Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇭🇷

Kroatija Vyriausybės biudžeto vertė

Akcijos kaina

174,4 mln. EUR
Pokytis +/-
-739,2 mln. EUR
Pokytis %
-135,88 %

Šiuo metu Kroatija Vyriausybės biudžeto vertė yra 174,4 mln. EUR. Kroatija Vyriausybės biudžeto vertė sumažėjo iki 174,4 mln. EUR 2023-06-01, po to kai 2022-09-01 buvo 913,6 mln. EUR. Nuo 1999-03-01 iki 2023-12-01 vidutinis BVP Kroatija siekė −377,81 mln. EUR. Visų laikų aukščiausias rodiklis buvo pasiektas 2023-09-01 su 996,80 mln. EUR, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 2020-06-01 su −1,78 mlrd. EUR.

Šaltinis: Croatian National Bank

Vyriausybės biudžeto vertė

  • Max

Valstybės biudžeto vertė

Vyriausybės biudžeto vertė Istorija

DataVertė
2023-06-01174,4 mln. EUR
2022-09-01913,6 mln. EUR
2022-06-01448 mln. EUR
2021-09-01583,9 mln. EUR
2019-09-01457 mln. EUR
2019-06-01297,8 mln. EUR
2018-09-01502,6 mln. EUR
2018-06-01319,2 mln. EUR
2017-12-0170,8 mln. EUR
2017-09-01447,9 mln. EUR
1
2

Panašūs makroekonominiai rodikliai Vyriausybės biudžeto vertė

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇭🇷
Karinės išlaidos
1,439 mlrd. USD1,282 mlrd. USDKasmetinis
🇭🇷
Korupcijos indeksas
50 Points50 PointsKasmetinis
🇭🇷
Korupcijos reitingas
57 57 Kasmetinis
🇭🇷
Prašymai dėl prieglobsčio
115 persons120 personsMėnesinis
🇭🇷
Valstybės biudžetas
−0,7 % of GDP0 % of GDPKasmetinis
🇭🇷
Valstybės išlaidos
11,301 mlrd. EUR8,384 mlrd. EURKetvirtis
🇭🇷
Valstybės išlaidos
3,053 mlrd. EUR3,657 mlrd. EURKetvirtis
🇭🇷
Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu
21,8 % of GDP21,1 % of GDPKasmetinis
🇭🇷
Valstybės pajamos
9,788 mlrd. EUR9,381 mlrd. EURKetvirtis
🇭🇷
Valstybės skola
49,52 mlrd. EUR47,954 mlrd. EURMėnesinis
🇭🇷
Valstybės skola prieš BVP
63,5 % of GDP68,2 % of GDPKasmetinis

Vyriausybės biudžeto balansas yra skirtumas tarp vyriausybės pajamų ir išlaidų. Biudžetas yra subalansuotas, kai išlaidos yra lygios pajamoms; šalis praneša apie biudžeto perteklių, kai pajamos viršija išlaidas, ir apie deficitą, kai išlaidos viršija pajamas.

Kas yra Vyriausybės biudžeto vertė

Vyriausybės biudžeto vertė yra svarbus makroekonomikos rodiklis, kuris pateikia išsamią informaciją apie šalies finansinę padėtį, ekonominę politiką ir fiskalinės atsakomybės laipsnį. Eulerpool makroekonominių duomenų platformoje ši kategorija suteikia vartotojams galimybę giliau suprasti Lietuvos vyriausybės pajamų ir išlaidų struktūrą bei jų poveikį šalies ekonomikai. Vyriausybės biudžeto vertė yra viena iš esminių priemonių ekonominės analizės, leidžianti objektyviai įvertinti valstybės gebėjimą finansuoti viešąsias paslaugas, skolų valdymą ir makroekonominį stabilumą. Vyriausybės biudžetą sudaro dvi pagrindinės dalys – pajamos ir išlaidos. Pajamos apima įvairius mokesčius, muitus, rinkliavas ir kitas valstybės gaunamas lėšas. Lietuvoje pagrindiniai pajamų šaltiniai yra pridėtinės vertės mokestis (PVM), gyventojų pajamų mokestis (GPM), pelno mokestis, akcizai bei socialinio draudimo įmokos. Kiekvieno iš šių šaltinių indėlis į bendrą biudžetą yra svarbus vertinant, kiek veiksmingai vyriausybė renka lėšas ir ar tai vyksta be per didelių naštų gyventojams bei verslui. Išlaidų dalis biudžete apima įvairias vyriausybės išlaidas, tokias kaip sveikatos apsauga, švietimas, socialinė apsauga, infrastruktūra, gynyba ir kt. Lietuvoje didelę dalį biudžeto sudaro socialinės išlaidos, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti gyventojų gerovę ir socialinę apsaugą. Taip pat svarbios yra investicijos į infrastruktūrą, kurios skatina ekonominį augimą ir gerina gyvenimo kokybę. Biudžeto išlaidų struktūra gali atskleisti vyriausybinės politikos prioritetus bei kaip efektyviai paskirstomos lėšos įvairioms viešajms paslaugoms ir projektams. Pagrindinis vyriausybės biudžeto tikslas yra užtikrinti fiskalinę drausmę ir subalansuotą biudžeto politiką. Subalansuotas biudžetas reiškia, kad vyriausybės pajamos yra lygios išlaidoms, todėl nėra nei biudžeto deficito, nei pertekliaus. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko biudžeto deficitas, kai išlaidos viršija pajamas, ar pertekliai, kai pajamos viršija išlaidas. Šie rodikliai yra svarbūs, nes jie gali reikšmingai paveikti valstybės skolą ir fiskalinį tvarumą. Lietuvos vyriausybės biudžeto vertė yra nuolat stebima ir analizuojama, siekiant užtikrinti, kad šalyje vykdoma fiskalinė politika būtų tvari ir prisidėtų prie ilgalaikio ekonominio augimo. Biudžeto temos svarbumą rodo ir tai, kad Europos Sąjunga reikalauja, jog valstybės narės laikytųsi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, kurios nustato biudžeto deficitų ir valstybės skolos ribas. Eulerpool platformoje pateikiami duomenys apie Lietuvos vyriausybės biudžeto vertę leidžia vartotojams atlikti gilias statistines analizes, sudaryti laiko eilučių modelius bei lyginti situaciją su kitomis šalimis. Mūsų platformoje rasite visuomet atnaujintus ir patikimus duomenis, surinktus iš oficialių šaltinių, tokių kaip Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Eurostat bei Tarptautinis valiutos fondas. Duomenų vizualizacijos ir analitiniai įrankiai leidžia aiškiau suprasti biudžeto balanso pokyčius, analizės laikotarpio tendencijas ir jų galimą poveikį ateičiai. Vyriausybės biudžeto analizė gali būti naudojama ne tik ekonomistų, bet ir plačiosios visuomenės, siekiant geriau suprasti, kur ir kokiu būdu valstybės lėšos yra panaudojamos. Tai ypač svarbu demokratiškai orientuotose šalyse, kur piliečiai aktyviai dalyvauja politikos formavime ir vertina vyriausybės veiksmus. Skaitmeninėje šiuolaikinėje visuomenėje prieinamumas prie objektyvių ir patikimų duomenų tampa vis svarbesnis siekiant skaidrumo ir atsakomybės valstybės lėšų valdyme. Apibendrinant galima teigti, kad vyriausybės biudžeto vertė yra neatskiriama makroekonomikos dalis, kuri daro reikšmingą įtaką šalies ekonomikai. Tai reflektuoja valstybės finansinę sveikatą, fiskalines politikos kryptis ir ilgalaikį ekonominį potencialą. Eulerpool makroekonominių duomenų platforma tikisi, kad mūsų pateikti duomenys ir analizės padės vartotojams geriau suprasti šią sudėtingą, bet labai svarbią ekonomikos dalį, leis priimti pagrįstus sprendimus tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu ir prisidės prie skaidrumo bei efektyvesnio valstybės valdymo Lietuvoje.