Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Švedija Pilno etato darbas
Akcijos kaina
Dabartinė Pilno etato darbo vertė Švedija yra 4,018 mln. . Pilno etato darbas Švedija sumažėjo iki 4,018 mln. 2023-12-01, po to, kai buvo 4,141 mln. 2023-09-01. Nuo 1998-06-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Švedija buvo 3,48 mln. . Aukščiausias lygis buvo pasiektas 2023-09-01 su 4,14 mln. , o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1998-06-01 su 2,90 mln. .
Pilno etato darbas ·
Max
| Viso etato darbas | |
|---|---|
| 1998-06-01 | 2,90 mln. |
| 1999-06-01 | 2,96 mln. |
| 2000-06-01 | 3,10 mln. |
| 2001-03-01 | 3,23 mln. |
| 2001-06-01 | 3,32 mln. |
| 2001-09-01 | 3,38 mln. |
| 2001-12-01 | 3,27 mln. |
| 2002-03-01 | 3,22 mln. |
| 2002-06-01 | 3,31 mln. |
| 2002-09-01 | 3,37 mln. |
| 2002-12-01 | 3,27 mln. |
| 2003-03-01 | 3,22 mln. |
| 2003-06-01 | 3,31 mln. |
| 2003-09-01 | 3,37 mln. |
| 2003-12-01 | 3,25 mln. |
| 2004-03-01 | 3,19 mln. |
| 2004-06-01 | 3,25 mln. |
| 2004-09-01 | 3,34 mln. |
| 2004-12-01 | 3,21 mln. |
| 2005-03-01 | 3,17 mln. |
| 2005-06-01 | 3,15 mln. |
| 2005-09-01 | 3,23 mln. |
| 2005-12-01 | 3,13 mln. |
| 2006-03-01 | 3,10 mln. |
| 2006-06-01 | 3,20 mln. |
| 2006-09-01 | 3,30 mln. |
| 2006-12-01 | 3,20 mln. |
| 2007-03-01 | 3,18 mln. |
| 2007-06-01 | 3,28 mln. |
| 2007-09-01 | 3,39 mln. |
| 2007-12-01 | 3,27 mln. |
| 2008-03-01 | 3,27 mln. |
| 2008-06-01 | 3,34 mln. |
| 2008-09-01 | 3,45 mln. |
| 2008-12-01 | 3,29 mln. |
| 2009-03-01 | 3,22 mln. |
| 2009-06-01 | 3,27 mln. |
| 2009-09-01 | 3,32 mln. |
| 2009-12-01 | 3,19 mln. |
| 2010-03-01 | 3,16 mln. |
| 2010-06-01 | 3,27 mln. |
| 2010-09-01 | 3,37 mln. |
| 2010-12-01 | 3,27 mln. |
| 2011-03-01 | 3,27 mln. |
| 2011-06-01 | 3,37 mln. |
| 2011-09-01 | 3,47 mln. |
| 2011-12-01 | 3,34 mln. |
| 2012-03-01 | 3,29 mln. |
| 2012-06-01 | 3,39 mln. |
| 2012-09-01 | 3,48 mln. |
| 2012-12-01 | 3,36 mln. |
| 2013-03-01 | 3,33 mln. |
| 2013-06-01 | 3,44 mln. |
| 2013-09-01 | 3,53 mln. |
| 2013-12-01 | 3,41 mln. |
| 2014-03-01 | 3,37 mln. |
| 2014-06-01 | 3,46 mln. |
| 2014-09-01 | 3,58 mln. |
| 2014-12-01 | 3,45 mln. |
| 2015-03-01 | 3,42 mln. |
| 2015-06-01 | 3,51 mln. |
| 2015-09-01 | 3,64 mln. |
| 2015-12-01 | 3,53 mln. |
| 2016-03-01 | 3,49 mln. |
| 2016-06-01 | 3,61 mln. |
| 2016-09-01 | 3,71 mln. |
| 2016-12-01 | 3,61 mln. |
| 2017-03-01 | 3,60 mln. |
| 2017-06-01 | 3,70 mln. |
| 2017-09-01 | 3,81 mln. |
| 2017-12-01 | 3,70 mln. |
| 2018-03-01 | 3,69 mln. |
| 2018-06-01 | 3,79 mln. |
| 2018-09-01 | 3,91 mln. |
| 2018-12-01 | 3,80 mln. |
| 2019-03-01 | 3,77 mln. |
| 2019-06-01 | 3,84 mln. |
| 2019-09-01 | 3,92 mln. |
| 2019-12-01 | 3,78 mln. |
| 2020-03-01 | 3,74 mln. |
| 2020-06-01 | 3,75 mln. |
| 2020-09-01 | 3,84 mln. |
| 2020-12-01 | 3,77 mln. |
| 2021-03-01 | 3,74 mln. |
| 2021-06-01 | 3,85 mln. |
| 2021-09-01 | 3,96 mln. |
| 2021-12-01 | 3,88 mln. |
| 2022-03-01 | 3,86 mln. |
| 2022-06-01 | 3,98 mln. |
| 2022-09-01 | 4,09 mln. |
| 2022-12-01 | 3,97 mln. |
| 2023-03-01 | 3,97 mln. |
| 2023-06-01 | 4,05 mln. |
| 2023-09-01 | 4,14 mln. |
| 2023-12-01 | 4,02 mln. |
Pilno etato darbas Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 4,018 mln. |
| 2023-09-01 | 4,141 mln. |
| 2023-06-01 | 4,052 mln. |
| 2023-03-01 | 3,967 mln. |
| 2022-12-01 | 3,972 mln. |
| 2022-09-01 | 4,087 mln. |
| 2022-06-01 | 3,984 mln. |
| 2022-03-01 | 3,857 mln. |
| 2021-12-01 | 3,877 mln. |
| 2021-09-01 | 3,958 mln. |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Pilno etato darbas
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇸🇪 Atlyginimai | 198,6 SEK/Hour | 196,1 SEK/Hour | Mėnesinis |
🇸🇪 Atlyginimų augimas | 4 % | 4,2 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Dalinio darbo laiko | 983 600 | 1,004 mln. | Ketvirtis |
🇸🇪 Darbo pasiūlymai | 102 070 | 130 875 | Mėnesinis |
🇸🇪 Darbo pasiūlymų santykis | 2,9 % | 2,1 % | Ketvirtis |
🇸🇪 Darbo sąnaudos | 160,4 points | 158,6 points | Mėnesinis |
🇸🇪 Gamybos darbo užmokestis | 214 SEK/Hour | 210,7 SEK/Hour | Mėnesinis |
🇸🇪 Įdarbintieji | 5,429 mln. | 5,187 mln. | Mėnesinis |
🇸🇪 Ilgalaikio nedarbo lygis | 1,7 % | 1,6 % | Ketvirtis |
🇸🇪 Įsigijimo norma | 74,9 % | 75,6 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Jaunimo nedarbo lygis | 23,9 % | 23,2 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Moterų pensijos amžius | 66 Years | 66 Years | Kasmetinis |
🇸🇪 Nedarbingi asmenys | 496 000 | 513 000 | Mėnesinis |
🇸🇪 Nedarbo lygis | 8,7 % | 8,9 % | Mėnesinis |
🇸🇪 populiacija | 10,52 mln. | 10,45 mln. | Kasmetinis |
🇸🇪 Produktyvumas | 105,534 points | 104,954 points | Ketvirtis |
🇸🇪 Užimtumo pokytis | −0,4 % | −0,2 % | Ketvirtis |
🇸🇪 Užimtumo rodiklis | 71,5 % | 68,3 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Vidutinės savaitinės darbo valandos | 31 Hours | 31,8 Hours | Mėnesinis |
🇸🇪 Vyriškosios pensijos amžius | 63 Years | 63 Years | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Pilno etato darbas
Visuotinai ekonomikoje darbo rinka yra vienas svarbiausių rodiklių, kuris veikia tiek ekonomikos sveikatą, tiek gerovę. Vienas iš pagrindinių rodiklių, vertinant darbo rinkos būklę, yra viso etato užimtumas. Eulerpool svetainėje, teikiant makroekonominius duomenis ir analizę, skiriame ypatingą dėmesį šiam rodikliui, nes jis gali reikšmingai keisti ekonomikos tendencijas ir įmonių bei valstybės strategijas. Viso etato užimtumas (angl. full-time employment) paprastai apibrėžiamas kaip darbo forma, kurioje darbuotojas dirba visą nustatytą darbo laiką per savaitę. Lietuvoje viso etato darbo trukmė paprastai apima 40 valandų per savaitę. Šis rodiklis suteikia galimybę vertinti, kaip sėkmingai ekonomika sugeba generuoti kokybiškas darbo vietas, kurios užtikrina darbuotojams pakankamą pajamų lygį, stabilumą ir socialines garantijas. Viso etato užimtumas įgyja ypatingą svarbą tiek ekonomistams, tiek politikams, nes jis gali daug ką papasakoti apie ekonominės aplinkos būseną. Aukštas viso etato užimtumo lygis paprastai rodo stiprią ekonomiką, kurioje įmonės plečiasi ir kuria naujas darbo vietas. Tai gali lemti padidėjusį vartojimą, didesnį BVP augimą ir stabilumą. Tuo tarpu žemas viso etato užimtumo lygis gali reikšti ekonominės veiklos sulėtėjimą, funkcionalumo trūkumus darbo rinkoje ar struktūrines problemas. Lietuvoje viso etato užimtumas taip pat yra svarbus rodiklis vertinant socialinę gerovę ir gyventojų gyvenimo kokybę. Darbuotojai, dirbdami visą darbo dieną, paprastai turi didesnes galimybes užtikrinti savo finansinį saugumą, dalyvauti socialinio draudimo sistemoje ir gauti socialines garantijas, tokias kaip pensijos, sveikatos priežiūra ir kitos socialinės paslaugos. Tai yra pagrindinės sąlygos, kurios užtikrina gyventojų gerovę ir stabilumą. Viso etato užimtumo analizė taip pat suteikia vertingos informacijos apie darbo rinkos pasiūlą ir paklausą. Pavyzdžiui, aukštas viso etato užimtumo lygis konkrečioje srityje gali rodyti didelę paklausą ir potencialiai trūktančius darbuotojus. Tai gali būti signalas įmonėms ir švietimo institucijoms dėl kvalifikuotų specialistų rengimo poreikio. Pastebėtina, kad viso etato užimtumo lygis gali skirtis priklausomai nuo įvairių sektorių. Pramonės, statybų, paslaugų sektoriai gali patirti skirtingus užimtumo lygius dėl jų specifinių darbo charakteristikų ir šakų konjunktūros. Lyderiaujančių pramonės sektorių dinamika ir jų darbuotojų užimtumo lygiai gali tapti svarbiausiais ekonomikos augimo varikliais. Be to, viso etato užimtumas dažnai yra susijęs su darbo jėgos produktyvumu. Kai apdrausti darbuotojai dirba visą darbo laiką, jie dažniau linkę kelti savo kvalifikaciją, dalyvauti profesinio tobulinimosi kursuose ir prisidėti prie įmonės inovacijų. Tai galiausiai lemia produktyvumo augimą, kuris yra būtinas ilgalaikiam ekonomikos klestėjimui. Labeling Eulerpool svetainėje pateikiami makroekonominiai duomenys leidžia išsamiai stebėti ir analizuoti viso etato užimtumo tendencijas Lietuvoje. Reguliarus šių duomenų stebėjimas suteikia galimybę matyti realią situaciją darbo rinkoje ir laiku reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Tai gali padėti tiek įmonėms, tiek viešosioms institucijoms priimti pagrįstus sprendimus ir planuoti ilgalaikes strategijas. Norint geriau suprasti viso etato užimtumo reikšmę, taip pat verta atsižvelgti į kitus makroekonominius rodiklius. Pavyzdžiui, ryšys tarp bedarbystės lygio ir viso etato užimtumo gali leisti gauti platesnį vaizdą apie darbo rinkos padėtį. Kartu analizuojant darbo užmokesčio dinamika, darbo sąlygų pokyčius ir socialines išmokas, galima detaliai atskleisti darbo rinkos tendencijas ir padėti formuluoti veiksmingas politikos priemones. Taip pat reikėtų paminėti, kad viso etato užimtumo pokyčiai gali būti įtakojami globalių ekonomikos veiksnių. Tarptautinės prekybos, investicijų srautų, technologinių inovacijų ir kitų makroekonomikos tendencijų kaitos kontekste, viso etato užimtumas gali būti reikšmingai sąlygotas išorinės ekonomikos aplinkos. Atsižvelgiant į visus šiuos aspektus, viso etato užimtumo analizė yra esminė darbovietės valdymui ir ekonominės veiklos planavimui. Eulerpool svetainėje pateikiama išsami informacija, kuri padeda geriau suprasti šiuos sudėtingus procesus ir remiasi patikimus duomenis, siekiant palaikyti ekonomikos ir socialinės gerovės stiprinimą. Tiesiogiai prieinami duomenys ir analizė suteikia galimybę įmonėms ir politikams gauti pagrįstą informaciją, kuri leidžia priimti geresnius strateginius sprendimus, skatinančius ekonomikos augimą ir stabilumą ilguoju laikotarpiu. Galiausiai, nepaisant įvairių veiksnių, kurie gali paveikti viso etato užimtumą, šis rodiklis lieka kertiniu akmeniu siekiant suprasti ekonomikos būklę ir prognozuoti jos ateities perspektyvas. Eulerpool svetainė suteikia platformą, kurioje galima stebėti, analizuoti ir įvertinti šią svarbią ekonomiką dimensiją, teikiant detalesnuosius duomenis ir įžvalgas apie viso etato užimtumo tendencijas Lietuvoje bei tarptautiniu mastu.