Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇮🇳

Indija Išorinė skola

Akcijos kaina

663,8 mlrd. USD
Pokytis +/-
+15,6 mlrd. USD
Pokytis %
+2,38 %

Dabartinė Išorinė skola Indija yra 663,8 mlrd. USD. Išorinė skola Indija padidėjo iki 663,8 mlrd. USD 2024-03-01, po to kai buvo 648,2 mlrd. USD 2023-12-01. Nuo 1999-09-01 iki 2024-06-01, vidutinis BVP Indija buvo 344,89 mlrd. USD. Visų laikų aukščiausias rodiklis pasiektas 2024-06-01 su 682,30 mlrd. USD, o žemiausias rodiklis užfiksuotas 2000-09-01 su 96,39 mlrd. USD.

Šaltinis: Ministry of Finance, Government of India

Išorinė skola

  • Max

Užsienio skola

Išorinė skola Istorija

DataVertė
2024-03-01663,8 mlrd. USD
2023-12-01648,2 mlrd. USD
2023-09-01635,324 mlrd. USD
2023-06-01628,886 mlrd. USD
2023-03-01624,192 mlrd. USD
2022-12-01611,737 mlrd. USD
2022-09-01605,641 mlrd. USD
2022-06-01612,836 mlrd. USD
2022-03-01619,076 mlrd. USD
2021-12-01613,149 mlrd. USD
1
2
3
4
5
...
10

Panašūs makroekonominiai rodikliai Išorinė skola

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇮🇳
Apyvartos balansas prie BVP
−1,2 % of GDP−2 % of GDPKasmetinis
🇮🇳
Aukso atsargos
840,76 Tonnes822,09 TonnesKetvirtis
🇮🇳
Autos eksportas
33 184 units41 250 unitsMėnesinis
🇮🇳
Eksportai
34,71 mlrd. USD33,98 mlrd. USDMėnesinis
🇮🇳
Ginklų pardavimai
34 mln. SIPRI TIV7 mln. SIPRI TIVKasmetinis
🇮🇳
Importas
64,36 mlrd. USD57,48 mlrd. USDMėnesinis
🇮🇳
Kapitalo srautai
39,885 mln. USD43,89 mln. USDKetvirtis
🇮🇳
Naftos gamyba
605 BBL/D/1K613 BBL/D/1KMėnesinis
🇮🇳
Pasiūlymo sąskaita
−9,7 mlrd. USD5,7 mlrd. USDKetvirtis
🇮🇳
Pervedimai
18,364 mlrd. USD19,077 mlrd. USDKetvirtis
🇮🇳
Prekybos balansas
−29,7 mlrd. USD−23,5 mlrd. USDMėnesinis
🇮🇳
Prekybos sąlygos
147 points130,6 pointsKasmetinis
🇮🇳
Terorizmo indeksas
6,324 Points7,175 PointsKasmetinis
🇮🇳
Turistų atvykimai
706 045 600 496 Mėnesinis
🇮🇳
Užsienio tiesioginės investicijos
7,891 mlrd. USD7,269 mlrd. USDMėnesinis

Indijoje išorės skola yra dalis bendros skolos, kurią šalis yra skolinga kreditoriams užsienyje.

Kas yra Išorinė skola

Išorinė skola yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuri turi didelę įtaką šalies ekonomikai ir jos stabilumui. Šiame straipsnyje aptarsime išorinės skolos sąvoką, priežastis, dėl kurių skolinamasi iš užsienio, jos privalumus ir trūkumus, bei Lietuvos situaciją šioje srityje. Išorinė skola paprastai apibrėžiama kaip bendra valstybės, privačių įmonių ir finansinių institucijų įsipareigojimų suma užsienio kreditoriams. Tai gali būti įvairūs skolų instrumentai, tokie kaip obligacijos, paskolos bankams, tarptautinėse finansų organizacijose finansuojami projektai ir t.t. Išorinė skola dažnai matuojama kaip santykis su BVP (bendruoju vidaus produktu), nes tai leidžia tiksliau įvertinti šalies sugebėjimą aptarnauti savo skolą. Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie skatina valstybes skolintis iš užsienio. Pirmiausia, tai gali būti susiję su investicijomis į infrastruktūrą, kurių finansavimas iš vidinių išteklių gali būti nepakankamas. Pavyzdžiui, statybos projektai, transporto sistemos plėtra ar energijos sektoriaus modernizavimas gali reikalauti didelio pradinio kapitalo, kurio nėra įmanoma greitai surinkti vidinių šaltinių sąskaita. Tokiu atveju, skolintis iš tarptautinių kreditorių gali būti efektyvus būdas užtikrinti šių svarbių projektų vykdymą. Antras pagrindinis išorinio skolinimosi motyvas gali būti siekis subalansuoti prekybos deficitą. Jei šalies importas viršija eksportą, tai sukuria prekybos deficitą. Norint padengti šį deficitą, šalis gali būti priversta skolintis iš užsienio. Toks skolinimasis padeda išlaikyti stabilų valiutos keitimo kursą ir išvengti staigių finansinių sukrėtimų. Trečias veiksnys gali būti susijęs su makroekonominės politikos vykdymu. Valstybės gali skolintis, norėdamos stabilizuoti ekonomiką per krizes, užtikrinti socialinių programų finansavimą arba perskirstyti išlaidas tarp laikotarpių. Tai ypač svarbu mažesnėms, augančioms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, kur trumpalaikės finansinės injekcijos gali būti būtinos siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą ir augimą. Kaip ir kiekviena ekonominė priemonė, išorinė skola turi tiek privalumus, tiek trūkumus. Privalumai apima galimybę greičiau pasiekti ekonominius tikslus, finansuoti svarbius investicinius projektus ir stiprinti ekonomiką. Be to, esant palankioms sąlygoms finansų rinkose, šie skolinti ištekliai gali būti pigūs ir lengvai prieinami. Tačiau svarbu suprasti ir išorinės skolos trūkumus. Pirmiausia, didelis išorės skolos lygis gali tapti rizikos veiksniu, nes gali sukelti finansinį nestabilumą. Aukšta skolos aptarnavimo kaina gali priversti šalį mažinti išlaidas socialinėms programoms, švietimui ar sveikatos apsaugai. Be to, užsienio kreditoriai gali daryti politinį spaudimą, reikalauti struktūrinių reformų arba privatizacijos, kuri gali būti ne visada naudinga. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikia atkreipti dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį šalis pasiekė reikšmingą ekonominį augimą ir stabilumą. Tačiau Lietuvos išorinė skola vis dar yra svarbus rodiklis, nes ją sudaro tiek valstybinės, tiek privačios skolos. Lietuvos valdžia ir finansų institucijos nuolat stebi išorinės skolos dinamiką ir siekia užtikrinti, kad ji būtų tvari ir valdoma. Lietuvos išorinė skola pastaraisiais metais susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirma, tai buvo susiję su investicijomis į infrastruktūros projektus, ypač į transporto ir energetikos sektorius. Antra, skolinimasis buvo naudojamas subalansuoti biudžeto deficitą ir stabilizuoti valiutos keitimo kursą. Trečia, Lietuvos ekonomika yra atvira ir integruota į pasaulinę rinką, todėl išorinės skolos naudojimas yra natūralus mechanizmas, leidžiantis šaliai prisitaikyti prie tarptautinių finansų rinkų sąlygų. Ateityje Lietuva turės toliau atsakingai valdyti savo išorinę skolą, siekdama išlaikyti ekonominį augimą ir finansinį stabilumą. Tai apima ne tik teisingą skolų naudojimą, bet ir ilgalaikių struktūrinių reformų įgyvendinimą, siekiant padidinti šalies konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Eulerpool, būdamas profesionalus makroekonominių duomenų teikėjas, padės stebėti ir analizuoti išorinės skolos dinamiką, leisdamas sprendimų priėmėjams priimti informuotus ir atsakingus sprendimus.