Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇸🇪

Švedija Darbo sąnaudos

Akcijos kaina

158,6 Taškai
Pokytis +/-
+0,6 Taškai
Pokytis %
+0,38 %

Šiuo metu Švedija darbo sąnaudos siekia 158,6 Taškai. Švedija darbo sąnaudos padidėjo iki 158,6 Taškai 2024-03-01, po to kai jos buvo 158 Taškai 2024-02-01. Nuo 2008-01-01 iki 2024-04-01 vidutinis BVP Švedija buvo 124,18 Taškai. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2024-04-01 su 160,40 Taškai, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2008-01-01 su 100,00 Taškai.

Šaltinis: Statistics Sweden

Darbo sąnaudos

  • Max

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos Istorija

DataVertė
2024-03-01158,6 Taškai
2024-02-01158 Taškai
2024-01-01156,9 Taškai
2023-12-01157,1 Taškai
2023-11-01156,5 Taškai
2023-10-01155,6 Taškai
2023-09-01154,7 Taškai
2023-08-01153,1 Taškai
2023-07-01153,8 Taškai
2023-06-01153,6 Taškai
1
2
3
4
5
...
20

Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇸🇪
Atlyginimai
198,6 SEK/Hour196,1 SEK/HourMėnesinis
🇸🇪
Atlyginimų augimas
4 %4,2 %Mėnesinis
🇸🇪
Dalinio darbo laiko
983 600 1,004 mln. Ketvirtis
🇸🇪
Darbo pasiūlymai
102 070 130 875 Mėnesinis
🇸🇪
Darbo pasiūlymų santykis
2,9 %2,1 %Ketvirtis
🇸🇪
Gamybos darbo užmokestis
214 SEK/Hour210,7 SEK/HourMėnesinis
🇸🇪
Įdarbintieji
5,429 mln. 5,187 mln. Mėnesinis
🇸🇪
Ilgalaikio nedarbo lygis
1,7 %1,6 %Ketvirtis
🇸🇪
Įsigijimo norma
74,9 %75,6 %Mėnesinis
🇸🇪
Jaunimo nedarbo lygis
23,9 %23,2 %Mėnesinis
🇸🇪
Moterų pensijos amžius
66 Years66 YearsKasmetinis
🇸🇪
Nedarbingi asmenys
496 000 513 000 Mėnesinis
🇸🇪
Nedarbo lygis
8,7 %8,9 %Mėnesinis
🇸🇪
populiacija
10,52 mln. 10,45 mln. Kasmetinis
🇸🇪
Produktyvumas
105,534 points104,954 pointsKetvirtis
🇸🇪
Užimtumo pokytis
−0,4 %−0,2 %Ketvirtis
🇸🇪
Užimtumo rodiklis
71,5 %68,3 %Mėnesinis
🇸🇪
Vidutinės savaitinės darbo valandos
31 Hours31,8 HoursMėnesinis
🇸🇪
Viso etato darbas
3,973 mln. 4,018 mln. Ketvirtis
🇸🇪
Vyriškosios pensijos amžius
63 Years63 YearsKasmetinis

Kas yra Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.