Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Švedija Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus
Akcijos kaina
Dabartinė Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus vertė Švedija yra 94,602 mlrd. SEK. Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus Švedija padidėjo iki 94,602 mlrd. SEK 2024-03-01, kai jis buvo 94,143 mlrd. SEK 2023-12-01. Nuo 1981-03-01 iki 2024-03-01 vidutinė BVP Švedija buvo 65,96 mlrd. SEK. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2024-03-01 su 94,60 mlrd. SEK, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1993-12-01 su 48,17 mlrd. SEK.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus ·
Max
Statybos sektoriaus BVP | |
---|---|
1981-03-01 | 50,29 mlrd. SEK |
1981-06-01 | 50,79 mlrd. SEK |
1981-09-01 | 51,47 mlrd. SEK |
1981-12-01 | 51,84 mlrd. SEK |
1982-03-01 | 52,83 mlrd. SEK |
1982-06-01 | 52,88 mlrd. SEK |
1982-09-01 | 52,66 mlrd. SEK |
1982-12-01 | 53,07 mlrd. SEK |
1983-03-01 | 52,19 mlrd. SEK |
1983-06-01 | 52,38 mlrd. SEK |
1983-09-01 | 52,99 mlrd. SEK |
1983-12-01 | 53,61 mlrd. SEK |
1984-03-01 | 55,10 mlrd. SEK |
1984-06-01 | 55,65 mlrd. SEK |
1984-09-01 | 55,80 mlrd. SEK |
1984-12-01 | 55,75 mlrd. SEK |
1985-03-01 | 55,62 mlrd. SEK |
1985-06-01 | 55,91 mlrd. SEK |
1985-09-01 | 56,39 mlrd. SEK |
1985-12-01 | 56,88 mlrd. SEK |
1986-03-01 | 57,41 mlrd. SEK |
1986-06-01 | 57,70 mlrd. SEK |
1986-09-01 | 57,77 mlrd. SEK |
1986-12-01 | 58,03 mlrd. SEK |
1987-03-01 | 58,25 mlrd. SEK |
1987-06-01 | 58,66 mlrd. SEK |
1987-09-01 | 58,85 mlrd. SEK |
1987-12-01 | 59,09 mlrd. SEK |
1988-03-01 | 58,87 mlrd. SEK |
1988-06-01 | 58,81 mlrd. SEK |
1988-09-01 | 59,08 mlrd. SEK |
1988-12-01 | 58,95 mlrd. SEK |
1989-03-01 | 59,77 mlrd. SEK |
1989-06-01 | 60,34 mlrd. SEK |
1989-09-01 | 60,79 mlrd. SEK |
1989-12-01 | 61,23 mlrd. SEK |
1990-03-01 | 60,29 mlrd. SEK |
1990-06-01 | 60,02 mlrd. SEK |
1990-09-01 | 59,84 mlrd. SEK |
1990-12-01 | 59,04 mlrd. SEK |
1991-03-01 | 59,41 mlrd. SEK |
1991-06-01 | 59,56 mlrd. SEK |
1991-09-01 | 59,24 mlrd. SEK |
1991-12-01 | 58,89 mlrd. SEK |
1992-03-01 | 59,15 mlrd. SEK |
1992-06-01 | 58,09 mlrd. SEK |
1992-09-01 | 57,13 mlrd. SEK |
1992-12-01 | 49,69 mlrd. SEK |
1993-03-01 | 51,14 mlrd. SEK |
1993-06-01 | 49,78 mlrd. SEK |
1993-09-01 | 49,18 mlrd. SEK |
1993-12-01 | 48,17 mlrd. SEK |
1994-03-01 | 48,40 mlrd. SEK |
1994-06-01 | 49,51 mlrd. SEK |
1994-09-01 | 49,64 mlrd. SEK |
1994-12-01 | 52,24 mlrd. SEK |
1995-03-01 | 51,57 mlrd. SEK |
1995-06-01 | 51,62 mlrd. SEK |
1995-09-01 | 53,25 mlrd. SEK |
1995-12-01 | 52,85 mlrd. SEK |
1996-03-01 | 54,05 mlrd. SEK |
1996-06-01 | 53,82 mlrd. SEK |
1996-09-01 | 53,60 mlrd. SEK |
1996-12-01 | 52,35 mlrd. SEK |
1997-03-01 | 52,51 mlrd. SEK |
1997-06-01 | 52,17 mlrd. SEK |
1997-09-01 | 51,60 mlrd. SEK |
1997-12-01 | 52,04 mlrd. SEK |
1998-03-01 | 51,89 mlrd. SEK |
1998-06-01 | 52,39 mlrd. SEK |
1998-09-01 | 52,70 mlrd. SEK |
1998-12-01 | 54,15 mlrd. SEK |
1999-03-01 | 54,57 mlrd. SEK |
1999-06-01 | 55,06 mlrd. SEK |
1999-09-01 | 55,31 mlrd. SEK |
1999-12-01 | 55,46 mlrd. SEK |
2000-03-01 | 56,21 mlrd. SEK |
2000-06-01 | 55,63 mlrd. SEK |
2000-09-01 | 56,53 mlrd. SEK |
2000-12-01 | 56,99 mlrd. SEK |
2001-03-01 | 58,01 mlrd. SEK |
2001-06-01 | 59,65 mlrd. SEK |
2001-09-01 | 59,67 mlrd. SEK |
2001-12-01 | 59,76 mlrd. SEK |
2002-03-01 | 60,85 mlrd. SEK |
2002-06-01 | 59,67 mlrd. SEK |
2002-09-01 | 60,61 mlrd. SEK |
2002-12-01 | 60,71 mlrd. SEK |
2003-03-01 | 59,43 mlrd. SEK |
2003-06-01 | 60,61 mlrd. SEK |
2003-09-01 | 59,92 mlrd. SEK |
2003-12-01 | 61,49 mlrd. SEK |
2004-03-01 | 61,88 mlrd. SEK |
2004-06-01 | 62,52 mlrd. SEK |
2004-09-01 | 63,72 mlrd. SEK |
2004-12-01 | 65,78 mlrd. SEK |
2005-03-01 | 62,82 mlrd. SEK |
2005-06-01 | 64,62 mlrd. SEK |
2005-09-01 | 66,08 mlrd. SEK |
2005-12-01 | 65,23 mlrd. SEK |
2006-03-01 | 68,50 mlrd. SEK |
2006-06-01 | 71,96 mlrd. SEK |
2006-09-01 | 72,47 mlrd. SEK |
2006-12-01 | 72,93 mlrd. SEK |
2007-03-01 | 76,95 mlrd. SEK |
2007-06-01 | 75,83 mlrd. SEK |
2007-09-01 | 76,99 mlrd. SEK |
2007-12-01 | 75,23 mlrd. SEK |
2008-03-01 | 73,76 mlrd. SEK |
2008-06-01 | 71,56 mlrd. SEK |
2008-09-01 | 68,85 mlrd. SEK |
2008-12-01 | 69,14 mlrd. SEK |
2009-03-01 | 69,98 mlrd. SEK |
2009-06-01 | 71,82 mlrd. SEK |
2009-09-01 | 72,09 mlrd. SEK |
2009-12-01 | 73,14 mlrd. SEK |
2010-03-01 | 69,92 mlrd. SEK |
2010-06-01 | 70,50 mlrd. SEK |
2010-09-01 | 72,28 mlrd. SEK |
2010-12-01 | 71,92 mlrd. SEK |
2011-03-01 | 71,73 mlrd. SEK |
2011-06-01 | 73,72 mlrd. SEK |
2011-09-01 | 75,11 mlrd. SEK |
2011-12-01 | 73,62 mlrd. SEK |
2012-03-01 | 75,15 mlrd. SEK |
2012-06-01 | 73,45 mlrd. SEK |
2012-09-01 | 72,27 mlrd. SEK |
2012-12-01 | 73,42 mlrd. SEK |
2013-03-01 | 71,21 mlrd. SEK |
2013-06-01 | 72,00 mlrd. SEK |
2013-09-01 | 70,86 mlrd. SEK |
2013-12-01 | 70,00 mlrd. SEK |
2014-03-01 | 72,76 mlrd. SEK |
2014-06-01 | 72,91 mlrd. SEK |
2014-09-01 | 73,84 mlrd. SEK |
2014-12-01 | 74,24 mlrd. SEK |
2015-03-01 | 76,53 mlrd. SEK |
2015-06-01 | 77,10 mlrd. SEK |
2015-09-01 | 78,59 mlrd. SEK |
2015-12-01 | 80,45 mlrd. SEK |
2016-03-01 | 78,20 mlrd. SEK |
2016-06-01 | 76,18 mlrd. SEK |
2016-09-01 | 77,06 mlrd. SEK |
2016-12-01 | 77,89 mlrd. SEK |
2017-03-01 | 80,13 mlrd. SEK |
2017-06-01 | 84,76 mlrd. SEK |
2017-09-01 | 88,04 mlrd. SEK |
2017-12-01 | 86,45 mlrd. SEK |
2018-03-01 | 87,58 mlrd. SEK |
2018-06-01 | 87,75 mlrd. SEK |
2018-09-01 | 85,26 mlrd. SEK |
2018-12-01 | 86,58 mlrd. SEK |
2019-03-01 | 86,96 mlrd. SEK |
2019-06-01 | 85,10 mlrd. SEK |
2019-09-01 | 84,64 mlrd. SEK |
2019-12-01 | 87,32 mlrd. SEK |
2020-03-01 | 89,23 mlrd. SEK |
2020-06-01 | 88,08 mlrd. SEK |
2020-09-01 | 88,47 mlrd. SEK |
2020-12-01 | 85,59 mlrd. SEK |
2021-03-01 | 82,32 mlrd. SEK |
2021-06-01 | 84,75 mlrd. SEK |
2021-09-01 | 85,67 mlrd. SEK |
2021-12-01 | 86,31 mlrd. SEK |
2022-03-01 | 87,93 mlrd. SEK |
2022-06-01 | 88,19 mlrd. SEK |
2022-09-01 | 88,70 mlrd. SEK |
2022-12-01 | 88,56 mlrd. SEK |
2023-03-01 | 91,71 mlrd. SEK |
2023-06-01 | 92,42 mlrd. SEK |
2023-09-01 | 92,33 mlrd. SEK |
2023-12-01 | 94,14 mlrd. SEK |
2024-03-01 | 94,60 mlrd. SEK |
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-03-01 | 94,602 mlrd. SEK |
2023-12-01 | 94,143 mlrd. SEK |
2023-09-01 | 92,332 mlrd. SEK |
2023-06-01 | 92,415 mlrd. SEK |
2023-03-01 | 91,707 mlrd. SEK |
2022-12-01 | 88,561 mlrd. SEK |
2022-09-01 | 88,699 mlrd. SEK |
2022-06-01 | 88,187 mlrd. SEK |
2022-03-01 | 87,926 mlrd. SEK |
2021-12-01 | 86,314 mlrd. SEK |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇸🇪 Bendrasis nacionalinis produktas | 1,704 Bio. SEK | 1,59 Bio. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BIP | 593,27 mlrd. USD | 590,41 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇸🇪 Bruto investicijos į ilgalaikį turtą | 393,121 mlrd. SEK | 400,486 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP augimas per visus metus | −0,2 % | 2,8 % | Kasmetinis |
🇸🇪 BVP augimo tempas | −0,8 % | 0,7 % | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP iš kasybos sektoriaus | 6,142 mlrd. SEK | 9,17 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP iš komunalinių paslaugų | 35,203 mlrd. SEK | 37,102 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP konstantomis kainomis | 1,563 Bio. SEK | 1,552 Bio. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP vienam gyventojui | 55 521,43 USD | 55 894,16 USD | Kasmetinis |
🇸🇪 BVP vienam gyventojui pagal PPK | 64 190,62 USD | 64 621,55 USD | Kasmetinis |
🇸🇪 Gamintojo BVP | 224,821 mlrd. SEK | 218,05 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Mėnesinis BVP MoM | 0,9 % | −0,1 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Mėnesinis BVP YoY | −1,1 % | −0,8 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Metinis BVP augimo tempas | 0,7 % | −0,1 % | Ketvirtis |
🇸🇪 Paslaugų BVP | 692,917 mlrd. SEK | 760,605 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Transporto sektoriaus BVP | 47,536 mlrd. SEK | 48,236 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Viešojo administravimo BVP | 136,929 mlrd. SEK | 160,507 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Žemės ūkio BVP | 15,336 mlrd. SEK | 13,721 mlrd. SEK | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus
BVP iš statybos – tai vienas iš svarbiausių ekonomikos rodiklių, kuris leidžia įvertinti statybų sektoriaus indėlį į bendrą šalies ekonomikos augimą. Lietuvoje šis rodiklis yra ypač svarbus, nes statybos sektorius sudaro reikšmingą dalį šalies BVP. Eulerpool svetainėje mes pateikiame išsamią ir tikslią makroekonominę informaciją, kuri yra būtina ekonomistams, investuotojams ir viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams. Lietuvos statybų sektorius pastaraisiais metais sparčiai auga, prisidedant tiek prie ekonomikos plėtros, tiek prie naujų darbo vietų kūrimo. Statybos darbai apima įvairius segmentus, tokius kaip gyvenamųjų ir komercinių pastatų statyba, infrastruktūros projektai, renovacijos ir rekonstrukcijos darbai. Šių veiklų sėkmė ir mastas tiesiogiai veikia BVP iš statybos rodiklius. Vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių BVP iš statybos augimą, yra investicinė aplinka. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo atliktos įvairios reformos, kad pritrauktų tiek vietos, tiek užsienio investuotojus į statybų sektorių. Tai apima palankias mokesčių sąlygas, griežtesnę reguliavimo tvarką ir skaidrumą, taip pat infrastruktūros projektų finansavimą tiek iš ES fondų, tiek iš vietos biudžeto. Palanki investicinė aplinka skatina statybų sektoriaus plėtrą, kuri savo ruožtu prisideda prie BVP augimo. Statybų sektoriaus indėlį į BVP taip pat veikia technologijų pažanga. Naujausios technologijos leidžia efektyviau vykdyti statybos darbus, sumažinti sąnaudas ir padidinti produktyvumą. Statybų automatizacija, modernios medžiagos, statybos procesų valdymo programinė įranga – tai tik keli pavyzdžiai, kaip technologijos gali prisidėti prie sektoriaus sėkmės. Tai tiesiogiai atsispindi ir BVP iš statybos rodikliuose. Darbo jėga yra dar vienas svarbus elementas, turintis įtakos statybų sektoriaus produktyvumui ir augimui. Lietuvoje statybos sektoriuje dirba nemažai darbuotojų, o jų kvalifikacija ir įgūdžiai yra kritiškai svarbūs sėkmingam projektų įgyvendinimui. Viešosios ir privačios institucijos investuoja į mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, kad būtų užtikrintas aukštos kokybės darbo jėgos prieinamumas. Tai padeda didinti statybos darbų efektyvumą ir kokybę, kas tiesiogiai veikia BVP iš statybos rodiklius. Svarbu paminėti ir rinkos paklausos veiksnius. Gyvenamosios ir komercinės paskirties NT rinkos dinamika, urbanizacijos procesai, infrastruktūros plėtros poreikiai – visi šie veiksniai daro įtaką statybų sektoriaus augimui. Lietuvoje vykdomi įvairūs didelio masto projektai, tokie kaip kelių, tiltų ir energetikos infrastruktūros plėtra, kurie reikalauja didelių investicijų ir darbo jėgos. Šių veiklų sėkmė tiesiogiai įtakoja BVP iš statybos augimą. Nepamirškime ir viešojo sektoriaus vaidmens. Valstybinės investicijos į infrastruktūrą, būsto programas, viešojo sektoriaus pastatų renovacija – šios iniciatyvos prisideda prie statybų sektoriaus augimo. Efektyvus viešųjų pirkimų procesas, projektų valdymas ir finansavimas iš viešųjų šaltinių yra esminiai veiksniai, prisidedantys prie sėkmingo statybos sektoriaus vystymosi, ir tai atsispindi BVP iš statybos rodikliuose. Eulerpool svetainėje mes stengiamės pateikti ne tik faktinius duomenis, bet ir atlikti giluminę analizę, kad geriau suprasti BVP iš statybos svyravimus ir dinamiką. Sutelkta informacija ir duomenų analizė padeda geriau prognozuoti sektoriaus tendencijas ir priimti pagrįstus investicinius bei ekonominius sprendimus. Naudodamiesi mūsų platforma, galite išsamiai stebėti statybos sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką ir įvertinti pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką šiam svarbiam rodikliui. Apibendrinant, BVP iš statybos yra svarbus Lietuvos ekonomikos rodiklis, kuris atspindi statybų sektoriaus būklę ir plėtros tendencijas. Investicinė aplinka, technologijų pažanga, darbo jėgos kvalifikacija, rinkos paklausos veiksniai ir viešojo sektoriaus iniciatyvos – visi šie elementai yra esminiai veiksniai, darantys įtaką šiam rodikliui. Eulerpool svetainėje mes pateikiame išsamią ir tiksliai struktūruotą informaciją apie BVP iš statybos, kuri padeda naudotojams atlikti išsamią analizę ir priimti pagrįstus sprendimus. Mūsų tikslas yra teikti aukščiausios kokybės makroekonominius duomenis ir analizes, kad prisidėtume prie sėkmingo ekonomikos valdymo ir plėtros Lietuvoje.