Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇭🇷

Kroatija Būsto indeksas

Akcijos kaina

180,09 Taškai
Pokytis +/-
+0,46 Taškai
Pokytis %
+0,26 %

Dabartinė Būsto indeksas vertė Kroatija yra 180,09 Taškai. Būsto indeksas Kroatija padidėjo iki 180,09 Taškai 2023-09-01, po to, kai tai buvo 179,63 Taškai 2023-06-01. Nuo 2005-03-01 iki 2023-12-01, vidutinis BVP Kroatija buvo 116,73 Taškai. Istoriškai aukščiausia vertė buvo pasiekta 2023-12-01 ir buvo 186,24 Taškai, o žemiausia vertė buvo užregistruota 2005-03-01 su 80,89 Taškai.

Šaltinis: EUROSTAT

Būsto indeksas

  • Max

Būsto indeksas

Būsto indeksas Istorija

DataVertė
2023-09-01180,09 Taškai
2023-06-01179,63 Taškai
2023-03-01173,56 Taškai
2022-12-01170,11 Taškai
2022-09-01162,44 Taškai
2022-06-01157,94 Taškai
2022-03-01152,25 Taškai
2021-12-01144,99 Taškai
2021-09-01141,44 Taškai
2021-06-01139,03 Taškai
1
2
3
4
5
...
8

Panašūs makroekonominiai rodikliai Būsto indeksas

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇭🇷
Būsto kainų indeksas metų metus
9,5 %10,9 %Ketvirtis
🇭🇷
Būsto nekilnojamojo turto kainos
9,47 %10,9 %Ketvirtis
🇭🇷
Būsto savininkų procentas
91,2 %91,1 %Kasmetinis
🇭🇷
Statybos leidimai
962 Units1 096 UnitsMėnesinis
🇭🇷
Statybos produkcija
15 %14,6 %Mėnesinis

Kroatijoje būsto kainų indeksas matuoja gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos kainas. HPI apima įvairių tipų gyvenamojo nekilnojamojo turto (butai, nuosavi namai, kotedžai ir kt.), įsigyto namų ūkių, kainų pokyčius tiek naujo, tiek esamo turto atžvilgiu. Atsižvelgiama tik į rinkos kainas, todėl savarankiškai statomi būstai yra neįtraukiami. Įtraukiamas gyvenamojo nekilnojamojo turto žemės komponentas.

Kas yra Būsto indeksas

Būsto indeksas yra svarbi makroekonominė kategorija, atspindinti būsto rinkos tendencijas bei jų poveikį šalies ekonomikai. Šis terminas apima įvairius rodiklius, kurie matuoja būsto kainų pokyčius, būsto prieinamumą, statybų tempus ir kitus svarbius aspektus, darančius įtaką būsto rinkai. Eulerpool svetainėje pateikiame išsamiais duomenimis pagrįstą ir analitiškai nagrinėjamą informaciją apie būsto indeksą Lietuvoje. Būsto kainų indeksas yra vienas iš pagrindinių rodiklių, parodančių būsto rinkos būklę. Šis indeksas parodo, kaip kinta būsto kainos per tam tikrą laikotarpį. Jis gali būti skaičiuojamas įvairiais būdais: naudojant nominalias arba realias kainas, atsižvelgiant į infliaciją ar kitus ekonominius veiksnius. Būsto kainų pokyčiai gali turėti tiesioginę įtaką šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, spartus kainų augimas gali sudaryti riziką nekilnojamojo turto burbului, kuris vėliau gali sukelti rimtų ekonominių problemų. Būsto prieinamumo indeksas yra dar vienas svarbus rodiklis, kuris matuoja, kaip lengvai ar sunkiai gyventojams įsigyti būstą. Šis indeksas dažniausiai priklauso nuo būsto kainų, gyventojų pajamų lygio ir būsto paskolų sąlygų. Aukštas būsto prieinamumo indeksas rodo, kad dauguma gyventojų gali lengvai įsigyti būstą, tuo tarpu žemas indeksas signalizuoja apie prieinamumo problemas. Eulerpool svetainėje galite rasti detalių analizių ir grafikus, kurie padeda geriau suprasti būsto prieinamumo tendencijas Lietuvoje. Statybų tempai ir būsto pasiūla taip pat yra svarbūs elementai, įtraukti į būsto indekso analizę. Statybų tempai parodo, kiek per tam tikrą laikotarpį buvo pastatyta naujų būstų. Didėjant statyboms, dažniausiai didėja ir būsto pasiūla, kas gali stabdyti būsto kainų augimą. Tačiau per didelis būstų skaičius rinkoje gali sukelti pasiūlos perteklių ir sumažinti būsto kainas. Tokie svyravimai gali turėti reikšmingą poveikį tiek individualiems investuotojams, tiek visos šalies ekonomikai. Eulerpool svetainėje galite rasti statistinę informaciją apie naujų būstų statybos tempus ir jų įtaką būsto rinkai Lietuvoje. Regioniniai skirtumai yra dar viena svarbi tema, nagrinėjant būsto indeksą. Būsto kainų ir prieinamumo skirtumai tarp skirtingų Lietuvos regionų gali būti itin reikšmingi. Pavyzdžiui, sostinėje Vilniuje būsto kainos dažniausiai yra aukštesnės nei kituose regionuose. Tai gali lemti kitų regionų gyventojų migraciją į šį miestą arba kapitalo srautų manipuliavimą nekilnojamojo turto rinkose. Eulerpool suteikia galimybę analizuoti regionalinius būsto rinkos duomenis, kas padeda investuotojams ir politikams geriau suprasti ir reaguoti į šiuos skirtumus. Būsto rinkos reguliavimas ir vyriausybės politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Vyriausybės intervencijos, tokios kaip mokesčių politika, subsidijos pirmą kartą būstą perkančioms šeimoms ar draudimai spekuliaciniam nekilnojamojo turto pirkimui, gali turėti reikšmingą poveikį būsto rinkai. Pavyzdžiui, kai kurios vyriausybės taiko priemones, kurios apsaugo gyventojus nuo staigaus būsto kainų augimo arba šalina kliūtis, kurios trukdo plėtoti naujus būstus. Eulerpool teikia išsamią informaciją apie teisės aktus ir vyriausybės politiką, kurie daro įtaką būsto rinkai Lietuvoje. Mūsų teikiama informacija gali būti vertinga ne tik individualiems investuotojams, bet ir nekilnojamojo turto rinkos profesionalams, ekonomistams ir politikams. Eulerpool tikslas yra suteikti patikimą ir išsamią informaciją, kuri padėtų geriau suprasti sudėtingas būsto rinkos dinamikas ir priimti informuotus sprendimus. Įvertinę visus šiuos aspektus galime pamatyti, kad būsto indeksas yra sudėtingas ir daugiafaktorinis rodiklis, kuris reikalauja išsamios analizės ir nuolatinio stebėjimo. Tai ne tik statistinis rodiklis, bet ir svarbus įrankis, padedantis numatyti ekonomikos tendencijas ir vertinti šalies ekonomikos sveikatą. Eulerpool platformoje siekiame suteikti aiškias, patikimas ir lengvai suprantamas analizes, kurių pagalba galėsite geriau suvokti būsto rinkos pokyčius ir objektyviai vertinti situaciją Lietuvoje. Mūsų pateikti duomenys ir analizės gali padėti formuoti objektyvią nuomonę ir priimti pagrįstus sprendimus būsto rinkoje. Taigi, kviečiame naudotis Eulerpool pateikiama informacija ir analizėmis, kad galėtumėte geriau suprasti būsto rinkos problematiką, tendencijas ir jų poveikį tiek Jūsų asmeninei finansinei situacijai, tiek bendram ekonomikos vaizdui Lietuvoje.