Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Švedija Karinės išlaidos
Akcijos kaina
Dabartinė Karinės išlaidos vertė Švedija yra 7,723 mlrd. USD. Karinės išlaidos Švedija padidėjo iki 7,723 mlrd. USD 2022-01-01, kai buvo 7,583 mlrd. USD 2021-01-01. Nuo 1960-01-01 iki 2023-01-01 vidutinis BVP Švedija buvo 4,04 mlrd. USD. Rekordas buvo pasiektas 2023-01-01 su 8,75 mlrd. USD, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1960-01-01 su 526,80 mln. USD.
Karinės išlaidos ·
Max
Karinės išlaidos | |
---|---|
1960-01-01 | 526,80 mln. USD |
1961-01-01 | 564,70 mln. USD |
1962-01-01 | 636,30 mln. USD |
1963-01-01 | 697,90 mln. USD |
1964-01-01 | 758,60 mln. USD |
1965-01-01 | 844,50 mln. USD |
1966-01-01 | 907,00 mln. USD |
1967-01-01 | 922,00 mln. USD |
1968-01-01 | 941,00 mln. USD |
1969-01-01 | 1,02 mlrd. USD |
1970-01-01 | 1,12 mlrd. USD |
1971-01-01 | 1,24 mlrd. USD |
1972-01-01 | 1,46 mlrd. USD |
1973-01-01 | 1,70 mlrd. USD |
1974-01-01 | 1,86 mlrd. USD |
1975-01-01 | 2,23 mlrd. USD |
1976-01-01 | 2,35 mlrd. USD |
1977-01-01 | 2,56 mlrd. USD |
1978-01-01 | 2,87 mlrd. USD |
1979-01-01 | 3,37 mlrd. USD |
1980-01-01 | 3,79 mlrd. USD |
1981-01-01 | 3,49 mlrd. USD |
1982-01-01 | 2,98 mlrd. USD |
1983-01-01 | 2,63 mlrd. USD |
1984-01-01 | 2,67 mlrd. USD |
1985-01-01 | 2,80 mlrd. USD |
1986-01-01 | 3,58 mlrd. USD |
1987-01-01 | 4,18 mlrd. USD |
1988-01-01 | 4,65 mlrd. USD |
1989-01-01 | 4,88 mlrd. USD |
1990-01-01 | 5,91 mlrd. USD |
1991-01-01 | 5,88 mlrd. USD |
1992-01-01 | 6,14 mlrd. USD |
1993-01-01 | 4,75 mlrd. USD |
1994-01-01 | 4,82 mlrd. USD |
1995-01-01 | 4,65 mlrd. USD |
1996-01-01 | 4,30 mlrd. USD |
1997-01-01 | 5,09 mlrd. USD |
1998-01-01 | 5,04 mlrd. USD |
1999-01-01 | 5,08 mlrd. USD |
2000-01-01 | 4,76 mlrd. USD |
2001-01-01 | 4,28 mlrd. USD |
2002-01-01 | 4,35 mlrd. USD |
2003-01-01 | 5,31 mlrd. USD |
2004-01-01 | 5,51 mlrd. USD |
2005-01-01 | 5,52 mlrd. USD |
2006-01-01 | 5,58 mlrd. USD |
2007-01-01 | 6,39 mlrd. USD |
2008-01-01 | 6,02 mlrd. USD |
2009-01-01 | 5,06 mlrd. USD |
2010-01-01 | 5,89 mlrd. USD |
2011-01-01 | 6,32 mlrd. USD |
2012-01-01 | 6,24 mlrd. USD |
2013-01-01 | 6,53 mlrd. USD |
2014-01-01 | 6,56 mlrd. USD |
2015-01-01 | 5,39 mlrd. USD |
2016-01-01 | 5,43 mlrd. USD |
2017-01-01 | 5,53 mlrd. USD |
2018-01-01 | 5,73 mlrd. USD |
2019-01-01 | 5,84 mlrd. USD |
2020-01-01 | 6,27 mlrd. USD |
2021-01-01 | 7,58 mlrd. USD |
2022-01-01 | 7,72 mlrd. USD |
Karinės išlaidos Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2022-01-01 | 7,723 mlrd. USD |
2021-01-01 | 7,583 mlrd. USD |
2020-01-01 | 6,271 mlrd. USD |
2019-01-01 | 5,84 mlrd. USD |
2018-01-01 | 5,733 mlrd. USD |
2017-01-01 | 5,527 mlrd. USD |
2016-01-01 | 5,428 mlrd. USD |
2015-01-01 | 5,387 mlrd. USD |
2014-01-01 | 6,556 mlrd. USD |
2013-01-01 | 6,529 mlrd. USD |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Karinės išlaidos
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇸🇪 Korupcijos indeksas | 82 Points | 83 Points | Kasmetinis |
🇸🇪 Korupcijos reitingas | 6 | 5 | Kasmetinis |
🇸🇪 Prašymai dėl prieglobsčio | 590 persons | 515 persons | Mėnesinis |
🇸🇪 Valstybės biudžetas | −0,6 % of GDP | 1,2 % of GDP | Kasmetinis |
🇸🇪 Valstybės biudžeto vertė | 31,586 mlrd. SEK | −30,594 mlrd. SEK | Mėnesinis |
🇸🇪 Valstybės išlaidos | 110,087 mlrd. SEK | 111,593 mlrd. SEK | Mėnesinis |
🇸🇪 Valstybės išlaidos | 379,03 mlrd. SEK | 377,006 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu | 48 % of GDP | 47,6 % of GDP | Kasmetinis |
🇸🇪 Valstybės pajamos | 143,179 mlrd. SEK | 72,835 mlrd. SEK | Mėnesinis |
🇸🇪 Valstybės skola | 1,058 Bio. SEK | 1,012 Bio. SEK | Mėnesinis |
🇸🇪 Valstybės skola prieš BVP | 31,2 % of GDP | 33,2 % of GDP | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Karinės išlaidos
Military Expenditure: Įžvalga apie Lietuvą Militarinis išlaidos yra svarbi nacionalinių biudžetų skiltis, turintis didelę įtaką šalies ekonomikai, užtikrinant nacionalinį saugumą ir regioninį stabilumą. Lietuvos karinės išlaidos yra kruopščiai stebimos ir analizuojamos, siekiant įvertinti vykdomos saugumo politikos efektyvumą ir ilgalaikį finansinį išlaidų poveikį. Šioje eulerpool svetainėje pateikiame išsamią informaciją apie Lietuvos karinį biudžetą, jo struktūrą, dinamiką ir lyginamąją analizę su kitomis pasaulio valstybėmis. Pirmiausia, svarbu suprasti, kas sudaro karines išlaidas. Šie išlaidų komponentai apima, bet neapsiriboja, personalo atlyginimus, ginkluotės ir kitų karinių priemonių įsigijimą, infrastruktūros priežiūrą ir modernizavimą bei mokslinius tyrimus ir plėtrą gynybos srityje. Norint objektyviai įvertinti Lietuvos karinių išlaidų mastą, būtina peržiūrėti jų struktūrą ir prioritetus. Remiantis duomenimis, Lietuvos karinis biudžetas per pastaruosius keletą metų nuolat augo. Šis augimas daugiausia sietinas su padidėjusia geopolitine įtampa Rytų Europoje ir NATO reikalavimais valstybėms narėms. Lietuva, kaip NATO nare, įsipareigojo skirti du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos išlaidoms, ir pastaraisiais metais jai pavyko pasiekti ir viršyti šį rodiklį. Šis atitikimas aljanso rekomendacijoms rodo Lietuvos įsipareigojimą prisidėti prie kolektyvinės gynybos sistemos ir pasirengimą ginti savo teritoriją bei sąjungininkus. Kylant karinėms išlaidoms, Lietuva daug investuoja į gynybos infrastruktūrą ir personalo rengimą. Šalyje atnaujintos ir modernizuotos kelios karinės bazės, kad būtų galima geriau pritaikyti NATO sąjungininkų pajėgų dislokavimui ir mokymams. Be to, daug dėmesio skiriama karininkų ir karių mokymams bei rengimui, siekiant užtikrinti jų aukštą profesionalumą ir pasirengimą veikti esant ypatingoms sąlygoms. Svarbus karinių išlaidų komponentas yra ginklų ir karinės įrangos įsigijimas. Lietuva investavo į modernią ginkluotę, įskaitant oro gynybos sistemas, šarvuotąsias transporto priemones ir kitas būtinas priemones, kurios padeda stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Pastebėtina, kad Lietuva aiškiai orientuojasi į aukštųjų technologijų ginkluotės sistemas, kurios užtikrina didesnį efektyvumą ir mobilumą kovinėse situacijose. Be tradicinės ginkluotės, Lietuva taip pat investuoja į kibernetinę saugą ir skaitmenines technologijas, kad galėtų efektyviai atsakyti į šiuolaikines grėsmes. Skaitmeninės eros metu kibernetinės atakos tapo reikšminga saugumo problema, todėl reikia skirti nuolatinį dėmesį jų prevencijai ir kontrolei. Lietuva stengiasi stiprinti savo kibernetinio saugumo pajėgumus, plėtodama tvirtą ir atsparią infrastruktūrą, užtikrinančią saugumą tiek kariniuose, tiek civiliniuose sektoriuose. Analizuojant karinių išlaidų augimą, svarbu taip pat įvertinti jo ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai. Didelės karinės išlaidos gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai, skatindamos technologinę pažangą, sukuriant naujas darbo vietas ir investuojant į infrastruktūrą. Tačiau būtina išlaikyti tinkamą balansą, kad šios išlaidos nesukeltų per didelės naštos šalies biudžetui ir viešiesiems finansams. Lyginant Lietuvos karines išlaidas su kitų regiono šalių analogiškomis išlaidomis, matomos skirtingos tendencijos ir prioritetai. Kai kurios šalys skiria didesnę savo BVP dalį karinėms išlaidoms, siekdamos atitikti savo saugumo poreikius ar reaguoti į regioninius iššūkius. Lietuva, būdama maža valstybė, turi atidžiai parinkti prioritetus ir paskirstyti savo išteklius efektyviausiu būdu, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas. Pastarojo laikotarpio geopolitiniai pokyčiai ir saugumo situacija verčia Lietuvą būti budrią ir nuolat vertinti savo karines išlaidas. Nuolatinis biudžeto didinimas ir investicijos į modernias technologijas ir gynybos sistemas rodo Lietuvos valdžios institucijų rimtą požiūrį į nacionalinį saugumą. Tai yra esminis komponentas, užtikrinantis ne tik šalies, bet ir viso regiono stabilumą ir saugumą. Apibendrinant, karo išlaidos yra neatsiejama bet kurios šalies biudžeto dalis, o Lietuva nėra išimtis. Pastarųjų metų augimas šiose išlaidose atspindi tiek geopolitinius iššūkius, su kuriais susiduria šalis, tiek NATO įsipareigojimų vykdymą. Subalansuotas ir atsakingas požiūris į karines išlaidas yra būtinas, siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies saugumą ir ekonominį stabilumą. Eulerpool svetainėje rasite išsamius duomenis ir analizę, padėsiančią geriau suprasti Lietuvos karines išlaidas ir jų poveikį.