Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇹🇷

Turkija Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš žemės ūkio

Akcijos kaina

11,587 mlrd. TRY
Pokytis +/-
-15,512 mlrd. TRY
Pokytis %
-80,19 %

Dabartinė Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš žemės ūkio vertė Turkija yra 11,587 mlrd. TRY. Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš žemės ūkio Turkija sumažėjo iki 11,587 mlrd. TRY 2024-03-01, po to kai buvo 27,098 mlrd. TRY 2023-12-01. Nuo 1998-03-01 iki 2024-06-01 vidutinis Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš žemės ūkio Turkija buvo 22,35 mlrd. TRY. Istorinis maksimumas buvo pasiektas 2020-09-01 su 61,53 mlrd. TRY, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2002-03-01 su 6,48 mlrd. TRY.

Šaltinis: Turkish Statistical Institute

Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš žemės ūkio

  • Max

Žemės ūkio BVP

Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš žemės ūkio Istorija

DataVertė
2024-03-0111,587 mlrd. TRY
2023-12-0127,098 mlrd. TRY
2023-09-0159,846 mlrd. TRY
2023-06-0118,536 mlrd. TRY
2023-03-0111,042 mlrd. TRY
2022-12-0126,931 mlrd. TRY
2022-09-0159,377 mlrd. TRY
2022-06-0118,647 mlrd. TRY
2022-03-0111,37 mlrd. TRY
2021-12-0127,556 mlrd. TRY
1
2
3
4
5
...
11

Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš žemės ūkio

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇹🇷
BIP
1,108 Bio. USD907,12 mlrd. USDKasmetinis
🇹🇷
Bruto investicijos į ilgalaikį turtą
133,856 mlrd. TRY155,088 mlrd. TRYKetvirtis
🇹🇷
BVP augimas per visus metus
4,5 %5,5 %Kasmetinis
🇹🇷
BVP augimo tempas
2,4 %1 %Ketvirtis
🇹🇷
BVP konstantomis kainomis
516,711 mlrd. TRY604,781 mlrd. TRYKetvirtis
🇹🇷
BVP vienam gyventojui
14 630,37 USD14 055,11 USDKasmetinis
🇹🇷
BVP vienam gyventojui pagal PPK
34 414,23 USD33 061,06 USDKasmetinis
🇹🇷
Gamintojo BVP
86,718 mlrd. TRY93,453 mlrd. TRYKetvirtis
🇹🇷
Metinis BVP augimo tempas
5,7 %4 %Ketvirtis
🇹🇷
Paslaugų BVP
145,674 mlrd. TRY134,175 mlrd. TRYKetvirtis
🇹🇷
Statybos sektoriaus BVP
26,815 mlrd. TRY27,349 mlrd. TRYKetvirtis
🇹🇷
Viešojo administravimo BVP
54,966 mlrd. TRY56,082 mlrd. TRYKetvirtis

Kas yra Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš žemės ūkio

Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš žemės ūkio – tai ekonomikos rodiklis, parodantis žemės ūkio sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką. BVP apskaičiuojamas vertinant visas prekes ir paslaugas, pagamintas per tam tikrą laikotarpį, ir jis yra reikšmingas makroekonomikos rodiklis. Eulerpool internetinėje svetainėje siekiame pateikti tikslius ir išsamius duomenis apie Lietuvos makroekonomikos rodiklius, įskaitant BVP iš žemės ūkio. Šis straipsnis bus skirtas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus svarbai, jo indėliui į nacionalinę ekonomiką ir svarbiausioms tendencijoms bei iššūkiams šioje srityje analizuoti. Lietuva yra šalis, kurioje žemės ūkis turi ilgą istoriją ir tradicijas. Nuo senų laikų žemės ūkis buvo vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių daugeliui šeimų ir prisidėjo prie šalies ekonomikos augimo bei vystymosi. Pastaraisiais metais Lietuvos žemės ūkis patiria įvairių pokyčių, kurie turi tiesioginės įtakos šio sektoriaus indėliui į BVP. Šių pokyčių supratimas yra svarbus tiek politikams, tiek verslininkams, tiek ir žemdirbiams. Lietuvos žemės ūkio sektorių sudaro kelios pagrindinės sritys: augalininkystė, gyvulininkystė, miškininkystė ir žuvininkystė. Kiekviena iš šių sričių turi savo specifiką ir ekonominį indėlį. Pavyzdžiui, augalininkystė apima grūdų, daržovių, vaisių ir kitų augalų auginimą. Tai suteikia ne tik maistą gyventojams, bet ir žaliavas maisto pramonės įmonėms. Gyvulininkystė apima gyvulių auginimą, kurio produkcija naudojama mėsos, pieno bei odos gamybai. Miškininkystė ir žuvininkystė taip pat prisideda prie žemės ūkio sektoriaus produktyvumo. Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, žemės ūkio sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį šalies BVP. Tačiau verta paminėti, kad žemės ūkio sektoriaus dalis BVP keičiasi priklausomai nuo įvairių veiksnių, tokių kaip oro sąlygos, rinkos kainos, tarptautinė paklausa ir kiti. Pavyzdžiui, nepalankūs oro sąlygos gali smarkiai sumažinti derlių, o tai savo ruožtu gali turėti neigiamą įtaką žemės ūkio sektoriaus BVP. Be to, globalizacija ir tarptautinė rinka taikai tiesiogiai formuoja Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtrą. Eulerpool svetainėje pateikiami duomenys apie BVP iš žemės ūkio taip pat leidžia analizuoti ilgo laikotarpio tendencijas. Pavyzdžiui, galime matyti, kaip keitėsi ūkininkavimo technologijos ir žemės ūkio produktyvumas per pastaruosius dešimtmečius. Technologiniai ir moksliniai pasiekimai, tokie kaip modernios trąšos, šiuolaikiniai žemės ūkio mašinos bei biotechnologijos, leidžia pasiekti aukštesnį produktyvumą, geresnę derliaus kokybę ir mažesnes gamybos sąnaudas. Lietuvos žemės ūkis taip pat turi iššūkių, kuriuos reikia spręsti siekiant išlaikyti ir padidinti sektoriaus indėlį į nacionalinį BVP. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra klimato kaita, kuri gali sukelti neprognozuojamus ir ekstremalius oro sąlygas. Naujos ligos ir kenkėjai taip pat kelia grėsmę augalų ir gyvulių sveikatai. Šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja pažangių sprendimų, įskaitant tvarią žemės ūkio praktiką ir modernias prevencijos bei kontrolės priemones. Verta pabrėžti, kad žemės ūkio sektorius taip pat gali pasinaudoti įvairiomis ES paramos programomis bei kitomis finansavimo schemomis. Šios priemonės yra skirtos padėti ūkininkams atsinaujinti techniką, diegti naujas technologijas ir modernizuoti gamybos procesus, taip didinant bendrą sektoriaus efektyvumą. Tai savo ruožtu gali turėti teigiamą įtaką BVP iš žemės ūkio ir padidinti sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Analizuojant Lietuvos žemės ūkio indėlį į BVP, svarbu taip pat atsižvelgti į regioninius skirtumus. Skirtingi Lietuvos regionai gali turėti įvairias ekonomines sąlygas, žemės naudmenų struktūrą ir klimato sąlygas. Tai gali lemti, kad kai kurie regionai gali būti produktyvesni tam tikrose žemės ūkio srityse nei kiti. Eulerpool pateikia duomenis, kurie leidžia daryti išsamias regionines analizes ir padeda geriau suprasti šių skirtumų priežastis ir poveikį. Galiausiai, norint suprasti žemės ūkio sektoriaus įtaką BVP, būtina analizuoti ir institucinę bei politinę aplinką. Vyriausybės politika, reguliavimo pakeitimai ir tarptautiniai susitarimai gali tiesiogiai paveikti žemės ūkio sektoriaus plėtrą ir jo ekonominį indėlį. Reguliuota ir stabili politinė aplinka gali padėti ūkininkams planuoti savo veiklą ir investicijas, kas savo ruožtu gali sudaryti palankias sąlygas sektoriaus augimui ir didesniam BVP indėliui. Apibendrinant, BVP iš žemės ūkio yra svarbus rodiklis, parodantis šio sektoriaus indėlį į Lietuvos ekonomiką. Lietuva turi stiprias žemės ūkio tradicijas, ir ši sritis yra reikšminga šalies pragyvenimui ir eksportui. Eulerpool teikia išsamius ir tikslius duomenis apie BVP iš žemės ūkio, leidžiančius stebėti įvairias tendencijas ir pokyčius. Nors yra daug potencialo ir galimybių, žemės ūkio sektorius taip pat susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos būtina spręsti siekiant išlaikyti jo teigiamą indėlį į šalies ekonomiką.