Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇬🇧

Jungtinė Karalystė Grynoji viešojo sektoriaus skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu

Akcijos kaina

99,1 % of GDP
Pokytis +/-
+1,4 % of GDP
Pokytis %
+1,42 %

Dabartinė Grynoji viešojo sektoriaus skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu vertė Jungtinė Karalystė yra 99,1 % of GDP. Grynoji viešojo sektoriaus skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu Jungtinė Karalystė padidėjo iki 99,1 % of GDP 2024-05-01, po to, kai 2024-04-01 jis buvo 97,7 % of GDP. Nuo 1993-03-01 iki 2024-06-01 vidutinis BVP Jungtinė Karalystė buvo 57,23 % of GDP. Aukščiausias visų laikų rodiklis buvo pasiektas 2024-06-01 su 99,50 % of GDP, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1993-03-01 su 26,70 % of GDP.

Šaltinis: Office for National Statistics

Grynoji viešojo sektoriaus skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu

  • Max

Valstybės grynosios skolos BVP atžvilgiu

Grynoji viešojo sektoriaus skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu Istorija

DataVertė
2024-05-0199,1 % of GDP
2024-04-0197,7 % of GDP
2024-03-0198,1 % of GDP
2024-02-0197,3 % of GDP
2024-01-0196,7 % of GDP
2023-12-0198,2 % of GDP
2023-11-0197,7 % of GDP
2023-10-0196,9 % of GDP
2023-09-0195,5 % of GDP
2023-08-0195,7 % of GDP
1
2
3
4
5
...
38

Panašūs makroekonominiai rodikliai Grynoji viešojo sektoriaus skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇬🇧
Karinės išlaidos
74,943 mlrd. USD64,082 mlrd. USDKasmetinis
🇬🇧
Korupcijos indeksas
71 Points73 PointsKasmetinis
🇬🇧
Korupcijos reitingas
20 18 Kasmetinis
🇬🇧
Mokesčių pajamos
58,593 mlrd. GBP58,416 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Palūkanų mokėjimai už valstybės skolą
8,03 mlrd. GBP9,221 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Prašymai dėl prieglobsčio
17 101 persons26 366 personsKetvirtis
🇬🇧
Valstybės biudžetas
−4,4 % of GDP−5 % of GDPKasmetinis
🇬🇧
Valstybės biudžeto vertė
−15,024 mlrd. GBP−18,444 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Valstybės išlaidos
102,712 mlrd. GBP101,052 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Valstybės išlaidos
117,324 mlrd. GBP117,343 mlrd. GBPKetvirtis
🇬🇧
Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu
44,5 % of GDP45,3 % of GDPKasmetinis
🇬🇧
Valstybės pajamos
85,104 mlrd. GBP85,327 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Valstybės sektoriaus grynasis skolinimasis.
−14,1 mlrd. GBP−17,52 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Valstybės skola
2,743 Bio. GBP2,694 Bio. GBPMėnesinis
🇬🇧
Valstybės skola prieš BVP
97,6 % of GDP95,6 % of GDPKasmetinis

Jungtinėje Karalystėje labiausiai naudojama balanso priemonė yra viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimas, neįskaitant viešojo sektoriaus bankų (PSND ex). Ją sudaro viešojo sektoriaus finansinių įsipareigojimų (paskolų, skolos vertybinių popierių, indėlių ir valiutos forma) perviršis virš jo likvidžių finansinių aktyvų (daugiausia užsienio valiutos rezervų ir grynųjų pinigų indėlių), abu vertinant nominaliąja verte.

Kas yra Grynoji viešojo sektoriaus skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu

Viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimas (VSĮ) ir jo santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra svarbus makroekonominis rodiklis, leidžiantis įvertinti šalies finansinį stabilumą ir ekonominę sveikatą. Šis rodiklis ypač aktualus ekonomistams, viešojo sektoriaus strategams ir investuotojams, nes jis atspindi, kiek valstybė skolinasi, palyginti su savo ekonomikos dydžiu. Mūsų svetainė Eulerpool siekia pateikti išsamią informaciją apie viešojo sektoriaus grynąjį įsiskolinimą Lietuvoje, remdamasi patikimais duomenų šaltiniais ir kiek įmanoma detalesnėmis analizėmis. Lietuva, kaip ir kiekviena šalis, turi sudėtingą finansinę struktūrą, kurioje viešojo sektoriaus skolos valdymas yra būtinas strateginis tikslas. Viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimas apima valstybės skolą, atimtą iš valstybės turimų finansinių likučių. Tai yra skirtumas tarp valstybės prisiimtų įsipareigojimų ir turimų finansinių išteklių, kurie gali būti naudojami šiems įsipareigojimams padengti. Viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimas paprastai matuojamas kaip BVP dalis, kad būtų galima įvertinti valstybės skolos tvarumą. BVP yra visų šalyje per tam tikrą laikotarpį pagamintų prekių ir paslaugų rinkos vertės suma, atspindinti ekonomikos dydį ir pajėgumus. Santykis tarp VSĮ ir BVP leidžia suprasti, kiek šalies ekonominiai ištekliai gali padengti valstybės skolą. Kuo didesnis šis santykis, tuo didesnė yra valstybės įsiskolinimo našta ir didesnė tikimybė, kad šalis susidurs su finansinėmis problemomis. Lietuvos viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimas ir jo santykis su BVP nuolat kinta, atsižvelgiant į ekonominius ir fiskalinius veiksnius. Šis rodiklis ypatingai svarbus ekonominės krizės laikotarpiais ar ekonominio augimo metu, nes jis leidžia vertinti valstybės priimtų ekonominių politikų bei fiskalinių priemonių efektyvumą. Eulerpool profesionalams ir vartotojams suteikia galimybę stebėti šiuos pokyčius realiu laiku, remiantis atnaujintais duomenimis. Apskritai, aukštas viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimo lygis gali reikšti keletą dalykų. Pirma, tai gali reikšti, kad valstybė turi daug neapmokėtų skolų ir mažesnius finansinius išteklius joms padengti. Tai gali kelti riziką tvarumui ir finansiniam stabilumui, ypač jei valstybė susiduria su sunkumais refinansuojant savo skolą ar pasiekiant naujus finansavimo šaltinius. Antra, aukštas santykis gali rodyti, kad valstybė per daug skolinasi, kad patenkintų savo fiskalinius poreikius, kas dažnai nutinka ekonominių nuosmukių ar kitu krizių metu. Žemas viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimas ir mažas VSĮ/BVP santykis dažniausiai laikomi teigiamais rodikliais, rodančiais finansinį šalies stabilumą ir aukštą tvarumo lygį. Tai gali reikšti, kad valstybė veiksmingai valdo savo finansinius išteklius ir sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus net esant nepalankiems ekonominiams sąlygoms. Tokias šalis investuotojai dažniau laiko mažesnės rizikos sritimis, todėl jie labiau linkę investuoti tose šalyse. Eulerpool siekia suteikti išsamų vaizdą apie Lietuvos viešojo sektoriaus įsiskolinimą ir jo santykį su BVP, siūlydamas analizes ir prognozes, paremtas naujausiais duomenimis. Naudodamiesi mūsų platforma, galite matyti ne tik dabartinius rodiklius, bet ir istorinę jų raidą, suprasti, kaip viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimas paveikė BVP laikui bėgant, ir kokios buvo pagrindinės to priežastys. Svarbu pažymėti, kad viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimas yra vienas iš daugelio rodiklių, kuriuos reikia vertinti platesniame ekonominiame kontekste. Atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip valstybės biudžeto deficitas, infliacijos lygis, užsienio skolos dydis, bei kitas makroekonomines sąlygas, galime gauti išsamesnį vaizdą apie bendrą ekonominę šalies situaciją. Šios analizės yra esminės, siekiant priimti informuotus sprendimus, tiek valstybinio sektoriaus politikos formuotojams, tiek privačiam sektoriui ir investuotojams. Lietuvos viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimas ir jo santykis su BVP yra nuolat stebimi tiek šalies valdžios institucijų, tiek tarptautinių organizacijų. Šiais rodikliais dažnai remiamasi, vertinant šalies kredito reitingą, kuris turi tiesioginį poveikį investuotojų pasitikėjimui ir skolinimosi kaštams tarptautinėse rinkose. Pavyzdžiui, aukštas viešojo sektoriaus grynasis įsiskolinimas gali sąlygoti aukštesnes palūkanų normas, kai valstybė skolinasi tarptautinėse rinkose, kas savo ruožtu didina skolinimosi kaštus ir gali sukelti finansinį nestabilumą. Mūsų tikslas Eulerpool yra ne tik pateikti skaičius, bet ir padėti suprasti jų prasmę bei reikšmę. Siekiame būti Jūsų patikimu partneriu, teikiančiu profesionalią analizę ir įžvalgas apie Lietuvos viešojo sektoriaus grynąjį įsiskolinimą ir jo santykį su BVP. Mūsų komanda nuolat dirba, kad užtikrintų naujausių duomenų tikslumą ir aktualumą, teikdama informaciją, kurios reikia svarbiems ekonominiams sprendimams priimti. Viešojo sektoriaus grynojo įsiskolinimo valdymas yra esminis elementas, įtakojantis šalies ekonomikos stabilumą ir tvarumą. Atidžiai sekant šį rodiklį ir analizuojant jo raidą, galima geriau suprasti ekonominius procesus ir priimti efektyvesnius strateginius sprendimus. Eulerpool pateikia ne tik įžvalgas, bet ir gilesnes ekonomines analizes, padedančias išsamiau suprasti Lietuvos viešojo sektoriaus grynojo įsiskolinimo dinamiką ir jos įtaką BVP, taip prisidedant prie šalies ekonominio vystymosi.