Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Suomija Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP)
Akcijos kaina
Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP) esama vertė Suomija yra 0,5 % of GDP. Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP) Suomija sumažėjo iki 0,5 % of GDP 2020-01-01, po to kai buvo 1,5 % of GDP 2010-01-01. Nuo 1980-01-01 iki 2023-01-01 vidutinis BVP Suomija buvo 0,57 % of GDP. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2002-01-01 su 8,20 % of GDP, o mažiausia vertė užfiksuota 1991-01-01 su −5,40 % of GDP.
Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP) ·
Max
Apyvartos balansas prie BVP | |
---|---|
1984-01-01 | 0,10 % of GDP |
1994-01-01 | 1,10 % of GDP |
1995-01-01 | 4,00 % of GDP |
1996-01-01 | 3,80 % of GDP |
1997-01-01 | 5,10 % of GDP |
1998-01-01 | 5,10 % of GDP |
1999-01-01 | 5,20 % of GDP |
2000-01-01 | 7,50 % of GDP |
2001-01-01 | 8,00 % of GDP |
2002-01-01 | 8,20 % of GDP |
2003-01-01 | 4,60 % of GDP |
2004-01-01 | 5,80 % of GDP |
2005-01-01 | 3,00 % of GDP |
2006-01-01 | 3,90 % of GDP |
2007-01-01 | 4,00 % of GDP |
2008-01-01 | 2,50 % of GDP |
2009-01-01 | 2,00 % of GDP |
2010-01-01 | 1,50 % of GDP |
2020-01-01 | 0,50 % of GDP |
Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP) Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2020-01-01 | 0,5 % of GDP |
2010-01-01 | 1,5 % of GDP |
2009-01-01 | 2 % of GDP |
2008-01-01 | 2,5 % of GDP |
2007-01-01 | 4 % of GDP |
2006-01-01 | 3,9 % of GDP |
2005-01-01 | 3 % of GDP |
2004-01-01 | 5,8 % of GDP |
2003-01-01 | 4,6 % of GDP |
2002-01-01 | 8,2 % of GDP |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP)
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇫🇮 Aukso atsargos | 49,02 Tonnes | 49,02 Tonnes | Ketvirtis |
🇫🇮 Eksportai | 6,235 mlrd. EUR | 4,73 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇫🇮 Gamtninio dujų importas | 0 Terajoule | 11 420 Terajoule | Mėnesinis |
🇫🇮 Ginklų pardavimai | 32 mln. SIPRI TIV | 40 mln. SIPRI TIV | Kasmetinis |
🇫🇮 Importas | 5,69 mlrd. EUR | 6,23 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇫🇮 Kapitalo srautai | 1,06 mlrd. EUR | 12,697 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇫🇮 Pasiūlymo sąskaita | 1,511 mlrd. EUR | −327 mln. EUR | Mėnesinis |
🇫🇮 Prekybos balansas | −320 mln. EUR | −815 mln. EUR | Mėnesinis |
🇫🇮 Prekybos sąlygos | 99,9 points | 100,3 points | Mėnesinis |
🇫🇮 Terorizmo indeksas | 0 Points | 0 Points | Kasmetinis |
🇫🇮 Turistų atvykimai | 266 779 | 168 805 | Mėnesinis |
🇫🇮 Užsienio skola | 624,985 mlrd. EUR | 591,953 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇫🇮 Užsienio skolos prieš BVP | 227 % of GDP | 215 % of GDP | Ketvirtis |
🇫🇮 Užsienio tiesioginės investicijos | 77,799 mlrd. EUR | 76,078 mlrd. EUR | Kasmetinis |
Einamosios sąskaitos balansas, išreikštas kaip procentinė dalis nuo BVP, suteikia informaciją apie šalies tarptautinį konkurencingumą. Paprastai šalys, kurių einamosios sąskaitos perteklius yra didelis, turi ekonomiką, stipriai priklausomą nuo eksporto pajamų, aukštus santaupų rodiklius, tačiau silpną vidaus paklausą. Kita vertus, šalys, kurių einamosios sąskaitos deficitas yra didelis, turi stiprų importą, žemus santaupų rodiklius ir aukštą asmeninį vartojimą, kaip disponuojamų pajamų procentą.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP)
Lietuvos einamosios sąskaitos balansas, palyginti su BVP, yra itin svarbus makroekonominio rodiklio aspektais vertinant šalies ekonominę padėtį ir stabilumą. Tai rodiklis, kuris atspindi šalies prekybos balanso, pajamų ir perkėlimų srautų dinamiką, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP). Šis rodiklis padeda įvertinti, kaip gerai šalis valdo savo išorinius finansinius srautus ir ar ji gali išlaikyti ilgalaikį ekonomikos augimą be pernelyg didelių išorinių skolų. Einamosios sąskaitos balansas yra sudarytas iš trijų pagrindinių komponentų: prekybos balanso, pajamų balanso ir perkėlimų balanso. Prekybos balansas apima skirtumą tarp šalies eksporto ir importo. Jei eksportas viršija importą, šalis turi prekybos perteklių, o atvirkščiai - deficitą. Pajamų balansas apima tiesiogines užsienio investicijas, portfelio investicijas ir kitus pajamų srautus tarp Lietuvos ir likusio pasaulio. Galiausiai, perkėlimų balansas apima vienpusio pobūdžio perlaidas, tokias kaip tarptautinė pagalba ir iš užsienio atsiųstos perlaidos. Lietuvoje einamosios sąskaitos balanso rodiklis yra itin svarbus tiek vyriausybei, tiek investuotojams ir ekonomistams. Aukštas einamosios sąskaitos deficitas gali kelti susirūpinimą, ypač jei jis yra finansuojamas iš skolų. Tai gali reikšti, kad šalis praleidžia daugiau nei uždirba ir yra priklausoma nuo išorinių finansavimo šaltinių, kas gali sukelti ekonomikos nestabilumą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad einamosios sąskaitos balansas, palyginti su BVP, nėra tikslus šalies ekonomikos sveikatos rodiklis, bet jis gali suteikti daug vertingos informacijos. Pavyzdžiui, nuosekliai didėjantis prekybos balansas gali reikšti, kad Lietuvos ekonomika tampa vis konkurencingesnė tarptautinėje rinkoje. Kita vertus, pajamų balanso deficitas gali rodyti, kad užsienio investicijos į šalį nėra pakankamai grąžinančios dividendų, kas gali rodyti mažesnį investicijų patrauklumą. Lietuvos atveju būtina atkreipti dėmesį į euro įtaką einamosios sąskaitos balansui. Prisijungus prie euro zonos, Lietuva prarado savo monetarinę nepriklausomybę, tačiau įgijo stabilumą ir sumažino infliacijos riziką. Tai šaliai padėjo tapti patrauklesne investuotojams, tačiau tuo pačiu metu iškilo iššūkiai dėl valiutų kurso koregavimų, kurie galėtų koriguoti prekybos balansą. Lietuva, kaip ir kitos mažos atviros ekonomikos šalys, yra labai priklausoma nuo išorinių faktorių. Kintantys pasaulinės prekybos susitarimai, užsienio investicijų srautai ir globalinės finansų krizės gali ženkliai paveikti Lietuvos einamosios sąskaitos balansą. Todėl svarbu nuolat stebėti tarptautinę ekonominę aplinką ir daryti atitinkamus ekonominės politikos koregavimus. Einamosios sąskaitos balansas taip pat turi įtakos Lietuvoje vedamai ekonominei politikai. Vyriausybė ir Centrinis bankas nuolat stebi šį rodiklį, kad galėtų priimti sprendimus dėl biudžeto, mokesčių politikos ir investicijų skatinimo. Jei einamosios sąskaitos deficitas tampa per didelis, vyriausybė gali imtis priemonių, kad jį sumažintų, pavyzdžiui, įvedant eksporto skatinimo priemones arba mažinant importo tarifus. Svarbu paminėti, kad einamosios sąskaitos balanso ir BVP santykis nėra vienintelis rodiklis, kuris turėtų būti vertinamas. Taip pat verta atkreipti dėmesį į kitus makroekonominius rodiklius, tokius kaip infliacijos lygis, nedarbo lygis, viešojo sektoriaus skola ir užsienio investicijų srautas. Tik integruotas įvairių rodiklių vertinimas gali suteikti išsamų vaizdą apie Lietuvos ekonomikos būklę. Apskritai, einamosios sąskaitos balanso ir BVP santykis yra esminis rodiklis, kurį turėtų nuolat stebėti ekonomistai, investuotojai ir politikai. Jis padeda įvertinti šalies finansinės būklės tendencijas, atskleidžia ekonominius iššūkius ir leidžia diagnozuoti galimus pavojus. Eulerpool platforma siūlo profesionalią ir nuodugnią analizę apie einamosios sąskaitos balansą ir įvairius kitus makroekonominius rodiklius, kurie gali padėti priimti informuotus ekonominius sprendimus. Lietuvos einamosios sąskaitos balanso analizės rezultatai gali suteikti vertingos informacijos tiek šalies viduje, tiek už jos ribų – tarptautiniams investuotojams. Šis rodiklis taip pat yra svarbus įvertinant, kaip Lietuvos ekonomika reaguoja į globalius pokyčius ir vidaus politines bei ekonomines reformas. Todėl šio rodiklio stebėjimas ir analizė turi būti neatsiejama Lietuvos ekonomikos valdymo dalis.