Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Kipras Išorinė skola pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP)
Akcijos kaina
Dabartinė Išorinė skola pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) reikšmė Kipras yra 589 % of GDP. Išorinė skola pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) Kipras sumažėjo iki 589 % of GDP 2023-06-01, po to, kai 599 % of GDP buvo 2023-03-01. Laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2023-09-01, vidutinis BVP Kipras sudarė 912,16 % of GDP. Aukščiausia vertė buvo pasiekta 2015-12-01 su 1 255,00 % of GDP, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2023-09-01 su 556,00 % of GDP.
Išorinė skola pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) ·
Max
Užsienio skolos prieš BVP | |
---|---|
2013-03-01 | 899,00 % of GDP |
2013-06-01 | 898,00 % of GDP |
2013-09-01 | 918,00 % of GDP |
2013-12-01 | 959,00 % of GDP |
2014-03-01 | 997,00 % of GDP |
2014-06-01 | 1 056,00 % of GDP |
2014-09-01 | 1 097,00 % of GDP |
2014-12-01 | 1 145,00 % of GDP |
2015-03-01 | 1 180,00 % of GDP |
2015-06-01 | 1 200,00 % of GDP |
2015-09-01 | 1 221,00 % of GDP |
2015-12-01 | 1 255,00 % of GDP |
2016-03-01 | 1 214,00 % of GDP |
2016-06-01 | 1 182,00 % of GDP |
2016-09-01 | 1 163,00 % of GDP |
2016-12-01 | 1 139,00 % of GDP |
2017-03-01 | 1 114,00 % of GDP |
2017-06-01 | 1 084,00 % of GDP |
2017-09-01 | 1 024,00 % of GDP |
2017-12-01 | 1 021,00 % of GDP |
2018-03-01 | 972,00 % of GDP |
2018-06-01 | 930,00 % of GDP |
2018-09-01 | 935,00 % of GDP |
2018-12-01 | 892,00 % of GDP |
2019-03-01 | 849,00 % of GDP |
2019-06-01 | 856,00 % of GDP |
2019-09-01 | 826,00 % of GDP |
2019-12-01 | 824,00 % of GDP |
2020-03-01 | 788,00 % of GDP |
2020-06-01 | 812,00 % of GDP |
2020-09-01 | 811,00 % of GDP |
2020-12-01 | 795,00 % of GDP |
2021-03-01 | 754,00 % of GDP |
2021-06-01 | 735,00 % of GDP |
2021-09-01 | 714,00 % of GDP |
2021-12-01 | 692,00 % of GDP |
2022-03-01 | 653,00 % of GDP |
2022-06-01 | 647,00 % of GDP |
2022-09-01 | 618,00 % of GDP |
2022-12-01 | 610,00 % of GDP |
2023-03-01 | 599,00 % of GDP |
2023-06-01 | 589,00 % of GDP |
Išorinė skola pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-06-01 | 589 % of GDP |
2023-03-01 | 599 % of GDP |
2022-12-01 | 610 % of GDP |
2022-09-01 | 618 % of GDP |
2022-06-01 | 647 % of GDP |
2022-03-01 | 653 % of GDP |
2021-12-01 | 692 % of GDP |
2021-09-01 | 714 % of GDP |
2021-06-01 | 735 % of GDP |
2021-03-01 | 754 % of GDP |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Išorinė skola pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP)
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇨🇾 Apyvartos balansas prie BVP | −12,1 % of GDP | −7,9 % of GDP | Kasmetinis |
🇨🇾 Aukso atsargos | 13,9 Tonnes | 13,9 Tonnes | Ketvirtis |
🇨🇾 Eksportai | 351,022 mln. EUR | 261,021 mln. EUR | Mėnesinis |
🇨🇾 Importas | 1,094 mlrd. EUR | 816,796 mln. EUR | Mėnesinis |
🇨🇾 Kapitalo srautai | −173,2 mln. EUR | −978,6 mln. EUR | Ketvirtis |
🇨🇾 Pasiūlymo sąskaita | −856 mln. EUR | −522,1 mln. EUR | Ketvirtis |
🇨🇾 Pervedimai | 22,1 mln. EUR | 17,3 mln. EUR | Ketvirtis |
🇨🇾 Prekybos balansas | −743,08 mln. EUR | −555,775 mln. EUR | Mėnesinis |
🇨🇾 Terorizmo indeksas | 0,616 Points | 1,392 Points | Kasmetinis |
🇨🇾 Turistų atvykimai | 333 563 | 202 256 | Mėnesinis |
🇨🇾 Turizmo pajamos | 474 mln. EUR | 385,2 mln. EUR | Mėnesinis |
🇨🇾 Užsienio skola | 172,162 mlrd. EUR | 171,697 mlrd. EUR | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Išorinė skola pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP)
„Išorinė skola ir BVP“ – tai svarbus makroekonominis rodiklis, rodantis šalies skolos lygį, lyginant jį su jos bendruoju vidaus produktu (BVP). Šis rodiklis atskleidžia šalies finansinį stabilumą, jos mokumą bei galimybę vykdyti išorės finansinius įsipareigojimus. Eulerpool, kaip profesionali makroekonominių duomenų platforma, siekia pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie šį rodiklį, padėdama vartotojams geriau suprasti įvairių šalių ekonominę būklę bei investicines perspektyvas. Lietuva yra viena iš tų Europos Sąjungos (ES) narių, kurios ekonomika sparčiai augo nuo nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Tačiau kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių, Lietuva privalo skolintis lėšų iš tarptautinių finansų rinkų, kad galėtų finansuoti viešąsias išlaidas ir investicijas. „Išorinė skola ir BVP“ yra vienas iš pagrindinių rodiklių, leidžiantis stebėti, kaip šios skolintos lėšos veikia šalies ekonomiką bei kiek efektyviai jos yra naudojamos. Išorinė skola – tai visos lėšos, kurias tam tikra šalis yra pasiskolinusi iš užsienio kreditorių. Ši skola gali būti valdžios, privačių įmonių ar netgi individualių asmenų įsipareigojimai. Savo ruožtu, BVP yra visų per tam tikrą laikotarpį šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertės suma. Įvertinus šių dviejų rodiklių sąryšį, gaunama išorinės skolos ir BVP proporcija, kuri gali atskleisti, ar šalis sugeba tinkamai valdyti savo finansinius įsipareigojimus ir ar nenustumia savo ekonomikos į deficito zoną. Analizuojant Lietuvą, svarbu paminėti, kad šios šalies išorinė skola ir BVP santykis buvo kintamas per pastaruosius kelis dešimtmečius. 1990-aisiais, kai Lietuva atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos, ekonominiai iššūkiai buvo milžiniški: buvo būtina atkurti nepriklausomą ekonominę sistemą, sukurti rinkos ekonomikos pagrindus bei integruotis į tarptautinę bendriją. Dėl šių priežasčių Lietuva turėjo imtis didelių užsienio paskolų, kurios padėjo stabilizuoti ekonominę situaciją, tačiau taip pat padidino išorinę skolą. Kitas svarbus laikotarpis buvo 2008-2009 metų pasaulinė finansų krizė, kuri stipriai paveikė Lietuvos ekonomiką. Šios krizės metu Lietuvos BVP žymiai sumažėjo, tačiau išorinė skola liko aukšta. Dėl to šalies išorinės skolos ir BVP santykis smarkiai išaugo, o tai sukėlė papildomų iššūkių valstybės finansams. Krizės metu buvo būtina skolintis tarptautinėse rinkose, siekiant stabilizuoti ekonomiką ir išlaikyti pagrindinių viešųjų paslaugų tiekimą. Įdomu pažymėti, kad nuo 2015 metų, Lietuvai pradėjus naudoti eurą kaip nacionalinę valiutą, ekonominis stabilumas ženkliai padidėjo. Euro įvedimas atvėrė naujas galimybes tarptautiniuose finansų rinkose, leido mažinti skolų aptarnavimo išlaidas ir pagerino šalies kreditingumo reitingą. Dėl to išorinės skolos ir BVP santykis palaipsniui sumažėjo, nors vis dar išliko pakankamai aukštas, kad reikėtų nuolat stebėti ir valdyti šiuos įsiskolinimus. Kaip ir bet kuri kita šalis, Lietuva turi nuolat ieškoti būdų, kaip sumažinti išorinės skolos ir BVP santykį. Rekomenduojamos priemonės apima struktūrines reformas, skirtas viešojo sektoriaus efektyvumui didinti, mokesčių sistemų pertvarkas, kad būtų užtikrintas stabilus pajamas generuojantis mechanizmas, bei skatinimą investuoti į inovacijas ir technologijas, siekiant padidinti ekonomijos lankstumą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Be to, svarbu diversifikuoti užsienio kreditorių šaltinius, kad Lietuva nebūtų pernelyg priklausoma nuo vieno ar kelių didžiųjų kreditorių. Eulerpool platformoje pateikiama informacija apie rodiklį „Išorinė skola ir BVP“ yra ne tik dalis platesnio makroekonominių duomenų rinkinio, bet ir svarbus įrankis, kuriuo gali naudotis ekonomistai, investuotojai, politologai bei kiti suinteresuoti asmenys, siekdami geriau suprasti Lietuvos ekonominę būklę bei jos perspektyvas. Pateikiami duomenys apie įvairių laikotarpių skolos ir BVP santykius, taip pat analitinės įžvalgos ir vertinimai, leidžiantys numatyti galimas tendencijas ateityje, suteikia visapusišką vaizdą apie šalies ekonomikos eigą. Išorinės skolos valdymo tema yra labai plati ir kompleksinė. Ji reikalauja nuolatinio dėmesio ir situacijos stebėjimo, kad būtų galima laiku reaguoti į kintančias makroekonomines sąlygas ir užtikrinti tvarų ekonominį augimą. Eulerpool tikslas yra padėti vartotojams šioje srityje, teikiant tikslią ir išsamią informaciją, leidžiančią priimti gerai pagrįstus sprendimus ekonomikos planavimo ir investavimo klausimais. Galiausiai, verta pažymėti, kad „Išorinė skola ir BVP“ rodiklio svarba neišnyks ir ateityje. Kadangi globalizacijos procesai ir tarptautinė prekyba toliau intensyvėja, šalies gebėjimas valdyti išorinę skolą taps dar svarbesniu veiksniu, lemsiančiu jos ekonominį stabilumą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Todėl nuolatinis šio rodiklio stebėjimas ir analizė yra būtina sąlyga, norint užtikrinti ilgalaikį šalies ekonominį saugumą ir gerovę. Eulerpool platformoje teikiama informacija yra patikima ir nuolat atnaujinama, todėl ji gali tapti neįkainojamu įrankiu tiems, kurie domisi makroekonomika ir siekia giliau įsigilinti į išorinės skolos ir BVP santykio dinamiką Lietuvoje ir kitose šalyse.