Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Suomija Darbo užmokesčio augimas
Akcijos kaina
Dabartinė Darbo užmokesčio augimas vertė Suomija yra 2,2 %. Darbo užmokesčio augimas Suomija sumažėjo iki 2,2 % 2023-12-01, po to kai tai buvo 3,6 % 2023-09-01. Nuo 1996-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Suomija buvo 3,96 %. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2001-03-01 su 8,50 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2020-06-01 su −3,90 %.
Šaltinis: Statistics FinlandDarbo užmokesčio augimas ·
Max
| Atlyginimų augimas | |
|---|---|
| 1996-03-01 | 8,30 % |
| 1996-06-01 | 5,10 % |
| 1996-09-01 | 5,40 % |
| 1996-12-01 | 5,50 % |
| 1997-03-01 | 5,10 % |
| 1997-06-01 | 4,90 % |
| 1997-09-01 | 7,30 % |
| 1997-12-01 | 5,20 % |
| 1998-03-01 | 7,30 % |
| 1998-06-01 | 7,30 % |
| 1998-09-01 | 7,10 % |
| 1998-12-01 | 7,80 % |
| 1999-03-01 | 5,00 % |
| 1999-06-01 | 4,90 % |
| 1999-09-01 | 5,20 % |
| 1999-12-01 | 5,10 % |
| 2000-03-01 | 6,80 % |
| 2000-06-01 | 7,90 % |
| 2000-09-01 | 6,20 % |
| 2000-12-01 | 6,40 % |
| 2001-03-01 | 8,50 % |
| 2001-06-01 | 7,50 % |
| 2001-09-01 | 6,20 % |
| 2001-12-01 | 5,50 % |
| 2002-03-01 | 3,10 % |
| 2002-06-01 | 3,90 % |
| 2002-09-01 | 3,70 % |
| 2002-12-01 | 3,40 % |
| 2003-03-01 | 3,30 % |
| 2003-06-01 | 3,80 % |
| 2003-09-01 | 4,00 % |
| 2003-12-01 | 3,80 % |
| 2004-03-01 | 4,80 % |
| 2004-06-01 | 3,80 % |
| 2004-09-01 | 4,60 % |
| 2004-12-01 | 5,20 % |
| 2005-03-01 | 4,50 % |
| 2005-06-01 | 4,50 % |
| 2005-09-01 | 6,00 % |
| 2005-12-01 | 4,20 % |
| 2006-03-01 | 5,30 % |
| 2006-06-01 | 4,40 % |
| 2006-09-01 | 3,50 % |
| 2006-12-01 | 5,00 % |
| 2007-03-01 | 5,90 % |
| 2007-06-01 | 5,40 % |
| 2007-09-01 | 4,90 % |
| 2007-12-01 | 7,50 % |
| 2008-03-01 | 8,10 % |
| 2008-06-01 | 8,10 % |
| 2008-09-01 | 6,80 % |
| 2008-12-01 | 5,00 % |
| 2009-03-01 | 0,40 % |
| 2010-06-01 | 1,40 % |
| 2010-09-01 | 2,80 % |
| 2010-12-01 | 3,80 % |
| 2011-03-01 | 4,90 % |
| 2011-06-01 | 5,20 % |
| 2011-09-01 | 5,10 % |
| 2011-12-01 | 3,50 % |
| 2012-03-01 | 5,50 % |
| 2012-06-01 | 4,40 % |
| 2012-09-01 | 1,70 % |
| 2012-12-01 | 2,10 % |
| 2013-03-01 | 0,30 % |
| 2013-06-01 | 1,40 % |
| 2013-09-01 | 1,40 % |
| 2013-12-01 | 0,90 % |
| 2014-03-01 | 0,40 % |
| 2014-06-01 | 0,60 % |
| 2014-09-01 | 0,60 % |
| 2014-12-01 | 1,00 % |
| 2015-03-01 | 0,90 % |
| 2015-06-01 | 0,90 % |
| 2015-09-01 | 0,60 % |
| 2015-12-01 | 0,80 % |
| 2016-03-01 | 0,90 % |
| 2016-06-01 | 1,20 % |
| 2016-09-01 | 2,50 % |
| 2016-12-01 | 1,70 % |
| 2017-03-01 | 2,50 % |
| 2017-06-01 | 2,20 % |
| 2017-09-01 | 1,50 % |
| 2017-12-01 | 3,50 % |
| 2018-03-01 | 4,50 % |
| 2018-06-01 | 4,70 % |
| 2018-09-01 | 4,40 % |
| 2018-12-01 | 5,00 % |
| 2019-03-01 | 4,00 % |
| 2019-06-01 | 3,90 % |
| 2019-09-01 | 3,60 % |
| 2019-12-01 | 2,30 % |
| 2020-03-01 | 2,70 % |
| 2020-12-01 | 1,20 % |
| 2021-03-01 | 0,30 % |
| 2021-06-01 | 8,40 % |
| 2021-09-01 | 6,00 % |
| 2021-12-01 | 5,30 % |
| 2022-03-01 | 7,90 % |
| 2022-06-01 | 7,10 % |
| 2022-09-01 | 6,50 % |
| 2022-12-01 | 6,10 % |
| 2023-03-01 | 4,80 % |
| 2023-06-01 | 6,80 % |
| 2023-09-01 | 3,60 % |
| 2023-12-01 | 2,20 % |
Darbo užmokesčio augimas Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 2,2 % |
| 2023-09-01 | 3,6 % |
| 2023-06-01 | 6,8 % |
| 2023-03-01 | 4,8 % |
| 2022-12-01 | 6,1 % |
| 2022-09-01 | 6,5 % |
| 2022-06-01 | 7,1 % |
| 2022-03-01 | 7,9 % |
| 2021-12-01 | 5,3 % |
| 2021-09-01 | 6 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo užmokesčio augimas
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇫🇮 Atlyginimai | 4 018 EUR/Month | 3 993 EUR/Month | Ketvirtis |
🇫🇮 Dalinio darbo laiko | 432 000 | 449 400 | Ketvirtis |
🇫🇮 Darbo pasiūlymai | 40 343 | 50 890 | Mėnesinis |
🇫🇮 Darbo pasiūlymų santykis | 2,5 % | 1,8 % | Ketvirtis |
🇫🇮 Darbo sąnaudos | 116,133 points | 115,125 points | Ketvirtis |
🇫🇮 Gamybos darbo užmokestis | 116,7 points | 116,6 points | Ketvirtis |
🇫🇮 Įdarbintieji | 2,696 mln. | 2,645 mln. | Mėnesinis |
🇫🇮 Ilgalaikio nedarbo lygis | 1,7 % | 1,7 % | Ketvirtis |
🇫🇮 Įsigijimo norma | 70,9 % | 68,7 % | Mėnesinis |
🇫🇮 Jaunimo nedarbo lygis | 30,3 % | 24,7 % | Mėnesinis |
🇫🇮 Moterų pensijos amžius | 64,5 Years | 64,25 Years | Kasmetinis |
🇫🇮 Nedarbingi asmenys | 242 000 | 299 000 | Mėnesinis |
🇫🇮 Nedarbo lygis | 8,3 % | 10,2 % | Mėnesinis |
🇫🇮 populiacija | 5,56 mln. | 5,55 mln. | Kasmetinis |
🇫🇮 Produktyvumas | 102,895 points | 102,346 points | Ketvirtis |
🇫🇮 Užimtumo pokytis | −0,5 % | 0,2 % | Ketvirtis |
🇫🇮 Užimtumo rodiklis | 73,2 % | 71,7 % | Mėnesinis |
🇫🇮 Viso etato darbas | 2,024 mln. | 2,035 mln. | Ketvirtis |
🇫🇮 Vyriškosios pensijos amžius | 64,5 Years | 64,25 Years | Kasmetinis |
Suomijoje darbo užmokesčio augimas reiškia metinius visos ekonomikos darbo užmokesčio pokyčius.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Darbo užmokesčio augimas
Wage growth is a critical indicator in macroeconomic analysis, reflecting changes in the average compensation workers receive over a given period. Understanding wage growth trends provides profound insights into economic health, consumer spending power, and overall living standards. At Eulerpool, our commitment is to provide precise and insightful data on economic phenomena, and wage growth is a pivotal aspect of our analysis. Lietuvos darbo užmokesčio augimas yra esminis rodiklis, atspindintis šalies ekonomikos būklę. Kylant darbo užmokesčiui, didėja gyventojų pajamos, o tai stimuliuoja vidaus vartojimą ir prisideda prie bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Darbo užmokesčio augimas taip pat turi teigiamą poveikį gyvenimo kokybei, mažinant skurdą ir nelygybę. Analizuojant darbo užmokesčio augimą, būtina atkreipti dėmesį į įvairius veiksnius, tokius kaip infliacija, darbo rinka, technologinė pažanga ir ekonominės politikos pokyčiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo stebimas nuosaikus darbo užmokesčio augimas. Šis augimas dažniausiai siejamas su gerėjančia makroekonomine situacija, stabilia infliacija ir augančiu darbo vietų skaičiumi. Dėl augančios darbo jėgos paklausos ir nuolatinio technologijų progreso daugelyje sričių, Lietuvos darbdaviai buvo priversti kelti atlyginimus, kad išlaikytų kvalifikuotus darbuotojus ir pritrauktų naujus talentus. Darbo jėgos migracija taip pat turėjo poveikį – emigravus daliai darbo jėgos, likusiems darbuotojams teko didesnė derybinė galia dėl atlyginimų. Taip pat svarbu paminėti, kad darbo užmokesčio augimo dinamika skirtingose Lietuvos ekonomikos šakose gali skirtis. Pavyzdžiui, aukštųjų technologijų sektoriuje arba informacinių technologijų srityje augimo tempai gali būti spartesni, nei tradiciniuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje arba gamyboje. Tai lemia skirtingi paklausos ir pasiūlos balansai konkrečiuose sektoriuose, taip pat skirtingos darbuotojų kvalifikacijos lygiai ir darbo sąlygų specifika. Infliacija yra kitas svarbus veiksnys, į kurį būtina atsižvelgti vertinant darbo užmokesčio augimą. Nominalusis darbo užmokestis yra suma, kurią darbuotojas gauna už tam tikrą darbo kiekį, bet realusis darbo užmokestis parodo tikrąją darbuotojo perkamąją galią, atsižvelgiant į infliaciją. Jei infliacija auga greičiau nei darbo užmokestis, realusis darbo užmokestis gali mažėti, o tai reiškia, kad gyventojai gali įsigyti mažiau prekių ir paslaugų. Todėl, stebint darbo užmokesčio augimą, ypač svarbu analizuoti ir infliacijos rodiklius. Lietuvos darbo rinka taip pat veikia darbo užmokesčio augimą. Šalyje pastaruoju metu pastebimos tendencijos, tokios kaip nedarbo lygio mažėjimas, darbo vietų kūrimo iniciatyvos ir didėjantis darbo jėgos mobilumas. Šie veiksniai prisideda prie konkurencingesnės darbo rinkos formavimosi, kurioje darbdaviai stengiasi motyvuoti darbuotojus didesniais atlyginimais ir geresnėmis darbo sąlygomis. Mažėjantis nedarbo lygis yra teigiamas signalas, nes tai rodo, kad daugiau žmonių randa darbą ir gauna pajamas. Augant darbo vietų skaičiui, darbdaviai susiduria su didesne konkurencija dėl darbuotojų, o tai dažnai lemia atlyginimų didinimą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbo užmokesčio augimas gali būti netolygus ir priklauso nuo darbo vietų kokybės bei darbuotojų kvalifikacijos. Ekonominės politikos pokyčiai taip pat turi reikšmingą poveikį darbo užmokesčio augimui. Lietuvos vyriausybė įgyvendina įvairias ekonominės politikos priemones, skirtas skatinti ekonomikos augimą, mažinti skurdą ir gerinti gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, minimaliojo darbo užmokesčio kelimas yra viena iš priemonių, kuria siekiama užtikrinti, kad žemiausiai apmokami darbuotojai gautų didesnį atlygį už savo darbą. Be to, ekonominės gerovės programos, mokesčių lengvatos įmonėms, investicijos į švietimą ir mokslinius tyrimus taip pat prisideda prie darbo užmokesčio augimo. Tačiau reikia pažymėti, kad spartus darbo užmokesčio augimas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, jei darbo užmokestis auga greičiau nei darbo našumas, tai gali didinti verslo sąnaudas ir mažinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Be to, spartus darbo užmokesčio augimas gali sukelti infliacijos kilimą, nes didėjančios darbuotojų pajamos skatina didesnį vartojimą, o tai gali lemti kainų didėjimą. Todėl svarbu, kad darbo užmokesčio augimas būtų tvarus ir subalansuotas, atsižvelgiant į visą ekonomikos situaciją. Technologinė pažanga taip pat veikia darbo užmokesčio augimą. Didėjant skaitmenizacijos ir automatizacijos lygiams, kai kurios darbo vietos gali išnykti, tuo tarpu kitose srityse gali atsirasti naujų galimybių. Šie pokyčiai gali lemti skirtingus darbo užmokesčio augimo tempų pasiskirstymus įvairiose ekonomikos šakose. Darbuotojai, turintys aukštas technologines kompetencijas, greičiausiai labiau pageidaujami darbo rinka ir gali reikalauti didesnio atlyginimo. Tuo tarpu žemesnės kvalifikacijos darbuotojai gali susidurti su didesniais iššūkiais, ieškodami darbo ir siekdami didesnio atlyginimo. Apibendrinant, darbo užmokesčio augimas Lietuvoje yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kurį veikia įvairūs ekonominiai, demografiniai ir technologiniai veiksniai. Norint suprasti darbo užmokesčio augimo tendencijas ir jų poveikį ekonomikai bei visuomenei, būtina analizuoti tiek makroekonominius rodiklius, tiek ir mikroekonominius aspektus. Eulerpool platforma siekia teikti išsamią ir patikimą informaciją apie darbo užmokesčio augimą ir kitus svarbius makroekonominius rodiklius, padedant vartotojams geriau suprasti ekonomikos dinamiką ir priimti pagrįstus sprendimus.