Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Šri Lanka Bedarbiai asmenys
Akcijos kaina
Dabartinė Bedarbiai asmenys vertė Šri Lanka yra 443 683 . Bedarbiai asmenys Šri Lanka padidėjo iki 443 683 2023-06-01, po to, kai buvo 399 999 2023-03-01. Nuo 1990-12-01 iki 2023-09-01 vidutinis BVP Šri Lanka buvo 475 908,36 . Aukščiausia vertė buvo pasiekta 1990-12-01, kai buvo 953 794,00 , o žemiausia vertė buvo užregistruota 2012-06-01 su 282 648,00 .
Bedarbiai asmenys ·
Max
Nedarbingi asmenys | |
---|---|
1990-12-01 | 953 794,00 |
1991-12-01 | 861 680,00 |
1992-12-01 | 845 957,00 |
1993-12-01 | 830 910,00 |
1994-12-01 | 797 591,00 |
1995-12-01 | 749 021,00 |
1996-12-01 | 704 604,00 |
1997-12-01 | 658 279,00 |
1998-12-01 | 611 285,00 |
1999-12-01 | 590 846,00 |
2000-03-01 | 496 975,00 |
2000-06-01 | 532 745,00 |
2000-09-01 | 492 861,00 |
2000-12-01 | 496 975,00 |
2001-03-01 | 518 316,00 |
2001-09-01 | 527 559,00 |
2001-12-01 | 565 860,00 |
2002-03-01 | 632 809,00 |
2002-06-01 | 687 599,00 |
2002-09-01 | 641 071,00 |
2002-12-01 | 542 387,00 |
2003-03-01 | 700 398,00 |
2003-06-01 | 606 630,00 |
2003-09-01 | 636 532,00 |
2003-12-01 | 620 284,00 |
2004-03-01 | 650 240,00 |
2004-06-01 | 724 183,00 |
2004-09-01 | 679 066,00 |
2004-12-01 | 666 816,00 |
2006-03-01 | 546 326,00 |
2006-06-01 | 475 516,00 |
2006-09-01 | 489 863,00 |
2006-12-01 | 479 199,00 |
2007-03-01 | 462 450,00 |
2007-06-01 | 481 666,00 |
2007-09-01 | 423 125,00 |
2007-12-01 | 420 844,00 |
2008-03-01 | 382 403,00 |
2008-06-01 | 399 716,00 |
2008-09-01 | 395 813,00 |
2008-12-01 | 398 103,00 |
2009-03-01 | 408 206,00 |
2009-06-01 | 470 173,00 |
2009-09-01 | 442 392,00 |
2009-12-01 | 410 636,00 |
2010-03-01 | 390 606,00 |
2010-06-01 | 411 144,00 |
2010-09-01 | 353 163,00 |
2010-12-01 | 344 080,00 |
2011-03-01 | 318 689,00 |
2011-06-01 | 317 045,00 |
2011-09-01 | 288 118,00 |
2012-06-01 | 282 648,00 |
2012-09-01 | 297 591,00 |
2012-12-01 | 300 919,00 |
2013-03-01 | 410 733,00 |
2013-06-01 | 390 975,00 |
2013-09-01 | 384 741,00 |
2013-12-01 | 351 307,00 |
2014-03-01 | 362 326,00 |
2014-06-01 | 398 665,00 |
2014-09-01 | 374 122,00 |
2014-12-01 | 387 104,00 |
2015-03-01 | 422 446,00 |
2015-06-01 | 409 341,00 |
2015-09-01 | 453 956,00 |
2015-12-01 | 389 062,00 |
2016-03-01 | 349 686,00 |
2016-06-01 | 377 987,00 |
2016-09-01 | 376 180,00 |
2016-12-01 | 348 141,00 |
2017-03-01 | 352 875,00 |
2017-06-01 | 380 594,00 |
2017-09-01 | 358 350,00 |
2017-12-01 | 342 210,00 |
2018-03-01 | 372 135,00 |
2018-06-01 | 381 834,00 |
2018-09-01 | 346 998,00 |
2018-12-01 | 389 406,00 |
2019-03-01 | 399 784,00 |
2019-06-01 | 420 231,00 |
2019-09-01 | 437 797,00 |
2019-12-01 | 387 460,00 |
2020-03-01 | 483 172,00 |
2020-06-01 | 458 359,00 |
2020-09-01 | 486 524,00 |
2020-12-01 | 441 997,00 |
2021-03-01 | 491 587,00 |
2021-06-01 | 432 463,00 |
2021-09-01 | 443 572,00 |
2021-12-01 | 391 509,00 |
2022-03-01 | 373 272,00 |
2022-06-01 | 398 713,00 |
2022-09-01 | 419 163,00 |
2022-12-01 | 406 179,00 |
2023-03-01 | 399 999,00 |
2023-06-01 | 443 683,00 |
Bedarbiai asmenys Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-06-01 | 443 683 |
2023-03-01 | 399 999 |
2022-12-01 | 406 179 |
2022-09-01 | 419 163 |
2022-06-01 | 398 713 |
2022-03-01 | 373 272 |
2021-12-01 | 391 509 |
2021-09-01 | 443 572 |
2021-06-01 | 432 463 |
2021-03-01 | 491 587 |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bedarbiai asmenys
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇱🇰 Įdarbintieji | 7,819 mln. | 8,006 mln. | Ketvirtis |
🇱🇰 Įsigijimo norma | 47,1 % | 48,8 % | Ketvirtis |
🇱🇰 Jaunimo nedarbo lygis | 25,8 % | 22,4 % | Ketvirtis |
🇱🇰 Minimalūs atlyginimai | 17 500 LKR/Month | 12 500 LKR/Month | Kasmetinis |
🇱🇰 Nedarbo lygis | 4,3 % | 4,7 % | Ketvirtis |
🇱🇰 populiacija | 22,18 mln. | 22,16 mln. | Kasmetinis |
🇱🇰 Užimtumo rodiklis | 95,7 % | 95,3 % | Ketvirtis |
Šri Lankoje bedarbiai yra asmenys, neturintys darbo ir aktyviai jo ieškantys.
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Bedarbiai asmenys
Be darbo esantys asmenys (angl. Unemployed Persons) yra fundamentali makroekonominė kategorija, turinti svarbią vietą tiek ekonominėse analizėse, tiek politiniuose sprendimuose. Šios kategorijos analizė leidžia matyti darbo rinkos tendencijas ir socialinius-ekonominius pokyčius. Eulerpool platformoje siekiame suteikti profesionalią ir išsamią informaciją apie įvairius makroekonominius rodiklius, todėl „Be darbo esantys asmenys“ kategorijai skiriame ypatingą dėmesį. Be darbo esančių asmenų skaičius yra vienas iš pagrindinių darbo rinkos rodiklių, naudojamų įvertinant šalies ekonomikos būklę. Tai žmonės, kurie šiuo metu neturi darbo, tačiau yra darbingo amžiaus ir aktyviai ieško darbo. Šis rodiklis leidžia vertinti darbo rinkos stabilumą, gyventojų finansinį saugumą bei valstybės ekonominį vystymąsi. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šio rodiklio pokyčiai gali atspindėti tiek trumpalaikes ekonomikos svyravimus, tiek ilgalaikes tendencijas. Vienas iš svarbiausių aspektų, analizuojant be darbo esančius asmenis, yra nedarbo lygis. Nedarbo lygis – tai procentinė išraiška, rodanti, kokia dalis darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo, tačiau yra pasirengusi dirbti ir aktyviai ieško darbo. Norint suprasti tikrąją padėtį, svarbu atsižvelgti į sezoniškumus, ekonominius ciklus ir struktūrines pokyčius. Sezoniškumas gali būti pavyzdys, kai tam tikromis metų laikais nedarbo lygis natūraliai keičiasi dėl sezoninių darbų paklausos ir pasiūlos. Ekonominiai ciklai taip pat veikia nedarbą: ekonomikai augant, nedarbo lygis dažniausiai mažėja, o recesijos metu jis didėja. Lietuvoje be darbo esantys asmenys gali būti suskirstyti į kelias kategorijas pagal amžių, lytį, išsilavinimą ir kitus demografinius veiksnius. Pavyzdžiui, jaunimo nedarbas dažnai skiriasi nuo vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygio. Jaunimo nedarbas gali būti susijęs su mažesne darbo patirtimi, kvalifikacijos trūkumu arba netinkamu profesiniu orientavimu. Vyresnio amžiaus žmonių nedarbas gali būti susijęs su struktūrinių ekonomikos pokyčių, technologijų pažangos ar įgūdžių neatitikimo rinkos poreikiams. Šių demografinių grupių analizė leidžia suvokti konkrečias darbo rinkos problemas ir siūlyti tikslingas sprendimų priemones. Dar vienas svarbus rodiklis yra ilgalaikio nedarbo lygis, kuris rodo, kiek žmonių be darbo yra ilgiau nei 12 mėnesių. Ilgalaikis nedarbas yra ypač aktuali problema, nes ilgalaikiai bedarbiai dažnai praranda kvalifikaciją, patiria socialinę atskirtį ir sunkiau sugrįžta į darbo rinką. Ilgalaikis nedarbas gali būti socialinės atskirties priežastis ir stiprus ekonominio nuosmukio signalas. Todėl daugelyje valstybių ilgalaikio nedarbo mažinimas yra viena svarbiausių užimtumo politikos krypčių. Be darbo esantys asmenys taip pat gali būti analizuojami pagal konkretų sektorių, kuriame jie anksčiau dirbo arba kuriame siekia įsidarbinti. Tai leidžia identifikuoti sektorius, kuriuose yra didžiausia nedarbo problema ir galbūt reikia papildomų intervencijos priemonių. Pavyzdžiui, pramonės sektoriuje darbuotojai gali prarasti darbą dėl automatizacijos procesų, o paslaugų sektoriuje dėl paklausos svyravimų. Šių tendencijų analizė padeda sukurti tikslingas užimtumo politikos priemones, kurios būtų orientuotos į specifinius sektorius ir jų darbuotojus. Valstybinės institucijos ir politikos formuotojai dažnai naudoja be darbo esančių asmenų duomenis priimant sprendimus ar formuojant užimtumo politiką. Vienas iš svarbiausių tikslų yra mažinti nedarbo lygį ir skatinti pilną užimtumą. Tai gali apimti įvairias priemones, tokias kaip profesinis mokymas, perkvalifikavimas, naujų darbo vietų kūrimas ar darbo rinkos reguliavimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia įvairios darbo biržos, kurios teikia pagalbą bedarbiams, teikia konsultacijas ir organizuoja mokymus. Be darbo esantys asmenys taip pat turi didelę įtaką šalies socialinei ir ekonominei situacijai. Aukštas nedarbo lygis dažnai susijęs su aukštesniu socialinės atskirties lygiu, prastesne gyventojų sveikata ir mažesniu gyvenimo kokybės rodikliu. Nedarbo mažinimas yra esminis siekis, siekiant gerovės valstybės. Todėl tiek valstybės, tiek privačios iniciatyvos, orientuotos į darbo rinkos gerinimą, yra ypač svarbios. Eulerpool profesionaliai siekia pateikti išsamius ir tikslius makroekonominius duomenis, įskaitant ir nedarbo rodiklius. Mūsų tikslas yra suteikti naudotojams aiškią ir patikimą informaciją, kuri padėtų priimti informuotus sprendimus tiek investuotojams, tiek politikos formuotojams, tiek akademinės bendruomenės nariams. Be darbo esančių asmenų duomenys gali būti naudojami analizuoti ekonomines tendencijas, vertinti darbo rinkos dinamiką ir prognozuoti būsimus ekonomikos pokyčius. Apibendrinant, be darbo esantys asmenys yra svarbi makroekonominė kategorija, kurią būtina stebėti ir analizuoti siekiant suprasti darbo rinkos situaciją ir visos ekonomikos būklę. Eulerpool platformoje siekiame suteikti visapusišką ir tikslią informaciją, padedančią gauti išsamią analizę bei priimti patikimus sprendimus. Analizuodami nedarbo rodiklius, atsižvelgiame į įvairius veiksnius ir tendencijas, siekdami pateikti kuo išsamesnę ir naudingesnę informaciją mūsų vartotojams.