Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇰🇪

Kenija Elektros gamyba

Akcijos kaina

1 110,44 Gigawatt-hour
Pokytis +/-
-58,29 Gigawatt-hour
Pokytis %
-5,12 %

Dabartinė Elektros gamyba Kenija yra 1 110,44 Gigawatt-hour. Elektros gamyba Kenija sumažėjo iki 1 110,44 Gigawatt-hour 2024-02-01, kai prieš tai buvo 1 168,73 Gigawatt-hour 2024-01-01. Nuo 2006-01-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Kenija buvo 782,16 Gigawatt-hour. Aukščiausias visų laikų rekordas buvo pasiektas 2024-03-01 su 1 180,38 Gigawatt-hour, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2006-02-01 su 442,40 Gigawatt-hour.

Šaltinis: Kenya National Bureau of Statistics

Elektros gamyba

  • Max

Elektros gamyba

Elektros gamyba Istorija

DataVertė
2024-02-011 110,44 Gigawatt-hour
2024-01-011 168,73 Gigawatt-hour
2023-12-011 109,52 Gigawatt-hour
2023-11-011 114,28 Gigawatt-hour
2023-10-011 148,64 Gigawatt-hour
2023-09-011 119,77 Gigawatt-hour
2023-08-011 154,22 Gigawatt-hour
2023-07-011 158,85 Gigawatt-hour
2023-06-011 091,33 Gigawatt-hour
2023-05-011 129,82 Gigawatt-hour
1
2
3
4
5
...
22

Panašūs makroekonominiai rodikliai Elektros gamyba

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇰🇪
Akcijų pokyčiai
−92,456 mlrd. KES47,534 mlrd. KESKasmetinis
🇰🇪
Automobilių gamyba
811 Units874 UnitsMėnesinis
🇰🇪
Cemento gamyba
758 055 Tonnes813 372 TonnesMėnesinis
🇰🇪
Gamybos PMI
51,8 points50,1 pointsMėnesinis
🇰🇪
Transporto priemonių registracijos
10 349 Units12 217 UnitsMėnesinis

Kas yra Elektros gamyba

Elektrinės energijos gamyba yra esminis makroekonominis rodiklis, rodantis tiek šalies ekonomikos sveikatą, tiek jos gebėjimą užtikrinti nacionalinę energetinę saugumą. Lietuvoje šis sektorius yra strategiškai svarbus, leidžiantis ne tik patenkinti šalies vidaus energijos poreikius, bet ir prisidėti prie Europos Sąjungos energetikos politikos. Eulerpool svetainėje pateikiame išsamius duomenis, kurie leidžia analizuoti elektros energijos gamybos tendencijas, sudėties pokyčius ir jų poveikį šalies ekonomikai. Lietuvos elektros energijos gamybos sektorius per pastaruosius dešimtmečius patyrė reikšmingų pokyčių. Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. iki šių dienų šalis perėjo nuo stiprios priklausomybės nuo branduolinės energijos prie diversifikuotos energijos šaltinių struktūros. Ignalinos atominė elektrinė, kuri veikė nuo 1983 m. iki 2009 m., buvo pagrindinis šalies energijos tiekėjas, tačiau po jos uždarymo Lietuva sukūrė įvairialypę energetikos infrastruktūrą, apimančią ne tik iškastinį kurą, bet ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas atsinaujinančios energijos išteklių plėtrai, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos šaltinių ir mažinti anglies dvideginio emisijas. Vėjo jėgainės ir saulės fotovoltinės elektrinės tapo svarbiomis elektros energijos gamybos sektorių dalimis. 2020 m. duomenimis, atsinaujinančių energijos šaltinių dalis Lietuvos elektros gamyboje sudarė apie 30%, ir šis skaičius nuolat auga, nes vykdomi įvairūs projektai siekiant padidinti šią dalį iki 50% iki 2030 m. Be energetikos šaltinių diversifikavimo, elektros energijos gamybos sektorius Lietuvoje taip pat susiduria su nemažais iššūkiais, susijusiais su infrastruktūros modernizavimu. Senstančios elektrinės ir energijos perdavimo tinklai reikalauja neatidėliotinų investicijų, kad būtų užtikrintas patikimas ir efektyvus energijos tiekimas. Valstybės parama ir tarptautinės partnerystės, tokios kaip Baltijos šalių energetikos sinchronizacija su kontinentiniu Europos elektros tinklu, yra svarbūs žingsniai siekiant padidinti šalies energetinį saugumą ir stabilumą. Ekonominiu požiūriu, elektros energijos gamyba yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbus ekonomikos sektorius, kuriantis darbo vietas ir skatindamas inovacijas. Investicijos į naujus energijos gamybos projektus, tokius kaip jūrinių vėjo jėgainių parkai ir modernios biomasės elektrinės, prisideda prie ekonomikos augimo ir regioninės plėtros. Tuo pačiu metu, didėjantis dėmesys energijos efektyvumui ir išmaniosioms technologijoms sukuria naujas verslo galimybes ir skatina technologinę pažangą. Eulerpool svetainėje pateikiame išsamius duomenis apie elektros energijos gamybą Lietuvoje, įskaitant gamybos apimtis pagal energijos šaltinius, infrastruktūros būklę, investicijų projektus ir politikos pokyčius. Šie duomenys leidžia analizuoti rinkos tendencijas, vertinti investicijų galimybes ir numatyti būsimas energetikos sektoriaus vystymosi kryptis. Tai ypač svarbu verslo atstovams, politikams ir mokslininkams, siekiantiems suprasti ir prognozuoti makroekonominius procesus bei priimti pagrįstus sprendimus. Atsižvelgdama į klimato kaitos keliamus iššūkius, Lietuva yra įsipareigojusi perkelti savo energetikos sektorių link tvarių ir mažai taršių energijos gamybos būdų. Tai atsispindi nacionalinėje energetikos strategijoje ir Europos žaliojo kurso tiksluose. Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energetikos sektoriaus skaitmeninimas yra pagrindiniai veiksniai, leisiantys Lietuvai pasiekti šiuos tikslus. Viena iš svarbiausių iniciatyvų Lietuvoje yra "Žaliasis miestas" projektas, kurio tikslas yra miestų energetikos sistemų modernizacija, siekiant sumažinti CO2 išmetimus ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Šio projekto įgyvendinimas apima įvairius veiksmus, tokius kaip pastatų renovacija, įrangos atnaujinimas, elektromobilių infrastruktūros plėtra ir atsinaujinančių energijos šaltinių integracija. Tai padės ne tik sumažinti anglies dvideginio emisijas, bet ir sukurti naujas darbo vietas bei skatinti ekonomikos augimą. Apibendrinant, elektros energijos gamyba yra kertinis šalies makroekonominis rodiklis, turintis svarbų poveikį ekonomikos stabilumui, saugumui ir tvarumui. Lietuva, siekdama tvarios energetikos plėtros, sutelkia dėmesį į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, infrastruktūros modernizavimą ir inovacijas. Eulerpool svetainėje pateikiama detalizuota informacija leidžia efektyviai analizuoti šiuos procesus ir priimti pagrįstus sprendimus. Tai teikia didelę pridėtinę vertę ne tik vietos verslo ir politikos subjektams, bet ir tarptautinei bendruomenei, siekiančiai suprasti Lietuvos energetikos rinką ir jos perspektyvas.