Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Jungtinės Valstijos Vieneto darbo sąnaudos ketvirtis po ketvirčio (QoQ)
Akcijos kaina
Dabartinė Jungtinės Valstijos vertė Jungtinės Valstijos yra 2,4 %. Jungtinės Valstijos Jungtinės Valstijos sumažėjo iki 2,4 % 2024-06-01, po to, kai buvo 8,5 % 2024-03-01. Nuo 1947-06-01 iki 2024-09-01 vidutinis BVP Jungtinės Valstijos buvo 2,86 %. Istorinis aukščiausias taškas buvo pasiektas 1947-09-01 su 27,30 %, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užregistruota 2009-03-01 su −14,30 %.
Vieneto darbo sąnaudos ketvirtis po ketvirčio (QoQ) ·
Max
Vieneto darbo sąnaudos ketv. | |
---|---|
1947-09-01 | 27,30 % |
1948-03-01 | 7,80 % |
1948-06-01 | 6,60 % |
1948-09-01 | 8,00 % |
1948-12-01 | 2,20 % |
1949-12-01 | 1,00 % |
1950-06-01 | 3,80 % |
1950-12-01 | 9,60 % |
1951-03-01 | 9,50 % |
1951-06-01 | 10,50 % |
1951-12-01 | 6,60 % |
1952-03-01 | 2,20 % |
1952-06-01 | 3,90 % |
1952-09-01 | 7,10 % |
1952-12-01 | 1,60 % |
1953-03-01 | 1,10 % |
1953-06-01 | 3,80 % |
1953-09-01 | 2,60 % |
1953-12-01 | 5,40 % |
1954-03-01 | 2,50 % |
1955-06-01 | 2,00 % |
1955-09-01 | 5,70 % |
1955-12-01 | 5,20 % |
1956-03-01 | 11,70 % |
1956-06-01 | 5,80 % |
1956-09-01 | 6,30 % |
1956-12-01 | 2,50 % |
1957-03-01 | 1,10 % |
1957-06-01 | 5,70 % |
1957-12-01 | 4,10 % |
1958-03-01 | 5,70 % |
1958-09-01 | 1,70 % |
1959-03-01 | 3,50 % |
1959-09-01 | 1,80 % |
1959-12-01 | 5,20 % |
1960-06-01 | 9,30 % |
1960-12-01 | 7,20 % |
1962-06-01 | 4,40 % |
1962-12-01 | 0,70 % |
1963-03-01 | 2,80 % |
1963-12-01 | 4,90 % |
1964-06-01 | 2,30 % |
1964-09-01 | 1,20 % |
1964-12-01 | 7,00 % |
1965-06-01 | 0,80 % |
1966-03-01 | 1,50 % |
1966-06-01 | 9,50 % |
1966-09-01 | 4,50 % |
1966-12-01 | 2,90 % |
1967-03-01 | 2,20 % |
1967-06-01 | 5,10 % |
1967-09-01 | 3,40 % |
1967-12-01 | 4,40 % |
1968-03-01 | 1,80 % |
1968-06-01 | 2,80 % |
1968-09-01 | 6,50 % |
1968-12-01 | 9,20 % |
1969-03-01 | 2,30 % |
1969-06-01 | 10,20 % |
1969-09-01 | 6,90 % |
1969-12-01 | 10,10 % |
1970-03-01 | 6,10 % |
1970-06-01 | 0,50 % |
1970-09-01 | 0,20 % |
1970-12-01 | 7,90 % |
1971-06-01 | 4,80 % |
1971-09-01 | 1,70 % |
1971-12-01 | 6,40 % |
1972-03-01 | 4,90 % |
1972-09-01 | 3,00 % |
1972-12-01 | 4,20 % |
1973-03-01 | 1,50 % |
1973-06-01 | 5,50 % |
1973-09-01 | 11,20 % |
1973-12-01 | 11,10 % |
1974-03-01 | 10,50 % |
1974-06-01 | 12,10 % |
1974-09-01 | 17,10 % |
1974-12-01 | 7,50 % |
1975-03-01 | 9,20 % |
1975-06-01 | 2,10 % |
1975-09-01 | 2,20 % |
1975-12-01 | 6,30 % |
1976-03-01 | 1,80 % |
1976-06-01 | 3,90 % |
1976-09-01 | 7,60 % |
1976-12-01 | 7,50 % |
1977-03-01 | 5,10 % |
1977-06-01 | 6,70 % |
1977-09-01 | 3,60 % |
1977-12-01 | 12,70 % |
1978-03-01 | 10,80 % |
1978-09-01 | 7,60 % |
1978-12-01 | 7,50 % |
1979-03-01 | 14,80 % |
1979-06-01 | 10,30 % |
1979-09-01 | 9,70 % |
1979-12-01 | 11,00 % |
1980-03-01 | 9,60 % |
1980-06-01 | 16,00 % |
1980-09-01 | 8,80 % |
1980-12-01 | 6,70 % |
1981-03-01 | 3,90 % |
1981-06-01 | 12,80 % |
1981-09-01 | 5,20 % |
1981-12-01 | 11,40 % |
1982-03-01 | 13,20 % |
1982-06-01 | 3,00 % |
1982-09-01 | 5,50 % |
1982-12-01 | 2,40 % |
1983-09-01 | 1,20 % |
1983-12-01 | 2,30 % |
1984-03-01 | 2,70 % |
1984-06-01 | 2,00 % |
1984-09-01 | 4,20 % |
1984-12-01 | 2,80 % |
1985-03-01 | 3,80 % |
1985-06-01 | 2,50 % |
1985-09-01 | 0,80 % |
1985-12-01 | 6,10 % |
1986-03-01 | 1,00 % |
1986-06-01 | 1,50 % |
1986-09-01 | 3,30 % |
1986-12-01 | 6,40 % |
1987-03-01 | 3,70 % |
1987-06-01 | 0,20 % |
1987-09-01 | 4,10 % |
1987-12-01 | 0,70 % |
1988-03-01 | 5,50 % |
1988-06-01 | 3,80 % |
1988-09-01 | 4,20 % |
1988-12-01 | 2,60 % |
1989-03-01 | 0,40 % |
1989-06-01 | 0,50 % |
1989-09-01 | 1,70 % |
1989-12-01 | 5,80 % |
1990-03-01 | 3,90 % |
1990-06-01 | 5,10 % |
1990-09-01 | 4,00 % |
1990-12-01 | 7,40 % |
1991-03-01 | 1,10 % |
1991-06-01 | 1,10 % |
1991-09-01 | 1,30 % |
1991-12-01 | 3,50 % |
1992-03-01 | 2,50 % |
1992-06-01 | 0,30 % |
1992-09-01 | 1,00 % |
1993-03-01 | 0,50 % |
1993-06-01 | 5,50 % |
1993-12-01 | 1,30 % |
1994-06-01 | 3,00 % |
1994-09-01 | 2,20 % |
1995-03-01 | 2,10 % |
1995-06-01 | 1,40 % |
1995-09-01 | 2,20 % |
1995-12-01 | 1,10 % |
1996-03-01 | 1,90 % |
1996-09-01 | 1,60 % |
1996-12-01 | 2,00 % |
1997-03-01 | 5,50 % |
1997-09-01 | 0,70 % |
1997-12-01 | 5,40 % |
1998-03-01 | 3,10 % |
1998-06-01 | 3,00 % |
1998-09-01 | 1,00 % |
1999-03-01 | 1,60 % |
1999-06-01 | 0,20 % |
1999-12-01 | 2,10 % |
2000-03-01 | 16,70 % |
2000-09-01 | 8,40 % |
2001-03-01 | 11,70 % |
2002-06-01 | 3,00 % |
2002-12-01 | 1,40 % |
2003-06-01 | 1,80 % |
2003-12-01 | 1,90 % |
2004-03-01 | 0,40 % |
2004-06-01 | 3,50 % |
2004-09-01 | 5,70 % |
2005-06-01 | 3,10 % |
2005-09-01 | 2,60 % |
2005-12-01 | 2,30 % |
2006-03-01 | 4,80 % |
2006-06-01 | 1,10 % |
2006-09-01 | 1,90 % |
2006-12-01 | 3,70 % |
2007-03-01 | 7,90 % |
2007-12-01 | 1,70 % |
2008-03-01 | 6,60 % |
2008-09-01 | 3,20 % |
2008-12-01 | 7,60 % |
2009-06-01 | 1,30 % |
2010-06-01 | 3,50 % |
2010-12-01 | 0,10 % |
2011-03-01 | 11,10 % |
2011-09-01 | 4,00 % |
2012-03-01 | 7,70 % |
2012-09-01 | 1,10 % |
2012-12-01 | 12,40 % |
2013-06-01 | 3,70 % |
2014-03-01 | 11,50 % |
2014-12-01 | 5,90 % |
2015-03-01 | 2,40 % |
2015-06-01 | 1,60 % |
2015-09-01 | 1,40 % |
2015-12-01 | 1,70 % |
2016-06-01 | 1,20 % |
2016-09-01 | 0,40 % |
2016-12-01 | 1,60 % |
2017-03-01 | 3,40 % |
2017-06-01 | 2,30 % |
2017-09-01 | 1,90 % |
2017-12-01 | 2,40 % |
2018-03-01 | 1,10 % |
2018-06-01 | 2,00 % |
2018-09-01 | 2,80 % |
2018-12-01 | 2,10 % |
2019-03-01 | 6,20 % |
2019-12-01 | 3,20 % |
2020-03-01 | 11,90 % |
2020-06-01 | 3,80 % |
2020-12-01 | 14,10 % |
2021-06-01 | 6,30 % |
2021-09-01 | 8,00 % |
2021-12-01 | 2,90 % |
2022-03-01 | 6,90 % |
2022-06-01 | 3,70 % |
2022-09-01 | 7,40 % |
2023-03-01 | 3,50 % |
2023-06-01 | 2,60 % |
2023-09-01 | 1,20 % |
2023-12-01 | 0,90 % |
2024-03-01 | 8,50 % |
2024-06-01 | 2,40 % |
Vieneto darbo sąnaudos ketvirtis po ketvirčio (QoQ) Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-06-01 | 2,4 % |
2024-03-01 | 8,5 % |
2023-12-01 | 0,9 % |
2023-09-01 | 1,2 % |
2023-06-01 | 2,6 % |
2023-03-01 | 3,5 % |
2022-09-01 | 7,4 % |
2022-06-01 | 3,7 % |
2022-03-01 | 6,9 % |
2021-12-01 | 2,9 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Vieneto darbo sąnaudos ketvirtis po ketvirčio (QoQ)
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇺🇸 ADP užimtumo pokytis | 152 000 | 188 000 | Mėnesinis |
🇺🇸 Atleidimai ir atsistatydinimai | 1,498 mln. | 1,678 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Atlyginimai | 29,99 USD/Hour | 29,85 USD/Hour | Mėnesinis |
🇺🇸 Atlyginimų augimas | 6,4 % | 6,5 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Atsisakymo rodiklis | 2,2 % | 2,2 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Challenger darbo vietų mažinimai | 55 597 Persons | 72 821 Persons | Mėnesinis |
🇺🇸 Dalinio darbo laiko | 28,004 mln. | 27,718 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Darbo pasitraukimai | 3,459 mln. | 3,452 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Darbo pasiūlymai | 8,14 mln. | 7,919 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Darbo pasiūlymai | 7,418 mln. | 7,939 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Darbo sąnaudos | 121,983 points | 121,397 points | Ketvirtis |
🇺🇸 Gamybos darbo užmokestis | −46 000 | −6 000 | Mėnesinis |
🇺🇸 Gamybos darbo užmokestis | 28,19 USD/Hour | 28,12 USD/Hour | Mėnesinis |
🇺🇸 Įdarbintieji | 161,496 mln. | 161,864 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Ilgalaikio nedarbo lygis | 0,8 % | 0,74 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Įsigijimo norma | 62,6 % | 62,7 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Jaunimo nedarbo lygis | 9,5 % | 9,2 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Minimalūs atlyginimai | 7,25 USD/Hour | 7,25 USD/Hour | Kasmetinis |
🇺🇸 Moterų pensijos amžius | 66,67 Years | 66,5 Years | Kasmetinis |
🇺🇸 Nedarbingi asmenys | 6,984 mln. | 6,834 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Nedarbo išmokų keturių savaičių vidurkis | 240 750 | 238 250 | frequency_weekly |
🇺🇸 Nedarbo lygis | 4,1 % | 4,1 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Nežemės ūkio darbo užmokesčio lapai. | 272 000 | 165 000 | Mėnesinis |
🇺🇸 Pirmosios prašymų dėl nedarbo išmokų teikimo | 217 000 | 221 000 | frequency_weekly |
🇺🇸 populiacija | 335,89 mln. | 334,13 mln. | Kasmetinis |
🇺🇸 Pranešimai apie samdymo planus | 4 236 Persons | 9 802 Persons | Mėnesinis |
🇺🇸 Produktyvumas | 111,909 points | 111,827 points | Ketvirtis |
🇺🇸 Tęstiniai nedarbo išmokų reikalavimai | 1,875 mln. | 1,869 mln. | frequency_weekly |
🇺🇸 U6 nedarbo lygis | 7,4 % | 7,4 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje privačiai | 229 000 | 158 000 | Mėnesinis |
🇺🇸 Užimtumo išlaidų indeksas | 1,2 % | 0,9 % | Ketvirtis |
🇺🇸 Užimtumo išlaidų indeksas: Atlyginimai | 1,1 % | 1,1 % | Ketvirtis |
🇺🇸 Užimtumo išlaidų indekso nauda. | 1,1 % | 0,7 % | Ketvirtis |
🇺🇸 Užimtumo rodiklis | 60,1 % | 60,2 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Valstybinių atlyginimų ir algų apskaita | 43 000 | 7 000 | Mėnesinis |
🇺🇸 Vidutinės savaitinės darbo valandos | 34,3 Hours | 34,3 Hours | Mėnesinis |
🇺🇸 Vidutinis valandinis uždarbis | 0,4 % | 0,2 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Vidutinis valandinis uždarbis, metinis pokytis | 4,1 % | 4 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Viso etato darbas | 133,496 mln. | 133,66 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Vyriškosios pensijos amžius | 66,67 Years | 66,5 Years | Kasmetinis |
🇺🇸 Žemės ūkio išskyrus produktyvumas QoQ | 2,2 % | 2,1 % | Ketvirtis |
Darbo sąnaudos nurodo santykį tarp kompensacijos už valandą ir darbo našumo, arba realios išvesties per valandą, ir gali būti naudojamos kaip infliacinio spaudimo gamintojams rodiklis.
Makroseiten für andere Länder in Amerika
- 🇦🇷Argentina
- 🇦🇼Aruba
- 🇧🇸Bahamos
- 🇧🇧Barbados
- 🇧🇿Belize
- 🇧🇲Bermuda
- 🇧🇴Bolivija
- 🇧🇷Brazilija
- 🇨🇦Kanada
- 🇰🇾Kaimanų salos
- 🇨🇱Čilė
- 🇨🇴Kolumbija
- 🇨🇷Kosta Rika
- 🇨🇺Kuba
- 🇩🇴Dominikos Respublika
- 🇪🇨Ecuador
- 🇸🇻El Salvador
- 🇬🇹Gvatemala
- 🇬🇾Gajana
- 🇭🇹Haiti
- 🇭🇳Honduras
- 🇯🇲Jamaika
- 🇲🇽Meksika
- 🇳🇮Nikaragva
- 🇵🇦Panama
- 🇵🇾Paragvajus
- 🇵🇪Peru
- 🇵🇷Puerto Rikas
- 🇸🇷Surinamas
- 🇹🇹Trinidadas ir Tobagas
- 🇺🇾Urugvajus
- 🇻🇪Venesuela
- 🇦🇬Antigva ir Barbuda
- 🇩🇲Dominika
- 🇬🇩Grenada
Kas yra Vieneto darbo sąnaudos ketvirtis po ketvirčio (QoQ)
Unit Labour Costs QoQ, arba ketvirtiniai vieneto darbo sąnaudos, yra svarbus rodiklis makroekonomikos kontekste, ypač kai kalbama apie darbo rinkos ir ekonomikos produktyvumo vertinimą. Šis rodiklis parodo, kiek įmonėms kainuoja atlyginimai ir kitos darbuotojams skirtos išlaidos, kai jos yra susietos su pagaminto produkcijos kiekiu per ketvirtį. Neabejotinai, šis rodiklis turi svarbų vaidmenį Lietuvos ekonominėje aplinkoje, taip pat ir kitose šalyse, nes jis leidžia vertinti darbo sąnaudas ir jų įtaką bendrai ekonominei situacijai. Kai kalbame apie Unit Labour Costs QoQ Lietuvoje, mes atsižvelgiame į įvairius veiksnius, kurie gali turėti įtakos šiam rodikliui. Vienas pagrindinių veiksnių – darbo jėgos našumas. Jei darbo našumas auga greičiau nei darbo užmokestis, vieneto darbo sąnaudos mažėja, ir atvirkščiai – jei darbo užmokestis auga greičiau nei darbo našumas, vieneto darbo sąnaudos didėja. Taigi, šis rodiklis yra itin svarbus siekiant įvertinti ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą. Didžiausias dėmesys Unit Labour Costs QoQ rodiklio analizėje turėtų būti skiriamas pagrindinių sektorių, tokių kaip gamyba, paslaugos ir žemės ūkis, darbo sąnaudų pokyčiams analizuoti. Pavyzdžiui, gamybos sektoriuje darbo sąnaudų padidėjimas gali būti susijęs su inovacijų diegimu, naujomis darbo vietomis ar bendro darbo užmokesčio augimu. Paslaugų sektoriuje šis rodiklis dažnai priklauso nuo darbo našumo ir darbo užmokesčio kaitos, lemiamos paklausos ir pasiūlos svyravimų rinkoje. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos ekonominė situacija yra itin dinamiška, todėl ketvirtiniai Unit Labour Costs rodikliai gali skirtis dėl įvairių priežasčių, įskaitant sezoninius veiksnius, rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius. Tai reiškia, kad verslininkams, investuotojams ir politikams labai svarbu nuolat stebėti šį rodiklį ir suprasti jame atsispindinčias tendencijas ir jų galimą poveikį ekonomikai. Be to, Unit Labour Costs QoQ turėtų būti analizuojamas kartu su kitais makroekonominiais rodikliais, tokiu kaip BVP augimas, infliacija ir nedarbo lygis. Kartu šie rodikliai suteikia išsamesnį ir daugiau įžvalgų leidžiantį paveikslą apie ekonomikos būklę ir perspektyvas. Pavyzdžiui, jei darbo sąnaudos auga sparčiau nei BVP, tai gali rodyti infliacinius spaudimus ir mažėjančią įmonių pelningumą. Makroekonominė analizė, įvertinant Unit Labour Costs QoQ, taip pat padeda suprasti, kaip ekonominė politika ir darbo rinkos reguliavimas veikia verslumo aplinką ir verslo sprendimus. Pavyzdžiui, jei darbo sąnaudos kyla dėl minimalaus atlyginimo didėjimo ar kitų reguliavimo priemonių, verslininkai gali būti skatinami investuoti į technologijas ir automatizaciją, siekdami sumažinti priklausomybę nuo darbo jėgos. Šiuo atžvilgiu Unit Labour Costs QoQ tampa vertingu indikatoriumi politikos formuotojams, leidžiant jiems išsamiai įvertinti reguliavimo priemonių poveikį ir adaptuoti ekonomikos politiką siekiant subalansuoti darbo rinkos stabilumą ir ekonominį augimą. Kita svarbi analizės dalis yra tarptautinis palyginimas. Tarptautinės prekybos ir investicijų kontekste Unit Labour Costs QoQ yra svarbus rodiklis, rodantis šalies konkurencingumą. Jei Lietuvos vieneto darbo sąnaudos yra mažesnės nei kitose šalyse, tai gali pritraukti daugiau užsienio investicijų ir padidinti eksporto galimybes. Atvirkščiai, aukštesnės sąnaudos gali sumažinti šalies konkurencingumą globalioje rinkoje. Todėl tarptautinis lyginimas padeda geriau suprasti Lietuvos poziciją pasaulinėje ekonomikoje ir priimti informuotus sprendimus dėl ekonominės politikos ir strategijos. Siekiant užtikrinti, kad taip svarbus rodiklis, kaip Unit Labour Costs QoQ, būtų tinkamai analizuojamas ir interpretuojamas, būtina naudoti aukštos kokybės ir patikimus duomenis. Mūsų svetainė, eulerpool, siekia teikti tikslius ir išsamius makroekonominius duomenis, tokiu būdu suteikdama profesionalią ir patikimą informaciją mūsų vartotojams. Naudodamiesi mūsų duomenimis, vartotojai gali priimti gerai pagrįstus sprendimus ir geriau suprasti ekonominių rodiklių poveikį tiek mikro, tiek makro lygmeniu. Apibendrinant, Unit Labour Costs QoQ rodiklis yra itin svarbi ekonominė metrika, kuri leidžia giliau suprasti darbo sąnaudų ir darbo našumo sąveiką Lietuvos ir tarptautinėje ekonomikose. Stebėdami šį rodiklį, galime geriau suprasti ekonominę sveikatą, reguliavimo poveikį, šalių konkurencingumą ir priimti informuotus sprendimus, kurie padėtų skatinti tvarų ekonomikos augimą. Eulerpool platformoje teikiama informacija suteikia galimybę naudotojams visapusiškai ir išsamiai analizuoti Unit Labour Costs QoQ ir kitus svarbius makroekonominius rodiklius, taip padėdami priimti pagrįstus ir apdairius ekonominius sprendimus.