Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Švedija Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas
Akcijos kaina
Dabartinė Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempo vertė Švedija yra 0,1 %. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas Švedija sumažėjo iki 0,1 % 2023-09-01, po to, kai 2023-03-01 buvo 0,5 %. Nuo 1981-06-01 iki 2024-06-01 vidutinis BVP Švedija buvo 0,54 %. Didžiausia vertė buvo pasiekta 2020-09-01 su 7,40 %, o žemiausia vertė buvo užregistruota 2020-06-01 su −8,00 %.
Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas ·
Max
| BVP augimo tempas | |
|---|---|
| 1981-06-01 | 0,60 % |
| 1981-09-01 | 1,20 % |
| 1982-03-01 | 0,60 % |
| 1982-06-01 | 0,30 % |
| 1982-12-01 | 0,80 % |
| 1983-06-01 | 1,10 % |
| 1983-09-01 | 1,60 % |
| 1983-12-01 | 1,10 % |
| 1984-03-01 | 2,50 % |
| 1984-12-01 | 1,00 % |
| 1985-06-01 | 2,10 % |
| 1985-09-01 | 1,30 % |
| 1985-12-01 | 0,50 % |
| 1986-03-01 | 1,20 % |
| 1986-09-01 | 0,50 % |
| 1986-12-01 | 0,70 % |
| 1987-03-01 | 0,70 % |
| 1987-06-01 | 1,40 % |
| 1987-09-01 | 1,30 % |
| 1987-12-01 | 0,60 % |
| 1988-03-01 | 0,50 % |
| 1988-06-01 | 0,10 % |
| 1988-09-01 | 0,10 % |
| 1988-12-01 | 0,80 % |
| 1989-03-01 | 1,30 % |
| 1989-06-01 | 0,40 % |
| 1989-09-01 | 0,80 % |
| 1989-12-01 | 0,10 % |
| 1990-06-01 | 0,90 % |
| 1990-12-01 | 0,20 % |
| 1991-12-01 | 0,80 % |
| 1993-06-01 | 1,30 % |
| 1993-09-01 | 0,80 % |
| 1993-12-01 | 0,30 % |
| 1994-03-01 | 1,20 % |
| 1994-06-01 | 1,00 % |
| 1994-09-01 | 0,80 % |
| 1994-12-01 | 1,80 % |
| 1995-03-01 | 1,30 % |
| 1995-06-01 | 0,40 % |
| 1995-09-01 | 0,30 % |
| 1995-12-01 | 1,20 % |
| 1996-03-01 | 0,70 % |
| 1996-09-01 | 0,30 % |
| 1996-12-01 | 0,90 % |
| 1997-03-01 | 0,90 % |
| 1997-06-01 | 1,10 % |
| 1997-09-01 | 0,70 % |
| 1997-12-01 | 2,20 % |
| 1998-03-01 | 0,40 % |
| 1998-06-01 | 1,40 % |
| 1998-09-01 | 0,40 % |
| 1998-12-01 | 1,30 % |
| 1999-03-01 | 1,10 % |
| 1999-06-01 | 0,70 % |
| 1999-09-01 | 0,70 % |
| 1999-12-01 | 1,90 % |
| 2000-03-01 | 0,60 % |
| 2000-06-01 | 2,60 % |
| 2000-09-01 | 0,80 % |
| 2001-03-01 | 0,30 % |
| 2001-06-01 | 0,10 % |
| 2001-09-01 | 0,40 % |
| 2001-12-01 | 0,80 % |
| 2002-06-01 | 1,50 % |
| 2002-09-01 | 0,60 % |
| 2002-12-01 | 0,20 % |
| 2003-03-01 | 1,20 % |
| 2003-09-01 | 1,50 % |
| 2003-12-01 | 0,60 % |
| 2004-03-01 | 1,90 % |
| 2004-06-01 | 0,40 % |
| 2004-09-01 | 0,80 % |
| 2004-12-01 | 0,80 % |
| 2005-03-01 | 0,50 % |
| 2005-06-01 | 0,60 % |
| 2005-09-01 | 1,30 % |
| 2005-12-01 | 0,60 % |
| 2006-03-01 | 1,50 % |
| 2006-06-01 | 1,70 % |
| 2006-09-01 | 1,20 % |
| 2006-12-01 | 0,60 % |
| 2007-03-01 | 0,90 % |
| 2007-06-01 | 0,60 % |
| 2007-09-01 | 0,80 % |
| 2007-12-01 | 1,20 % |
| 2009-06-01 | 0,10 % |
| 2009-12-01 | 0,50 % |
| 2010-03-01 | 2,70 % |
| 2010-06-01 | 2,10 % |
| 2010-09-01 | 1,20 % |
| 2010-12-01 | 1,50 % |
| 2011-03-01 | 0,40 % |
| 2011-06-01 | 0,40 % |
| 2011-09-01 | 1,30 % |
| 2012-03-01 | 0,20 % |
| 2012-06-01 | 0,20 % |
| 2013-03-01 | 1,50 % |
| 2013-09-01 | 0,50 % |
| 2013-12-01 | 0,60 % |
| 2014-03-01 | 0,90 % |
| 2014-06-01 | 0,80 % |
| 2014-09-01 | 0,70 % |
| 2014-12-01 | 0,80 % |
| 2015-03-01 | 1,40 % |
| 2015-06-01 | 1,00 % |
| 2015-09-01 | 1,40 % |
| 2015-12-01 | 0,70 % |
| 2016-09-01 | 0,30 % |
| 2016-12-01 | 0,90 % |
| 2017-03-01 | 0,40 % |
| 2017-06-01 | 1,40 % |
| 2017-09-01 | 0,90 % |
| 2017-12-01 | 0,20 % |
| 2018-03-01 | 0,30 % |
| 2018-06-01 | 1,20 % |
| 2018-12-01 | 1,40 % |
| 2019-03-01 | 0,40 % |
| 2019-06-01 | 0,80 % |
| 2019-12-01 | 0,50 % |
| 2020-09-01 | 7,40 % |
| 2020-12-01 | 2,00 % |
| 2021-03-01 | 2,50 % |
| 2021-06-01 | 0,90 % |
| 2021-09-01 | 0,50 % |
| 2021-12-01 | 2,20 % |
| 2022-06-01 | 1,10 % |
| 2022-09-01 | 0,40 % |
| 2023-03-01 | 0,50 % |
| 2023-09-01 | 0,10 % |
Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-09-01 | 0,1 % |
| 2023-03-01 | 0,5 % |
| 2022-09-01 | 0,4 % |
| 2022-06-01 | 1,1 % |
| 2021-12-01 | 2,2 % |
| 2021-09-01 | 0,5 % |
| 2021-06-01 | 0,9 % |
| 2021-03-01 | 2,5 % |
| 2020-12-01 | 2 % |
| 2020-09-01 | 7,4 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇸🇪 Bendrasis nacionalinis produktas | 1,704 Bio. SEK | 1,59 Bio. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BIP | 593,27 mlrd. USD | 590,41 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇸🇪 Bruto investicijos į ilgalaikį turtą | 393,121 mlrd. SEK | 400,486 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP augimas per visus metus | −0,2 % | 2,8 % | Kasmetinis |
🇸🇪 BVP iš kasybos sektoriaus | 6,142 mlrd. SEK | 9,17 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP iš komunalinių paslaugų | 35,203 mlrd. SEK | 37,102 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP konstantomis kainomis | 1,563 Bio. SEK | 1,552 Bio. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 BVP vienam gyventojui | 55 521,43 USD | 55 894,16 USD | Kasmetinis |
🇸🇪 BVP vienam gyventojui pagal PPK | 64 190,62 USD | 64 621,55 USD | Kasmetinis |
🇸🇪 Gamintojo BVP | 224,821 mlrd. SEK | 218,05 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Mėnesinis BVP MoM | 0,9 % | −0,1 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Mėnesinis BVP YoY | −1,1 % | −0,8 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Metinis BVP augimo tempas | 0,7 % | −0,1 % | Ketvirtis |
🇸🇪 Paslaugų BVP | 692,917 mlrd. SEK | 760,605 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Statybos sektoriaus BVP | 94,602 mlrd. SEK | 94,143 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Transporto sektoriaus BVP | 47,536 mlrd. SEK | 48,236 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Viešojo administravimo BVP | 136,929 mlrd. SEK | 160,507 mlrd. SEK | Ketvirtis |
🇸🇪 Žemės ūkio BVP | 15,336 mlrd. SEK | 13,721 mlrd. SEK | Ketvirtis |
Išlaidų pusėje, namų ūkių vartojimas yra pagrindinė Švedijos BVP dalis ir sudaro 46 procentus viso panaudojimo, po jo seka vyriausybės vartojimas (26 procentai) ir bendrosios fiksuotos kapitalo formavimas (23 procentai). Prekių ir paslaugų eksportas sudaro 45 procentus BVP, o importas sudaro 41 procentą, pridedant 4 procentus viso BVP.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas
Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas esminių makroekonominių rodiklių, kuris apibūdina šalies ekonomikos būklę ir sveikatą. Jo augimo tempas (BVP augimo rodiklis) yra svarbus, rodantis ekonomikos spartėjimą arba sulėtėjimą. Eulerpool svetainėje mes siekiame pateikti tiksliausią ir aktualiausią informaciją apie BVP augimo tempą Lietuvoje ir pasaulyje, kad mūsų vartotojai galėtų priimti informuotus sprendimus. BVP augimo tempas yra procentinis rodiklis, kuris parodo, kaip keičiasi šalies ekonominis aktyvumas per tam tikrą laikotarpį, paprastai per metus arba ketvirtį. Šis rodiklis ypatingai svarbus tiek vyriausybės institucijoms, tiek verslo struktūroms bei investuotojams. Įvertinant BVP augimo tempą, galima numatyti ekonomikos ateities perspektyvas, planuoti biudžetą, nustatyti pinigų politiką ir formuluoti fiskalines strategijas. Nagrinėjant BVP augimo tempą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių aspektų. Visų pirma, vertėtų suprasti, kas sudaro BVP. BVP yra visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį, rinkos vertė. Tai rodo bendrą šalies ekonomikos dydį ir yra naudojamas, kai vertinamas šalies ekonomikos lygis kitų šalių atžvilgiu. Antra, būtina įvertinti tikrąjį BVP augimą, kuriame atsižvelgiama į infliacijos poveikį bei prekės ir paslaugų kainų pokyčius. Lietuvos ekonomikos augimui labai svarbūs įvairūs veiksniai. Pirma, tai eksporto rodikliai. Lietuva yra maža, atvira ekonomika, todėl tarptautinė prekyba vaidina svarbų vaidmenį šalies ekonomikos augime. Antra, svarbus yra vidaus vartojimo lygis. Kai gyventojai daugiau vartoja, tai skatina įmonių gamybą ir paslaugų teikimą, atitinkamai didindamas BVP. Taip pat šešėlinė ekonomika gali turėti įtakos ekonomikos augimui ir BVP rodikliams. Vyriausybės politika, įskaitant mokesčių politiką, investicijas į infrastruktūrą ir švietimą, taip pat turi didelę reikšmę BVP augimui. Besikeičianti pasaulinė ekonomikos aplinka taip pat daro didelį poveikį Lietuvos BVP augimo tempui. Tarptautinės finansų krizės, geopolitiniai įvykiai ir pasaulinių rinkų svyravimai gali turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, 2008-ųjų finansų krizė turėjo didžiulį neigiamą poveikį viso pasaulio ekonomikai, įskaitant Lietuvą, kurios BVP smarkiai krito. Ekonominių ciklų kontekste, svarbu vertinti ir laikotarpius, kuomet BVP tempas auga labai sparčiai, ir tuos, kai augimas sulėtėja arba netgi fiksuojamas neigiamas augimas. Tokiais laikotarpiais vyriausybės dažnai imasi kontraciklinių priemonių – fiskalinių ir pinigų politikos instrumentų, skirtų stabilizuoti ekonomikos svyravimus. Pvz., vyriausybei gali būti naudinga didinti išlaidas arba mažinti mokesčius, kad skatintų ekonomikos augimą krizių metu. BVP augimo tempas taip pat tiesiogiai susijęs su užimtumo lygio pokyčiais. Kai ekonomika auga, paprastai didėja ir darbo vietų skaičius. Didesnis užimtumo lygis reiškia, jog daugiau žmonių gauna pajamas, kurios virsta didesniu vidaus vartojimu ir vėl skatina ekonomiką. Priešinga situacija dažniausiai būna recesijos metu, kuomet sumažėjus ekonominiam aktyvumui, mažėja darbo vietų skaičius. Infliacija yra dar vienas svarbus veiksnys, kurį reikia vertinti analizuojant BVP augimo tempą. Nors vidutinė infliacija yra sveikas ekonomikos augimo komponentas, perteklinė infliacija gali pakenkti ekonomikos stabilumui. Aukšta infliacija sumažina gyventojų perkamąją galią, o tai gali neigiamai paveikti BVP augimo tempą. Todėl centriniai bankai, tokie kaip Europos Centrinis Bankas (ECB), stebi BVP augimą ir infliacijos lygių dinamiką, siekdami išlaikyti kainų stabilumą ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą. Eulerpool svetainėje mes siekiame pateikti nuolatinį, patikimą ir išsamų BVP augimo rodiklių monitoringą. Mūsų analitikai naudoja moderniausias technologijas ir duomenų analizės įrankius, kad nuolat atnaujintų informaciją ir užtikrintų jos tikslumą. Mes vertiname visus svarbiausius veiksnius ir rodiklius, kurie gali turėti įtakos ekonomikos augimui, ir stengiamės pateikti objektyvią ir profesionalią analizę bei prognozes. Mūsų platformoje pateikiami BVP augimo rodikliai leidžia mūsų vartotojams aiškiai matyti ekonomikos tendencijas ir galimus pavojus. Ši informacija yra ypatingai vertinga verslams, investuotojams ir politikos formuotojams, kuriems svarbu užtikrinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą. Be to, mes taip pat teikiame rekomendacijas ir analizę, kurios gali padėti pasirengti galimiems ekonominiams svyravimams ir išvengti neigiamų jų pasekmių. Apibendrinant galima teigti, kad BVP augimo rodiklis yra vienas pagrindinių šalies makroekonominių rodiklių, kuris atspindi šalies ekonomikos būklę ir perspektyvas. Eulerpool svetainėje mes stengiamės pateikti tiksliausią ir patikimiausią šio rodiklio analizę, siekdami padėti mūsų vartotojams priimti geriausius sprendimus ekonominės politikos, investicijų ir verslo srityse. Mūsų tikslas yra sukurti pridėtinę vertę ir suteikti esmines įžvalgas, kurios gali prisidėti prie ilgalaikio Lietuvos ekonomikos augimo ir klestėjimo.