Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Jungtinės Valstijos Hipoteka skolos balansas
Akcijos kaina
Dabartinė Hipoteka skolos balansas vertė Jungtinės Valstijos yra 12,52 Trillion USD. Hipoteka skolos balansas Jungtinės Valstijos padidėjo iki 12,52 Trillion USD 2024-06-01, po to kai buvo 12,44 Trillion USD 2024-03-01. Nuo 2003-03-01 iki 2024-09-01 vidutinis BVP Jungtinės Valstijos buvo 8,81 Trillion USD. Viso laikotarpio aukščiausia vertė buvo pasiekta 2024-09-01 su 12,59 Trillion USD, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2003-03-01 su 4,94 Trillion USD.
Hipoteka skolos balansas ·
Max
Hipotekiniai įsipareigojimai | |
---|---|
2003-03-01 | 4,94 Trillion USD |
2003-06-01 | 5,08 Trillion USD |
2003-09-01 | 5,18 Trillion USD |
2003-12-01 | 5,66 Trillion USD |
2004-03-01 | 5,84 Trillion USD |
2004-06-01 | 5,97 Trillion USD |
2004-09-01 | 6,21 Trillion USD |
2004-12-01 | 6,36 Trillion USD |
2005-03-01 | 6,51 Trillion USD |
2005-06-01 | 6,70 Trillion USD |
2005-09-01 | 6,91 Trillion USD |
2005-12-01 | 7,10 Trillion USD |
2006-03-01 | 7,44 Trillion USD |
2006-06-01 | 7,76 Trillion USD |
2006-09-01 | 8,05 Trillion USD |
2006-12-01 | 8,23 Trillion USD |
2007-03-01 | 8,42 Trillion USD |
2007-06-01 | 8,71 Trillion USD |
2007-09-01 | 8,93 Trillion USD |
2007-12-01 | 9,10 Trillion USD |
2008-03-01 | 9,23 Trillion USD |
2008-06-01 | 9,27 Trillion USD |
2008-09-01 | 9,29 Trillion USD |
2008-12-01 | 9,26 Trillion USD |
2009-03-01 | 9,14 Trillion USD |
2009-06-01 | 9,06 Trillion USD |
2009-09-01 | 8,94 Trillion USD |
2009-12-01 | 8,84 Trillion USD |
2010-03-01 | 8,83 Trillion USD |
2010-06-01 | 8,70 Trillion USD |
2010-09-01 | 8,61 Trillion USD |
2010-12-01 | 8,45 Trillion USD |
2011-03-01 | 8,54 Trillion USD |
2011-06-01 | 8,52 Trillion USD |
2011-09-01 | 8,40 Trillion USD |
2011-12-01 | 8,27 Trillion USD |
2012-03-01 | 8,19 Trillion USD |
2012-06-01 | 8,15 Trillion USD |
2012-09-01 | 8,03 Trillion USD |
2012-12-01 | 8,03 Trillion USD |
2013-03-01 | 7,93 Trillion USD |
2013-06-01 | 7,84 Trillion USD |
2013-09-01 | 7,90 Trillion USD |
2013-12-01 | 8,05 Trillion USD |
2014-03-01 | 8,17 Trillion USD |
2014-06-01 | 8,10 Trillion USD |
2014-09-01 | 8,13 Trillion USD |
2014-12-01 | 8,17 Trillion USD |
2015-03-01 | 8,17 Trillion USD |
2015-06-01 | 8,12 Trillion USD |
2015-09-01 | 8,26 Trillion USD |
2015-12-01 | 8,25 Trillion USD |
2016-03-01 | 8,37 Trillion USD |
2016-06-01 | 8,36 Trillion USD |
2016-09-01 | 8,35 Trillion USD |
2016-12-01 | 8,48 Trillion USD |
2017-03-01 | 8,63 Trillion USD |
2017-06-01 | 8,69 Trillion USD |
2017-09-01 | 8,74 Trillion USD |
2017-12-01 | 8,88 Trillion USD |
2018-03-01 | 8,94 Trillion USD |
2018-06-01 | 9,00 Trillion USD |
2018-09-01 | 9,14 Trillion USD |
2018-12-01 | 9,12 Trillion USD |
2019-03-01 | 9,24 Trillion USD |
2019-06-01 | 9,41 Trillion USD |
2019-09-01 | 9,44 Trillion USD |
2019-12-01 | 9,56 Trillion USD |
2020-03-01 | 9,71 Trillion USD |
2020-06-01 | 9,78 Trillion USD |
2020-09-01 | 9,86 Trillion USD |
2020-12-01 | 10,04 Trillion USD |
2021-03-01 | 10,16 Trillion USD |
2021-06-01 | 10,44 Trillion USD |
2021-09-01 | 10,67 Trillion USD |
2021-12-01 | 10,93 Trillion USD |
2022-03-01 | 11,18 Trillion USD |
2022-06-01 | 11,39 Trillion USD |
2022-09-01 | 11,67 Trillion USD |
2022-12-01 | 11,92 Trillion USD |
2023-03-01 | 12,04 Trillion USD |
2023-06-01 | 12,01 Trillion USD |
2023-09-01 | 12,14 Trillion USD |
2023-12-01 | 12,25 Trillion USD |
2024-03-01 | 12,44 Trillion USD |
2024-06-01 | 12,52 Trillion USD |
Hipoteka skolos balansas Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-06-01 | 12,52 Trillion USD |
2024-03-01 | 12,44 Trillion USD |
2023-12-01 | 12,252 Trillion USD |
2023-09-01 | 12,14 Trillion USD |
2023-06-01 | 12,014 Trillion USD |
2023-03-01 | 12,044 Trillion USD |
2022-12-01 | 11,923 Trillion USD |
2022-09-01 | 11,669 Trillion USD |
2022-06-01 | 11,387 Trillion USD |
2022-03-01 | 11,18 Trillion USD |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Hipoteka skolos balansas
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇺🇸 Asmeninės išlaidos | 0,2 % | 0,1 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Asmeninės pajamos | 0,6 % | 0,3 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Asmeninės santaupos | 3,6 % | 3,6 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Automobilių paskolų skolų likutis | 1,616 Trillion USD | 1,607 Trillion USD | Ketvirtis |
🇺🇸 Banko kredito palūkanų norma | 7,75 % | 8 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Bendroji skolų suma | 17,7 USD Trillion | 17,503 USD Trillion | Ketvirtis |
🇺🇸 Dabartinės ekonominės sąlygos Michigane | 65,9 points | 69,6 points | Mėnesinis |
🇺🇸 Degalų kainos | 0,81 USD/Liter | 0,83 USD/Liter | Mėnesinis |
🇺🇸 Ekonomikos optimizmo indeksas | 44,2 points | 40,5 points | Mėnesinis |
🇺🇸 Filialų pardavimai | 2,332 mlrd. USD | 2,317 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Kreditinės kortelės kredito likutis | 1,115 Trillion USD | 1,129 Trillion USD | Ketvirtis |
🇺🇸 Kredito kortelių sąskaitos | 596,58 mln. | 594,75 mln. | Ketvirtis |
🇺🇸 Mažmeninės prekybos apyvarta be automobilių | 0,4 % | 0,1 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Mažmeninės prekybos apyvarta be dujų ir automobilių MoM | 0,2 % | 0,2 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Mažmeninės prekybos apyvarta MoM | 0,1 % | −0,2 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Mažmeninės prekybos apyvarta YoY | 3,8 % | 2,9 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Mičigano vartotojų lūkesčiai | 69,6 points | 68,8 points | Mėnesinis |
🇺🇸 Namų ūkių skola prie BVP | 72,9 % of GDP | 73,4 % of GDP | Ketvirtis |
🇺🇸 Naudotų automobilių kainos MoM | 1,3 % | −0,1 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Naudotų automobilių kainos YoY | −12,1 % | −14 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Prieinamos asmeninės pajamos | 21,856 Bio. USD | 21,798 Bio. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Privataus sektoriaus kreditas | 12,548 Bio. USD | 12,52 Bio. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Redbook indeksas | 5,8 % | 5,3 % | frequency_weekly |
🇺🇸 Studijų paskolų skola | 1,6 Trillion USD | 1,601 Trillion USD | Ketvirtis |
🇺🇸 Vartojimo paskolos | 6,4 mlrd. USD | 6,27 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇺🇸 Vartotojų išlaidos | 16,106 Bio. USD | 15,967 Bio. USD | Ketvirtis |
🇺🇸 Vartotojų pasitikėjimas | 68,2 points | 69,1 points | Mėnesinis |
Niujorko Federalinis rezervų bankas sukūrė ir įdiegė Vartotojų kredito panelę – duomenų rinkinį apie namų ūkių įsipareigojimus, paremtą vartotojų kredito duomenimis. Vartotojų kredito panelė pateikia detalius ketvirčio duomenis apie JAV vartotojų grupę nuo 1999 metų iki šių dienų. Unikali mėginių atrankos metodika suteikia atsitiktinį, nacionaliniu mastu reprezentatyvų 5% JAV vartotojų mėginį, taip pat ir jų namų ūkių narius, turinčius kredito ataskaitą.
Makroseiten für andere Länder in Amerika
- 🇦🇷Argentina
- 🇦🇼Aruba
- 🇧🇸Bahamos
- 🇧🇧Barbados
- 🇧🇿Belize
- 🇧🇲Bermuda
- 🇧🇴Bolivija
- 🇧🇷Brazilija
- 🇨🇦Kanada
- 🇰🇾Kaimanų salos
- 🇨🇱Čilė
- 🇨🇴Kolumbija
- 🇨🇷Kosta Rika
- 🇨🇺Kuba
- 🇩🇴Dominikos Respublika
- 🇪🇨Ecuador
- 🇸🇻El Salvador
- 🇬🇹Gvatemala
- 🇬🇾Gajana
- 🇭🇹Haiti
- 🇭🇳Honduras
- 🇯🇲Jamaika
- 🇲🇽Meksika
- 🇳🇮Nikaragva
- 🇵🇦Panama
- 🇵🇾Paragvajus
- 🇵🇪Peru
- 🇵🇷Puerto Rikas
- 🇸🇷Surinamas
- 🇹🇹Trinidadas ir Tobagas
- 🇺🇾Urugvajus
- 🇻🇪Venesuela
- 🇦🇬Antigva ir Barbuda
- 🇩🇲Dominika
- 🇬🇩Grenada
Kas yra Hipoteka skolos balansas
„Eulerpool“ yra profesionalus makroekonominių duomenų atvaizdavimo tinklalapis, skirtas pateikti išsamią informaciją apie įvairiausius ekonomikos rodiklius, tarp kurių viena iš svarbių kategorijų – „Skolų likučių hipotekos“. Ši kategorija yra esminė, kai kalbama apie Lietuvos ekonomikos sveikatą ir stabilumą, tad svarbu išsamiai suprasti, kaip veikia skolų likučių hipotekos ir kokią įtaką jos daro ekonomikai. Skolų likučių hipotekos apima visus išduotus būsto paskolas, kurios dar nebuvo visiškai grąžintos, todėl jos atspindi bendrą būsto paskolų naštą namų ūkiams. Tai svarbus rodiklis, nes jis tiesiogiai susijęs su kredito rinkomis, nekilnojamojo turto kainomis ir bendrąja ekonomikos būkle. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, būsto paskolos yra viena iš pagrindinių namų ūkių skolų formų, todėl jų analizė gali suteikti vertingų įžvalgų apie ekonomikos tendencijas ir rizikas. Vienas iš pagrindinių rodiklių, kurį galima stebėti per „Eulerpool“ platformą, yra visų hipotekinių paskolų likučių bendrasis dydis. Šis rodiklis rodo, kiek namų ūkių turi negrąžintų būsto paskolų ir kokį bendrą skolų lygį tai sudaro. Didelis bendras hipotekinių paskolų likutis gali rodyti, kad dauguma žmonių investuoja į nekilnojamąjį turtą, tačiau tuo pačiu metu tai gali signalizuoti ir apie galimą burbulo susiformavimą nekilnojamojo turto rinkoje. Kitas svarbus rodiklis, kurį reikėtų atsižvelgti, yra paskolos ir pajamų santykis (DSTI). Šis rodiklis parodo, kiek namų ūkių pajamų skiriama paskolos grąžinimui. Aukštas DSTI rodiklis gali signalizuoti apie namų ūkių pajamų ir įsipareigojimų disproporciją, kas savo ruožtu gali sukelti finansinės rizikos pavojų tiek pačiam namų ūkiui, tiek ekonomikai kaip visumai. Nekilnojamojo turto kainų ir skolų likučių augimas taip pat yra susijęs su centrinių bankų palūkanų normomis. Žemų palūkanų laikotarpiai dažnai skatina daugiau žmonių imtis hipotekinių paskolų, nes paskolos tapo pigesnės. Lietuvoje ši tendencija yra ypač ryški. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jeigu centriniai bankai padidins palūkanų normas siekdami kovoti su infliacija, hipotekinių paskolų palūkanos taip pat gali išaugti, dėl ko gali padidėti paskolos grąžinimo našta namų ūkiams. Svarbu taip pat stebėti ir tai, kaip šie rodikliai kinta laikui bėgant. Analizuojant ilgesnį laikotarpį galima pamatyti tendencijas ir numatyti, kokią įtaką tam tikri ekonomikos pokyčiai gali turėti ateityje. Pavyzdžiui, jeigu matome, kad per pastaruosius metus hipotekinių paskolų likučiai nuolat augo, tai gali reikšti, kad dar tikėtinas nekilnojamojo turto kainų didėjimas. Lietuvoje bankai, išduodantys hipotekines paskolas, taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Jie ne tik aprūpina rinką būsto paskolomis, bet ir vykdo analizę bei vertina paskolų riziką. Bankų prisiimta rizika ilgainiui gali paveikti jų stabilumą ir likvidumą, kas vėlgi gali turėti plataus masto pasekmes visai ekonomikai. Nekilnojamojo turto rinka ir būsto paskolų rinka yra glaudžiai susijusios. Kai nekilnojamojo turto kainos kyla, dažnai didėja ir būsto paskolų dydis. Tai savo ruožtu gali skatinti dar didesnį kainų augimą, sukeldamas nekilnojamojo turto burbulą. Burbulai, kaip rodo istorija, galiausiai sprogs, sukeldami didelę žalą ekonomikai. Kitas svarbus aspektas, kurį būtina sekti, yra namų ūkių finansinis stabilumas. Aukšti paskolų likučiai gali reikšti, kad dauguma namų ūkių yra stipriai priklausomi nuo savo paskolų. Bet koks ekonominis sukrėtimas gali sukelti didelių problemų, kai namų ūkiai negalės mokėti savo paskolų. Tai ne tik paveiks pačius namų ūkius, bet ir bankus bei visą finansų sistemą. „Eulerpool“ suteikia galimybę stebėti visus šiuos rodiklius ir atlikti išsamią analizę. Mūsų profesionalūs, patikimi ir aktualūs duomenys leidžia priimti pagrįstus sprendimus tiek individualiems investuotojams, tiek įmonėms, siekiančioms geriau suprasti rinkos tendencijas ir valdyti savo finansinius rizikos veiksnius. Apibendrinant, skolų likučių hipotekos kategorija yra esminė makroekonomikos dalis, kurią būtina kruopščiai stebėti ir analizuoti. Per „Eulerpool“ platformą galite gauti visą reikalingą informaciją ir analizuoti Lietuvos ekonomikos būklę bei galimus ateities scenarijus. Mūsų tikslas – suteikti jums visas reikiamas priemones ir duomenis, kad galėtumėte priimti pagrįstus ir informuotus sprendimus.