Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Rumunija Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis
Akcijos kaina
Šiuo metu Rumunija Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis yra 66,9 %. Rumunija Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis sumažėjo iki 66,9 % 2023-12-01, po to kai buvo 66,9 % 2023-09-01. Nuo 1996-03-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Rumunija buvo 65,96 %. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 1996-09-01 su 73,60 %, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2003-03-01 su 60,40 %.
Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis ·
Max
| Įsigijimo norma | |
|---|---|
| 1996-03-01 | 67,00 % |
| 1996-06-01 | 72,50 % |
| 1996-09-01 | 73,60 % |
| 1996-12-01 | 70,40 % |
| 1997-03-01 | 68,30 % |
| 1997-06-01 | 72,30 % |
| 1997-09-01 | 73,10 % |
| 1997-12-01 | 69,70 % |
| 1998-03-01 | 67,10 % |
| 1998-06-01 | 70,30 % |
| 1998-09-01 | 71,50 % |
| 1998-12-01 | 68,00 % |
| 1999-03-01 | 66,00 % |
| 1999-06-01 | 69,80 % |
| 1999-09-01 | 70,40 % |
| 1999-12-01 | 67,30 % |
| 2000-03-01 | 66,00 % |
| 2000-06-01 | 69,60 % |
| 2000-09-01 | 70,20 % |
| 2000-12-01 | 67,60 % |
| 2001-03-01 | 65,60 % |
| 2001-06-01 | 68,30 % |
| 2001-09-01 | 69,30 % |
| 2001-12-01 | 65,90 % |
| 2002-03-01 | 62,00 % |
| 2002-06-01 | 64,20 % |
| 2002-09-01 | 65,10 % |
| 2002-12-01 | 62,30 % |
| 2003-03-01 | 60,40 % |
| 2003-06-01 | 63,40 % |
| 2003-09-01 | 64,10 % |
| 2003-12-01 | 61,00 % |
| 2004-03-01 | 61,10 % |
| 2004-06-01 | 63,90 % |
| 2004-09-01 | 64,40 % |
| 2004-12-01 | 62,70 % |
| 2005-03-01 | 62,20 % |
| 2005-06-01 | 63,50 % |
| 2005-09-01 | 61,80 % |
| 2005-12-01 | 61,60 % |
| 2006-03-01 | 62,30 % |
| 2006-06-01 | 64,40 % |
| 2006-09-01 | 65,70 % |
| 2006-12-01 | 62,10 % |
| 2007-03-01 | 61,70 % |
| 2007-06-01 | 63,90 % |
| 2007-09-01 | 64,60 % |
| 2007-12-01 | 61,80 % |
| 2008-03-01 | 61,80 % |
| 2008-06-01 | 63,50 % |
| 2008-09-01 | 64,20 % |
| 2008-12-01 | 62,00 % |
| 2009-03-01 | 61,80 % |
| 2009-06-01 | 63,40 % |
| 2009-09-01 | 65,00 % |
| 2009-12-01 | 62,30 % |
| 2010-03-01 | 63,50 % |
| 2010-06-01 | 66,40 % |
| 2010-09-01 | 66,30 % |
| 2010-12-01 | 63,50 % |
| 2011-03-01 | 63,60 % |
| 2011-06-01 | 64,40 % |
| 2011-09-01 | 64,80 % |
| 2011-12-01 | 63,70 % |
| 2012-03-01 | 63,40 % |
| 2012-06-01 | 65,30 % |
| 2012-09-01 | 66,00 % |
| 2012-12-01 | 64,40 % |
| 2013-03-01 | 63,40 % |
| 2013-06-01 | 65,60 % |
| 2013-09-01 | 65,90 % |
| 2013-12-01 | 64,70 % |
| 2014-03-01 | 64,30 % |
| 2014-06-01 | 65,80 % |
| 2014-09-01 | 67,10 % |
| 2014-12-01 | 65,40 % |
| 2015-03-01 | 64,00 % |
| 2015-06-01 | 66,60 % |
| 2015-09-01 | 67,80 % |
| 2015-12-01 | 65,90 % |
| 2016-03-01 | 64,20 % |
| 2016-06-01 | 65,80 % |
| 2016-09-01 | 67,00 % |
| 2016-12-01 | 65,30 % |
| 2017-03-01 | 64,90 % |
| 2017-06-01 | 68,90 % |
| 2017-09-01 | 68,70 % |
| 2017-12-01 | 66,70 % |
| 2018-03-01 | 66,30 % |
| 2018-06-01 | 68,40 % |
| 2018-09-01 | 69,00 % |
| 2018-12-01 | 67,30 % |
| 2019-03-01 | 67,00 % |
| 2019-06-01 | 69,10 % |
| 2019-09-01 | 69,40 % |
| 2019-12-01 | 68,80 % |
| 2020-03-01 | 68,40 % |
| 2020-06-01 | 69,00 % |
| 2020-09-01 | 69,80 % |
| 2020-12-01 | 69,50 % |
| 2021-03-01 | 64,80 % |
| 2021-06-01 | 65,80 % |
| 2021-09-01 | 65,80 % |
| 2021-12-01 | 66,00 % |
| 2022-03-01 | 66,40 % |
| 2022-06-01 | 67,10 % |
| 2022-09-01 | 67,10 % |
| 2022-12-01 | 66,70 % |
| 2023-03-01 | 66,70 % |
| 2023-06-01 | 66,60 % |
| 2023-09-01 | 66,90 % |
| 2023-12-01 | 66,90 % |
Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 66,9 % |
| 2023-09-01 | 66,9 % |
| 2023-06-01 | 66,6 % |
| 2023-03-01 | 66,7 % |
| 2022-12-01 | 66,7 % |
| 2022-09-01 | 67,1 % |
| 2022-06-01 | 67,1 % |
| 2022-03-01 | 66,4 % |
| 2021-12-01 | 66 % |
| 2021-09-01 | 65,8 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇷🇴 Atlyginimai | 8 553 RON/Month | 8 443 RON/Month | Mėnesinis |
🇷🇴 Atlyginimų augimas | 15,6 % | 16,7 % | Mėnesinis |
🇷🇴 Dalinio darbo laiko | 223 900 | 259 700 | Ketvirtis |
🇷🇴 Darbo pasiūlymai | 33 277 | 40 009 | Ketvirtis |
🇷🇴 Darbo pasiūlymų santykis | 0,65 % | 0,78 % | Ketvirtis |
🇷🇴 Darbo sąnaudos | 259,934 points | 161,832 points | Ketvirtis |
🇷🇴 Gamybos darbo užmokestis | 7 489 RON/Month | 7 256 RON/Month | Mėnesinis |
🇷🇴 Įdarbintieji | 5,158 mln. | 5,147 mln. | Mėnesinis |
🇷🇴 Ilgalaikio nedarbo lygis | 1,9 % | 2,1 % | Ketvirtis |
🇷🇴 Jaunimo nedarbo lygis | 20,5 % | 20,5 % | Mėnesinis |
🇷🇴 Minimalūs atlyginimai | 663,24 EUR/Month | 604,41 EUR/Month | Ketvirtis |
🇷🇴 Moterų pensijos amžius | 62 Years | 62 Years | Kasmetinis |
🇷🇴 Nedarbingi asmenys | 246 700 | 239 800 | Mėnesinis |
🇷🇴 Nedarbo lygis | 5,5 % | 5,4 % | Mėnesinis |
🇷🇴 populiacija | 19,05 mln. | 19,04 mln. | Kasmetinis |
🇷🇴 Produktyvumas | 127,049 points | 129,364 points | Ketvirtis |
🇷🇴 Užimtumo pokytis | 2,4 % | 1,5 % | Ketvirtis |
🇷🇴 Užimtumo rodiklis | 63 % | 63,3 % | Ketvirtis |
🇷🇴 Viso etato darbas | 7,661 mln. | 7,35 mln. | Ketvirtis |
🇷🇴 Vyriškosios pensijos amžius | 65 Years | 65 Years | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Darbingo amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis
Darbos jėgos dalyvavimo rodiklis yra vienas iš pagrindinių makroekonominių rodiklių, padedantis įvertinti šalies ekonominį aktyvumą ir darbo rinkos būklę. eulerpool svetainėje mes specializuojamės pateikti tikslius ir aktualius makroekonominius duomenis, todėl norime padėti mūsų lankytojams geriau suprasti šiuos rodiklius ir jų reikšmę. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime Lietuvoje darbo jėgos dalyvavimo rodiklį, jo skaičiavimą, svarbą ir poveikį ekonomikai. Darbo jėgos dalyvavimo rodiklis (DJDR) rodo, kokia dalis darbingo amžiaus gyventojų dalyvauja darbo rinkoje, t. y. dirba arba aktyviai ieško darbo. Šis rodiklis skaičiuojamas dalinant darbo jėgos dalį iš visų darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus ir išreiškiamas procentais. Darbo jėga apima tiek dirbančius, tiek ir bedarbius asmenis, kurie aktyviai ieško darbo. Lietuvoje tradiciškai darbo jėgos dalyvavimo rodiklis yra aukštas lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tai galima paaiškinti keliais veiksniais. Pirma, Lietuvoje yra palyginti aukštas moterų dalyvavimas darbo rinkoje. Nors kai kuriose šalyse moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra mažesnis dėl kultūrinių, socialinių ar ekonominių priežasčių, Lietuvoje moterys aktyviai dalyvauja darbo rinkoje, taip įtvirtindamos aukštą bendrą darbo jėgos dalyvavimo rodiklį. Antra, Lietuvoje yra stiprūs ekonominiai segmentai, tokie kaip informacinių technologijų (IT) ir paslaugų sektorius, kurie pritraukia daug jaunų ir kvalifikuotų specialistų. Tai padidina aktyvių darbo rinkos dalyvių skaičių ir palaiko aukštą DJDR. Vis dėlto darbo jėgos dalyvavimo rodiklis nėra pastovus ir gali keistis priklausomai nuo ekonominių sąlygų. Ekonominės krizės, tokios kaip 2008 metų finansinė krizė ar 2020 metų COVID-19 pandemija, gali smarkiai paveikti darbo rinką. Krizės metu daugelis žmonių gali netekti darbo arba nebeieškoti jo, kas sumažintų darbo jėgos dalyvavimo rodiklį. Svarbiausias DJDR poveikis ekonomikai yra tai, kad jis tiesiogiai rodo šalies ekonominį aktyvumą ir potencialą. Aukštas darbo jėgos dalyvavimo rodiklis rodo, kad šalis efektyviai išnaudoja savo žmogiškąjį kapitalą, kas savo ruožtu skatina ekonomikos augimą. Priešingai, žemas darbo jėgos dalyvavimo rodiklis gali būti signalas apie struktūrinius darbo rinkos problemas, prarandamas galimybes arba neišnaudotą ekonominį potencialą. Be to, didesnis darbo jėgos dalyvavimo rodiklis gali reikšti didesnius mokesčių surinkimus valstybės biudžetui, kas suteikia galimybes geriau finansuoti viešąsias paslaugas ir socialinę aprūpą. Tačiau aukštas DJDR taip pat gali didinti darbo jėgos konkurenciją, kas gali turėti įtakos darbo užmokesčio augimui ir užimtumo sąlygoms. Analizuojant darbo jėgos dalyvavimo rodiklį Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į įvairius demografinius ir socialinius veiksnius. Pvz., darbingo amžiaus gyventojų amžiaus struktūra, švietimo lygis, migracijos srautai ir šeimos politikos elementai gali smarkiai paveikti DJDR. Lietuvoje, kaip ir kituose Rytų bei Centrinės Europos šalyse, vyrauja demografinio senėjimo problema, kuri ilgainiui gali mažinti darbo jėgos dalyvavimo rodiklį. Šią problemą dar labiau komplikuoja didelė emigracija, ypač jaunimo ir kvalifikuotų specialistų. Dėl emigracijos Lietuva praranda darbo jėgos potencialą, kas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ekonomikos augimui. Todėl labai svarbu vykdyti politiką, kuri galėtų skatinti jaunų žmonių ir specialistų sugrįžimą į Lietuvą bei padidinti tvarią vietinę užimtumą. Be viso to, darbo jėgos dalyvavimo rodiklis gali būti veikiamas švietimo politikos ir profesinio mokymo programų. Aukštos kokybės švietimas ir profesinis mokymas gali padėti padidinti darbo jėgos kvalifikacijos lygį, kas savo ruožtu padidina jų konkurencingumą darbo rinkoje. Lietuvoje vykdomos įvairios iniciatyvos, siekiančios pagerinti švietimo kokybę ir profesinio mokymo programas, o tai gali teigiamai paveikti DJDR ateityje. Galų gale, darbo jėgos dalyvavimo rodiklis yra sudėtingas ir daugialypis rodiklis, kuris gali suteikti reikšmingos informacijos apie šalies ekonominę būklę ir potencialą. eulerpool svetainėje mes siekiame pateikti išsamius ir patikimus makroekonominius duomenis, kad mūsų lankytojai galėtų priimti informuotus sprendimus ir nuodugniai suvokti ekonomikos dinamika. Mes tikime, kad šis straipsnis padės jums geriau suprasti darbo jėgos dalyvavimo rodiklio svarbą Lietuvoje ir jo poveikį šalies ekonomikai. Ateityje mes planuojame pateikti dar daugiau analitinių straipsnių ir duomenų, kurie padės jums gilinti savo žinias apie makroekonomikus rodiklius ir tendencijas.