SpaceX: pažanga kelyje į Marso kolonizaciją

Su įspūdinga pradžia „SpaceX“ vėl išsiveržė į kosmoso pramonės priešakį. Naujausia „Starship“ stiprintuvo bandomoji misija buvo ne tik įspūdinga dėl savo didžiulės stūmos, bet ir ypač dėl sensacingo nusileidimo manevro. 71 metro ilgio plieninis cilindras, kurio dydis pranoksta „Boeing 747“ fiuzeliažo ilgį, po pakartotinio įėjimo į Žemės atmosferą sėkmingai uždegė 13 iš savo 33 variklių ir atliko nusileidimą su nepaprastu tikslumu. Šis įspūdingas manevras žada šviesią ateitį „SpaceX“, Elon Musk įkurtai įmonei. Požiūris į reguliariai naudojamas didžiules pakartotinai naudojamas raketas ir erdvėlaivius galėtų drastiškai sumažinti krovinių gabenimo į Žemės orbitą kaštus. Pasak „Citigroup“, „SpaceX“ jau reikšmingai sumažino starto kaštus dėl savo „Falcon 9“, o „Starship“ žada dar didesnius sutaupymus. Šie progresai bus labai svarbūs tiek NASA planams reguliariai vykdyti žmonių nusileidimus „Artemis“ programos rėmuose, tiek „SpaceX“ „Starlink“ palydovų sistemos plėtrai. Dabartinė sėkmė parodo, kaip toli „SpaceX“ yra pažengusi konkurentų atžvilgiu, ypač kalbant apie pakartotinai naudojamus variklius. Taip pat intriguoja Elono Musko vizija dėl Marso kolonizavimo. Bandymai su „Starship“ yra reikšmingas žingsnis siekiant artimiausiu metu naudoti erdvėlaivius tarpplanetinėms misijoms. Tai gali reikšti, kad nepilotuojami „Starship“ laivai jau 2026 m. galėtų pradėti keliones į Marsą. Tačiau Musko ambicijos neapsiriboja vien kosmosu ir apima ir politinius klausimus, tokius kaip galimas Donaldo Trumpo perrinkimo rėmimas. Nepaisant visų šių vizijų, išlieka susirūpinimas dėl to, kaip Muskas naudoja savo platformas informacijai skleisti. Tačiau naujausi įvykiai kosmose aiškiai rodo: mintys apie žmonių buvimą Marse tampa konkretesnės nei kada nors anksčiau. ■