Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇸🇪

Švedija Vyriausybės biudžeto vertė

Akcijos kaina

74,295 mlrd. SEK
Pokytis +/-
+45,456 mlrd. SEK
Pokytis %
+88,15 %

Dabartinė Vyriausybės biudžeto vertė Švedija yra 74,295 mlrd. SEK. Vyriausybės biudžeto vertė Švedija padidėjo iki 74,295 mlrd. SEK 2024-02-01, po to kai tai buvo 28,839 mlrd. SEK 2023-11-01. Nuo 1985-01-01 iki 2024-05-01 vidutinis BVP Švedija buvo −850,19 mln. SEK. Aukščiausias visų laikų lygis buvo pasiektas 2023-02-01 su 97,96 mlrd. SEK, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 2008-12-01 su −132,57 mlrd. SEK.

Šaltinis: Swedish National Financial Management Authority

Vyriausybės biudžeto vertė

  • Max

Valstybės biudžeto vertė

Vyriausybės biudžeto vertė Istorija

DataVertė
2024-02-0174,295 mlrd. SEK
2023-11-0128,839 mlrd. SEK
2023-08-0134,303 mlrd. SEK
2023-07-016,483 mlrd. SEK
2023-05-0139,079 mlrd. SEK
2023-04-0112,694 mlrd. SEK
2023-02-0197,956 mlrd. SEK
2022-11-0136,706 mlrd. SEK
2022-10-0119,002 mlrd. SEK
2022-08-0144,502 mlrd. SEK
1
2
3
4
5
...
24

Panašūs makroekonominiai rodikliai Vyriausybės biudžeto vertė

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇸🇪
Karinės išlaidos
8,755 mlrd. USD7,723 mlrd. USDKasmetinis
🇸🇪
Korupcijos indeksas
82 Points83 PointsKasmetinis
🇸🇪
Korupcijos reitingas
6 5 Kasmetinis
🇸🇪
Prašymai dėl prieglobsčio
485 persons545 personsMėnesinis
🇸🇪
Valstybės biudžetas
−0,6 % of GDP1,2 % of GDPKasmetinis
🇸🇪
Valstybės išlaidos
110,087 mlrd. SEK111,593 mlrd. SEKMėnesinis
🇸🇪
Valstybės išlaidos
379,03 mlrd. SEK377,006 mlrd. SEKKetvirtis
🇸🇪
Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu
48 % of GDP47,6 % of GDPKasmetinis
🇸🇪
Valstybės pajamos
143,179 mlrd. SEK72,835 mlrd. SEKMėnesinis
🇸🇪
Valstybės skola
1,058 Bio. SEK1,012 Bio. SEKMėnesinis
🇸🇪
Valstybės skola prieš BVP
31,2 % of GDP33,2 % of GDPKasmetinis

Vyriausybės biudžeto balansas yra skirtumas tarp vyriausybės pajamų ir išlaidų. Biudžetas yra subalansuotas, kai išlaidos yra lygios pajamoms. Šalis praneša apie biudžeto perteklių, kai pajamos viršija išlaidas, ir apie biudžeto deficitą, kai išlaidos viršija pajamas.

Kas yra Vyriausybės biudžeto vertė

Vyriausybės biudžeto vertė yra svarbus makroekonomikos rodiklis, kuris pateikia išsamią informaciją apie šalies finansinę padėtį, ekonominę politiką ir fiskalinės atsakomybės laipsnį. Eulerpool makroekonominių duomenų platformoje ši kategorija suteikia vartotojams galimybę giliau suprasti Lietuvos vyriausybės pajamų ir išlaidų struktūrą bei jų poveikį šalies ekonomikai. Vyriausybės biudžeto vertė yra viena iš esminių priemonių ekonominės analizės, leidžianti objektyviai įvertinti valstybės gebėjimą finansuoti viešąsias paslaugas, skolų valdymą ir makroekonominį stabilumą. Vyriausybės biudžetą sudaro dvi pagrindinės dalys – pajamos ir išlaidos. Pajamos apima įvairius mokesčius, muitus, rinkliavas ir kitas valstybės gaunamas lėšas. Lietuvoje pagrindiniai pajamų šaltiniai yra pridėtinės vertės mokestis (PVM), gyventojų pajamų mokestis (GPM), pelno mokestis, akcizai bei socialinio draudimo įmokos. Kiekvieno iš šių šaltinių indėlis į bendrą biudžetą yra svarbus vertinant, kiek veiksmingai vyriausybė renka lėšas ir ar tai vyksta be per didelių naštų gyventojams bei verslui. Išlaidų dalis biudžete apima įvairias vyriausybės išlaidas, tokias kaip sveikatos apsauga, švietimas, socialinė apsauga, infrastruktūra, gynyba ir kt. Lietuvoje didelę dalį biudžeto sudaro socialinės išlaidos, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti gyventojų gerovę ir socialinę apsaugą. Taip pat svarbios yra investicijos į infrastruktūrą, kurios skatina ekonominį augimą ir gerina gyvenimo kokybę. Biudžeto išlaidų struktūra gali atskleisti vyriausybinės politikos prioritetus bei kaip efektyviai paskirstomos lėšos įvairioms viešajms paslaugoms ir projektams. Pagrindinis vyriausybės biudžeto tikslas yra užtikrinti fiskalinę drausmę ir subalansuotą biudžeto politiką. Subalansuotas biudžetas reiškia, kad vyriausybės pajamos yra lygios išlaidoms, todėl nėra nei biudžeto deficito, nei pertekliaus. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko biudžeto deficitas, kai išlaidos viršija pajamas, ar pertekliai, kai pajamos viršija išlaidas. Šie rodikliai yra svarbūs, nes jie gali reikšmingai paveikti valstybės skolą ir fiskalinį tvarumą. Lietuvos vyriausybės biudžeto vertė yra nuolat stebima ir analizuojama, siekiant užtikrinti, kad šalyje vykdoma fiskalinė politika būtų tvari ir prisidėtų prie ilgalaikio ekonominio augimo. Biudžeto temos svarbumą rodo ir tai, kad Europos Sąjunga reikalauja, jog valstybės narės laikytųsi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, kurios nustato biudžeto deficitų ir valstybės skolos ribas. Eulerpool platformoje pateikiami duomenys apie Lietuvos vyriausybės biudžeto vertę leidžia vartotojams atlikti gilias statistines analizes, sudaryti laiko eilučių modelius bei lyginti situaciją su kitomis šalimis. Mūsų platformoje rasite visuomet atnaujintus ir patikimus duomenis, surinktus iš oficialių šaltinių, tokių kaip Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Eurostat bei Tarptautinis valiutos fondas. Duomenų vizualizacijos ir analitiniai įrankiai leidžia aiškiau suprasti biudžeto balanso pokyčius, analizės laikotarpio tendencijas ir jų galimą poveikį ateičiai. Vyriausybės biudžeto analizė gali būti naudojama ne tik ekonomistų, bet ir plačiosios visuomenės, siekiant geriau suprasti, kur ir kokiu būdu valstybės lėšos yra panaudojamos. Tai ypač svarbu demokratiškai orientuotose šalyse, kur piliečiai aktyviai dalyvauja politikos formavime ir vertina vyriausybės veiksmus. Skaitmeninėje šiuolaikinėje visuomenėje prieinamumas prie objektyvių ir patikimų duomenų tampa vis svarbesnis siekiant skaidrumo ir atsakomybės valstybės lėšų valdyme. Apibendrinant galima teigti, kad vyriausybės biudžeto vertė yra neatskiriama makroekonomikos dalis, kuri daro reikšmingą įtaką šalies ekonomikai. Tai reflektuoja valstybės finansinę sveikatą, fiskalines politikos kryptis ir ilgalaikį ekonominį potencialą. Eulerpool makroekonominių duomenų platforma tikisi, kad mūsų pateikti duomenys ir analizės padės vartotojams geriau suprasti šią sudėtingą, bet labai svarbią ekonomikos dalį, leis priimti pagrįstus sprendimus tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu ir prisidės prie skaidrumo bei efektyvesnio valstybės valdymo Lietuvoje.