Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Uzbekistanas Infliacijos rodiklis
Akcijos kaina
Dabartinė Infliacijos rodiklis vertė Uzbekistanas yra 7,98 %. Infliacijos rodiklis Uzbekistanas sumažėjo iki 7,98 % 2024-03-01, po to kai buvo 8,35 % 2024-02-01. Nuo 2006-03-01 iki 2024-04-01, vidutinė BVP Uzbekistanas buvo 10,08 %. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2018-01-01 su 20,10 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2008-03-01 su 2,40 %.
Infliacijos rodiklis ·
Max
| Inflacijos norma | |
|---|---|
| 2006-03-01 | 4,20 % |
| 2006-06-01 | 3,50 % |
| 2006-09-01 | 3,70 % |
| 2006-12-01 | 6,80 % |
| 2007-03-01 | 2,90 % |
| 2007-06-01 | 2,70 % |
| 2007-09-01 | 4,00 % |
| 2007-12-01 | 6,80 % |
| 2008-03-01 | 2,40 % |
| 2008-06-01 | 3,40 % |
| 2008-09-01 | 4,50 % |
| 2008-12-01 | 7,80 % |
| 2009-03-01 | 2,70 % |
| 2009-06-01 | 3,60 % |
| 2009-09-01 | 4,20 % |
| 2009-12-01 | 7,40 % |
| 2010-03-01 | 3,00 % |
| 2010-06-01 | 4,00 % |
| 2010-09-01 | 4,20 % |
| 2010-12-01 | 7,30 % |
| 2011-03-01 | 2,70 % |
| 2011-06-01 | 3,60 % |
| 2011-09-01 | 4,50 % |
| 2011-12-01 | 7,60 % |
| 2012-03-01 | 2,70 % |
| 2012-06-01 | 3,40 % |
| 2012-09-01 | 3,30 % |
| 2012-12-01 | 7,00 % |
| 2013-03-01 | 2,80 % |
| 2013-06-01 | 3,50 % |
| 2013-09-01 | 3,30 % |
| 2013-12-01 | 7,00 % |
| 2014-12-01 | 6,40 % |
| 2015-12-01 | 5,50 % |
| 2016-12-01 | 5,60 % |
| 2017-12-01 | 9,50 % |
| 2018-01-01 | 20,10 % |
| 2018-02-01 | 19,80 % |
| 2018-03-01 | 19,80 % |
| 2018-04-01 | 19,60 % |
| 2018-05-01 | 19,00 % |
| 2018-06-01 | 17,70 % |
| 2018-07-01 | 16,30 % |
| 2018-08-01 | 15,70 % |
| 2018-09-01 | 16,30 % |
| 2018-10-01 | 16,20 % |
| 2018-11-01 | 16,50 % |
| 2018-12-01 | 14,30 % |
| 2019-01-01 | 13,00 % |
| 2019-02-01 | 13,50 % |
| 2019-03-01 | 13,60 % |
| 2019-04-01 | 13,70 % |
| 2019-05-01 | 13,70 % |
| 2019-06-01 | 13,60 % |
| 2019-07-01 | 13,50 % |
| 2019-08-01 | 16,50 % |
| 2019-09-01 | 16,00 % |
| 2019-10-01 | 16,30 % |
| 2019-11-01 | 15,60 % |
| 2019-12-01 | 15,20 % |
| 2020-01-01 | 14,30 % |
| 2020-02-01 | 13,50 % |
| 2020-03-01 | 13,60 % |
| 2020-04-01 | 14,50 % |
| 2020-05-01 | 14,00 % |
| 2020-06-01 | 14,20 % |
| 2020-07-01 | 14,40 % |
| 2020-08-01 | 11,70 % |
| 2020-09-01 | 11,70 % |
| 2020-10-01 | 11,50 % |
| 2020-11-01 | 11,30 % |
| 2020-12-01 | 11,10 % |
| 2021-01-01 | 11,60 % |
| 2021-02-01 | 11,40 % |
| 2021-03-01 | 10,90 % |
| 2021-04-01 | 10,70 % |
| 2021-05-01 | 10,90 % |
| 2021-06-01 | 10,90 % |
| 2021-07-01 | 11,10 % |
| 2021-08-01 | 11,10 % |
| 2021-09-01 | 10,80 % |
| 2021-10-01 | 10,60 % |
| 2021-11-01 | 10,30 % |
| 2021-12-01 | 10,00 % |
| 2022-01-01 | 9,80 % |
| 2022-02-01 | 9,70 % |
| 2022-03-01 | 10,50 % |
| 2022-04-01 | 10,38 % |
| 2022-05-01 | 10,95 % |
| 2022-06-01 | 12,20 % |
| 2022-07-01 | 12,30 % |
| 2022-08-01 | 12,30 % |
| 2022-09-01 | 12,20 % |
| 2022-10-01 | 12,20 % |
| 2022-11-01 | 12,30 % |
| 2022-12-01 | 12,30 % |
| 2023-01-01 | 12,20 % |
| 2023-02-01 | 12,20 % |
| 2023-03-01 | 11,70 % |
| 2023-04-01 | 11,00 % |
| 2023-05-01 | 10,38 % |
| 2023-06-01 | 9,03 % |
| 2023-07-01 | 8,90 % |
| 2023-08-01 | 8,96 % |
| 2023-09-01 | 9,20 % |
| 2023-10-01 | 8,98 % |
| 2023-11-01 | 8,80 % |
| 2023-12-01 | 8,77 % |
| 2024-01-01 | 8,60 % |
| 2024-02-01 | 8,35 % |
| 2024-03-01 | 7,98 % |
Infliacijos rodiklis Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-03-01 | 7,98 % |
| 2024-02-01 | 8,35 % |
| 2024-01-01 | 8,6 % |
| 2023-12-01 | 8,77 % |
| 2023-11-01 | 8,8 % |
| 2023-10-01 | 8,98 % |
| 2023-09-01 | 9,2 % |
| 2023-08-01 | 8,96 % |
| 2023-07-01 | 8,9 % |
| 2023-06-01 | 9,03 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Infliacijos rodiklis
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇺🇿 Branduolinė infliacijos norma | 11,4 % | 7,9 % | Mėnesinis |
🇺🇿 Infliacijos norma MoM | 0,9 % | 0,67 % | Mėnesinis |
🇺🇿 Maisto produktų infliacija | 7 % | 7,8 % | Mėnesinis |
Uzbekistane pagrindinės Vartotojų kainų indekso sudedamosios dalys yra: maisto prekės (53,13%), ne maisto prekės (26,77%) ir paslaugos (20,1%).
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Infliacijos rodiklis
Infliacijos lygis yra vienas iš svarbiausių rodiklių makroekonomikoje, kuris turi tiesioginį poveikį tiek šalies ekonomikai, tiek jos gyventojų gyvenimo kokybei. Eulerpool - profesionali makroekonominių duomenų pateikimo svetainė, siekianti suteikti išsamią informaciją, reikalingą norint suprasti ir analizuoti infliacijos rodiklius. Šiame tekste aptarsime, kas yra infliacija, kaip ji matuojama, kokie veiksniai ją lemia, kokios būna jos pasekmės ir kaip su ja kovojama. Infliacija - tai bendras prekių ir paslaugų kainų lygio padidėjimas per tam tikrą laikotarpį. Šis rodiklis yra svarbus ekonomikos sveikatos indikatorius, nes jis atspindi perkamąją gyventojų galią. Infliacijos lygio augimas reiškia, kad už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ar paslaugų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, infliacijos lygio matavimu rūpinasi nacionalinė statistikos tarnyba. Dažniausiai naudojamas infliacijos matavimo būdas - vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris parodo vidutinį prekių ir paslaugų kainų pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių infliaciją, yra paklausos ir pasiūlos dėsniai. Kai paklausa viršija pasiūlą, kainos kyla, kadangi prekės ir paslaugos tampa labiau geidžiamos. Kita vertus, kai pasiūla viršija paklausą, kainos mažėja. Šis balansas gali būti paveiktas daugelio veiksnių, tokių kaip ekonomikos augimas, gyventojų pajamų padidėjimas, palūkanų normos kaitos politika ir kt. Taip pat svarbus vaidmuo tenka gamybos sąnaudoms, tokios kaip žaliavų kainos, darbo užmokestis, energijos kainos. Jei šie veiksniai kyla, tai dažnai perkelia į vartotojų kainas. Svarbu paminėti, kad infliacijos lygio kitimą gali įtakoti ir pinigų politika. Centriniai bankai, tokie kaip Lietuvos bankas, reguliuoja pinigų pasiūlą ir palūkanų normas siekdami kontroliuoti infliaciją. Jei centrinis bankas pasirenka sumažinti palūkanų normas, skatinama vartojimo ir investicijų augimas, kas galėtų padidinti infliaciją. Kita vertus, didinant palūkanų normas, pinigų pasiūla mažėja, todėl infliacija gali būti mažinama. Hipotezės dėl infliacijos kilimo ar kritimo yra labai svarbios, nes infliacija gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį ekonomikai. Viena vertus, šiek tiek padidėjęs infliacijos lygis gali skatinti ekonomikos augimą, nes tai lemia didesnį vartojimą ir investicijas. Kita vertus, pernelyg greitai kylanti infliacija gali iškraipyti kainų mechanizmą ir sukelti ekonominį nestabilumą. Vienas iš neigiamų infliacijos padarinių yra sumažėjusi perkamoji galia, kuri gali ypač neigiamai paveikti gyventojus su fiksuotomis pajamomis, tokius kaip pensininkai ar socialinių išmokų gavėjai. Infliacija taip pat gali sukelti nepageidaujamą "kainų ir atlyginimų spiralę," kai kylant kainoms darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų, o tai, savo ruožtu, dar labiau kelia kainas. Tai gali sukelti nuolatinį ir nepamatuotą infliacijos lygio didėjimą, destabilizuojantį ekonomiką. Taip pat dažnai infliacijos padidėjimas didina palūkanų normas, kas gali neigiamai paveikti verslo investicijas ir ekonomikos augimą. Norint kovoti su kenksminga infliacija, yra naudojamos įvairios priemonės. Viena svarbiausių - pinigų politika, kurią vykdo centrinis bankas. Palūkanų normų didinimas yra vienas efektyviausių būdų sumažinti infliaciją, nes tai mažina pinigų pasiūlą ir skatina taupymą bei mažina vartojimą bei investicijas. Fiskalinė politika taip pat gali turėti svarbų poveikį infliacijos kontrolei. Vyriausybės gali sumažinti viešąjį išlaidavimą arba padidinti mokesčius, taip mažindamos paklausą. Be ekonominių priemonių, svarbus vaidmuo tenka ir komunikacijai bei rinkos dalyvių lūkesčių formavimui. Jei centrinis bankas ar vyriausybė sugebės įtikinti rinką, kad infliacija bus sėkmingai kontroliuojama, tai gali sumažinti infliacijos lygio augimo tikimybę. Norint stebėti infliacijos lygį ir vykdyti efektyvią ekonominę politiką, labai svarbu turėti patikimą ir išsamią informaciją. Eulerpool - profesionali makroekonominių duomenų pateikimo platforma, teikianti tikslią ir naujausią informaciją apie infliacijos rodiklius tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Naudodamiesi mūsų pateikiamais duomenimis, galite giliau suprasti infliacijos dinamiką, analizuoti jos priežastis ir pasekmes bei priimti pagrįstus sprendimus tiek asmeniniame, tiek profesionaliame gyvenime. Apibendrinant, infliacijos lygis yra esminis makroekonominis rodiklis, turintis daugybę priežasčių ir pasekmių. Jo matavimas, supratimas ir valdymas yra svarbus tiek valdžios institucijoms, tiek verslui, tiek paprastiems piliečiams. Eulerpool svetainėje jūs rasite išsamią informaciją, kuri padės jums suprasti šio svarbaus ekonominio reiškinio dinamiką ir jo įtaką ekonomikai.