirtis |
🇺🇸 Paslaugų Sąskaita | 73,921 mlrd. USD | 73,706 mlrd. USD | Ketvirtis |
🇺🇸 Prekių sąskaita | −277,727 mlrd. USD | −264,616 mlrd. USD | Ketvirtis |
🇺🇸 Prekybos balansas | −100,617 mlrd. USD | −97,954 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Prekybos balansas | −84,359 mlrd. USD | −70,787 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Prekybos sąlygos | 108,299 points | 108,543 points | Ketvirtis |
🇺🇸 Savaitinė žaliavinės naftos gamyba | 13,5 mln. Barrels Per Da | 13,5 mln. Barrels Per Da | frequency_weekly |
🇺🇸 Terorizmo indeksas | 4,141 Points | 4,799 Points | Kasmetinis |
🇺🇸 Turistų atvykimai | 7,528 mln. | 6,9 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Turizmo pajamos | 20,709 mlrd. USD | 21,065 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Užsienio skola | 26,467 Bio. USD | 25,985 Bio. USD | Ketvirtis |
🇺🇸 Užsienio tiesioginės investicijos | 73,296 mlrd. USD | 67,824 mlrd. USD | Ketvirtis |
Ginklų pardavimai pateikiami kaip tendencijos indikatorius, remdamiesi žinomomis pagrindinių ginkluotės vienetų, tokių kaip lėktuvai, oro gynybos sistemos, prieš povandeninius laivus skirtos ginkluotės, šarvuotos transporto priemonės, artilerija, varikliai, raketos, jutikliai, palydovai, laivai ir kitos, gamybos sąnaudomis. Šis rodiklis siekia atspindėti karinių išteklių perdavimo vertę, o ne finansinę perdavimo vertę.
Makroseiten für andere Länder in Amerika
- 🇦🇷Argentina
- 🇦🇼Aruba
- 🇧🇸Bahamos
- 🇧🇧Barbados
- 🇧🇿Belize
- 🇧🇲Bermuda
- 🇧🇴Bolivija
- 🇧🇷Brazilija
- 🇨🇦Kanada
- 🇰🇾Kaimanų salos
- 🇨🇱Čilė
- 🇨🇴Kolumbija
- 🇨🇷Kosta Rika
- 🇨🇺Kuba
- 🇩🇴Dominikos Respublika
- 🇪🇨Ecuador
- 🇸🇻El Salvador
- 🇬🇹Gvatemala
- 🇬🇾Gajana
- 🇭🇹Haiti
- 🇭🇳Honduras
- 🇯🇲Jamaika
- 🇲🇽Meksika
- 🇳🇮Nikaragva
- 🇵🇦Panama
- 🇵🇾Paragvajus
- 🇵🇪Peru
- 🇵🇷Puerto Rikas
- 🇸🇷Surinamas
- 🇹🇹Trinidadas ir Tobagas
- 🇺🇾Urugvajus
- 🇻🇪Venesuela
- 🇦🇬Antigva ir Barbuda
- 🇩🇲Dominika
- 🇬🇩Grenada
Kas yra Ginklų pardavimas
Ginklų pardavimai yra svarbi makroekonominė kategorija, turinti didelę įtaką tiek pasaulinei, tiek vietinei ekonomikai. Įvertindami ginklų prekybos statistiką ir tendencijas, galime geriau suprasti geopolitinę padėtį ir nacionalinį saugumą. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur saugumas ir stabilumas yra itin svarbūs. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime ginklų pardavimų kategoriją, jos įtaką ir įvairius makroekonominius aspektus. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad ginklų rinka yra viena iš daugiausiai reguliuojamų rinkų pasaulyje. Tai yra dėl tos priežasties, kad ginklų prekyba gali turėti didelę įtaką tarptautiniams santykiams ir konfliktams. Pasaulinė ginklų prekybos rinka pastaraisiais metais rodo augimo tendenciją, nes daugelis šalių siekia modernizuoti savo karines pajėgas. Tuo pačiu metu didėja ir nedidelių, tačiau technologijų pažangių ginklų poreikis. Tokia plėtra skatina ekonominį augimą, nes ginklų pramonė sukuria naujas darbo vietas ir generuoja reikšmingas pajamas. Lietuva, būdama NATO narė ir turėdama specifinių geopolitinių įsipareigojimų, nemažai investuoja į karinių pajėgų modernizavimą. Tai tiesiogiai susiję su ginklų pardavimų makroekonomine kategorija, nes investicijos į ginkluotę sudaro nemažą dalį šalies biudžeto išlaidų gynybai. NATO standartai, taip pat Europos Sąjungos reguliavimas, stipriai veikia Lietuvos ginklų prekybos politiką ir rinkos dinamines. Kai kalbame apie ginklų pardavimų įtaką ekonomikai, būtina paminėti, kad ši rinka neapsiriboja vien tradiciniu kariniu ginkluotės pirkimu ir pardavimu. Ji taip pat apima technologijų ir inovacijų plėtrą, kuri yra būtina moderniai ginkluotei kurti. Tai skatina mokslo ir technologijų pažangą, o tuo pačiu skatina ir ekonominį augimą. Svarbu paminėti, kad ginklų pardavimai yra glaudžiai susiję su užsienio politika. Kai kurios šalys siekia didinti savo įtaką tarptautinėje arenoje per ginklų pardavimus, sudarydamos sąjungas ir aljansus su kitomis valstybėmis. Lietuva šiuo atveju gali būti išimtinė ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip gamintoja bei penetraujantys rinkas partneriais. Tai gali būti svarbus ekonominis faktorius, kai galima užsidirbti užsienio valiutų ir diversifikuoti ekonominius resursus. Ginklų pardavimai taip pat turi didelę įtaką šalies užimtumui ir ekonominiam pajėgumui. Karinių technologijų kūrimas ir gamyba yra sudėtingas procesas, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos darbo jėgos. Tai skatina švietimo ir mokymo programas, kurios gali parengti aukštos kvalifikacijos specialistus. Be to, ginklų pramonė dažnai kuria papildomus produktus ir sprendimus, kurie gali būti komercializuoti kitose pramonės šakose, taip padidinant ekonominį produktyvumą ir inovatyvumą. Be abejo, ginklų pardavimai turi ir tam tikrus iššūkius bei grėsmes. Tai apima ne tik etinius ir moralinius klausimus, bet ir rizikas, susijusias su nelegalios prekybos ir terorizmo finansavimo galimybėmis. Todėl šalies vyriausybė turi skirti ypatingą dėmesį reguliavimui ir kontrolei šioje rinkoje. Europos Sąjungos ir NATO standartai, taip pat tarptautinės sutartys, pvz., JT ginklų prekybos sutartis, gali padėti užtikrinti, kad ginkluotė nepatektų į netinkamas rankas. Tikslus ginklų pardavimų monitoravimas gali būti naudingas ir investuotojams, siekiantiems įvairių investicinių galimybių. Eulerpool platforma gali suteikti išsamią ir tikslią informaciją apie ginklų pardavimo rinkos tendencijas, regioninius skirtumus ir politines įtakos veiksnius. Tokia informacija yra neįkainojama tiek profesionaliems investuotojams, tiek akademiniams tyrėjams, norintiems nuodugniai analizuoti makroekonomikos duomenis. Baigiant, ginklų pardavimai yra kompleksiška ir daugialypė makroekonominė kategorija, turinti didelę reikšmę tiek ekonominei, tiek geopolitinei situacijai. Šios rinkos dinamika ir tendencijos gali reikšmingai paveikti šalies saugumą ir stabilumą, ekonomikos augimą ir tarptautinį statusą. Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, aktviai dalyvauja šioje rinkoje tiek kaip ginklų pirkėja, tiek kaip potenciali gamintoja. Todėl svarbu nuolat stebėti ir analizuoti ginklų pardavimų makroekonominius duomenis, kad būtų galima priimti informuotus ir strateginius sprendimus. Eulerpool yra puiki platforma šiai analizei atlikti, suteikianti išsamią ir patikimą informaciją apie šią svarbią rinką.