Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇬🇧

Jungtinė Karalystė Išorinė skola

Akcijos kaina

7,572 Bio. GBP
Pokytis +/-
+18,643 mlrd. GBP
Pokytis %
+0,25 %

Dabartinė Išorinė skola Jungtinė Karalystė yra 7,572 Bio. GBP. Išorinė skola Jungtinė Karalystė padidėjo iki 7,572 Bio. GBP 2023-12-01, po to kai buvo 7,554 Bio. GBP 2023-09-01. Nuo 1987-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Jungtinė Karalystė buvo 3,92 Bio. GBP. Visų laikų aukščiausias rodiklis pasiektas 2024-03-01 su 7,77 Bio. GBP, o žemiausias rodiklis užfiksuotas 1987-03-01 su 565,44 mlrd. GBP.

Šaltinis: Office for National Statistics

Išorinė skola

  • Max

Užsienio skola

Išorinė skola Istorija

DataVertė
2023-12-017,572 Bio. GBP
2023-09-017,554 Bio. GBP
2023-06-017,235 Bio. GBP
2023-03-017,355 Bio. GBP
2022-12-017,268 Bio. GBP
2022-09-017,62 Bio. GBP
2022-06-017,181 Bio. GBP
2022-03-017,317 Bio. GBP
2021-12-017,345 Bio. GBP
2021-09-017,176 Bio. GBP
1
2
3
4
5
...
15

Panašūs makroekonominiai rodikliai Išorinė skola

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇬🇧
Apyvartos balansas prie BVP
−3,3 % of GDP−3,1 % of GDPKasmetinis
🇬🇧
Aukso atsargos
310,29 Tonnes310,29 TonnesKetvirtis
🇬🇧
Autos eksportas
48 567 Units51 898 UnitsMėnesinis
🇬🇧
Eksportai
70,122 mlrd. GBP70,614 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Ginklų pardavimai
1,204 mlrd. SIPRI TIV1,665 mlrd. SIPRI TIVKasmetinis
🇬🇧
Importas
76,872 mlrd. GBP71,712 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Kapitalo srautai
−1,195 mlrd. GBP7,277 mlrd. GBPKetvirtis
🇬🇧
Naftos gamyba
627 BBL/D/1K675 BBL/D/1KMėnesinis
🇬🇧
Pasiūlymo sąskaita
−20,995 mlrd. GBP−21,177 mlrd. GBPKetvirtis
🇬🇧
Prekių prekybos balansas su ne ES šalimis
−6,86 mlrd. GBP−6,97 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Prekybos balansas
−6,75 mlrd. GBP−1,098 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Prekybos balansas
−17,92 mlrd. GBP−19,442 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Terorizmo indeksas
2,373 Points3,84 PointsKasmetinis
🇬🇧
Turistų atvykimai
2,93 mln. 2,79 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Turizmo pajamos
2,18 mlrd. GBP2,07 mlrd. GBPMėnesinis
🇬🇧
Užsienio tiesioginės investicijos
−2,122 mlrd. GBP−1,02 mlrd. GBPKetvirtis

Jungtinėje Karalystėje išorinė skola yra bendros skolos dalis, kuri yra skolinga kreditoriams už šalies ribų.

Kas yra Išorinė skola

Išorinė skola yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuri turi didelę įtaką šalies ekonomikai ir jos stabilumui. Šiame straipsnyje aptarsime išorinės skolos sąvoką, priežastis, dėl kurių skolinamasi iš užsienio, jos privalumus ir trūkumus, bei Lietuvos situaciją šioje srityje. Išorinė skola paprastai apibrėžiama kaip bendra valstybės, privačių įmonių ir finansinių institucijų įsipareigojimų suma užsienio kreditoriams. Tai gali būti įvairūs skolų instrumentai, tokie kaip obligacijos, paskolos bankams, tarptautinėse finansų organizacijose finansuojami projektai ir t.t. Išorinė skola dažnai matuojama kaip santykis su BVP (bendruoju vidaus produktu), nes tai leidžia tiksliau įvertinti šalies sugebėjimą aptarnauti savo skolą. Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie skatina valstybes skolintis iš užsienio. Pirmiausia, tai gali būti susiję su investicijomis į infrastruktūrą, kurių finansavimas iš vidinių išteklių gali būti nepakankamas. Pavyzdžiui, statybos projektai, transporto sistemos plėtra ar energijos sektoriaus modernizavimas gali reikalauti didelio pradinio kapitalo, kurio nėra įmanoma greitai surinkti vidinių šaltinių sąskaita. Tokiu atveju, skolintis iš tarptautinių kreditorių gali būti efektyvus būdas užtikrinti šių svarbių projektų vykdymą. Antras pagrindinis išorinio skolinimosi motyvas gali būti siekis subalansuoti prekybos deficitą. Jei šalies importas viršija eksportą, tai sukuria prekybos deficitą. Norint padengti šį deficitą, šalis gali būti priversta skolintis iš užsienio. Toks skolinimasis padeda išlaikyti stabilų valiutos keitimo kursą ir išvengti staigių finansinių sukrėtimų. Trečias veiksnys gali būti susijęs su makroekonominės politikos vykdymu. Valstybės gali skolintis, norėdamos stabilizuoti ekonomiką per krizes, užtikrinti socialinių programų finansavimą arba perskirstyti išlaidas tarp laikotarpių. Tai ypač svarbu mažesnėms, augančioms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, kur trumpalaikės finansinės injekcijos gali būti būtinos siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą ir augimą. Kaip ir kiekviena ekonominė priemonė, išorinė skola turi tiek privalumus, tiek trūkumus. Privalumai apima galimybę greičiau pasiekti ekonominius tikslus, finansuoti svarbius investicinius projektus ir stiprinti ekonomiką. Be to, esant palankioms sąlygoms finansų rinkose, šie skolinti ištekliai gali būti pigūs ir lengvai prieinami. Tačiau svarbu suprasti ir išorinės skolos trūkumus. Pirmiausia, didelis išorės skolos lygis gali tapti rizikos veiksniu, nes gali sukelti finansinį nestabilumą. Aukšta skolos aptarnavimo kaina gali priversti šalį mažinti išlaidas socialinėms programoms, švietimui ar sveikatos apsaugai. Be to, užsienio kreditoriai gali daryti politinį spaudimą, reikalauti struktūrinių reformų arba privatizacijos, kuri gali būti ne visada naudinga. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikia atkreipti dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį šalis pasiekė reikšmingą ekonominį augimą ir stabilumą. Tačiau Lietuvos išorinė skola vis dar yra svarbus rodiklis, nes ją sudaro tiek valstybinės, tiek privačios skolos. Lietuvos valdžia ir finansų institucijos nuolat stebi išorinės skolos dinamiką ir siekia užtikrinti, kad ji būtų tvari ir valdoma. Lietuvos išorinė skola pastaraisiais metais susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirma, tai buvo susiję su investicijomis į infrastruktūros projektus, ypač į transporto ir energetikos sektorius. Antra, skolinimasis buvo naudojamas subalansuoti biudžeto deficitą ir stabilizuoti valiutos keitimo kursą. Trečia, Lietuvos ekonomika yra atvira ir integruota į pasaulinę rinką, todėl išorinės skolos naudojimas yra natūralus mechanizmas, leidžiantis šaliai prisitaikyti prie tarptautinių finansų rinkų sąlygų. Ateityje Lietuva turės toliau atsakingai valdyti savo išorinę skolą, siekdama išlaikyti ekonominį augimą ir finansinį stabilumą. Tai apima ne tik teisingą skolų naudojimą, bet ir ilgalaikių struktūrinių reformų įgyvendinimą, siekiant padidinti šalies konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Eulerpool, būdamas profesionalus makroekonominių duomenų teikėjas, padės stebėti ir analizuoti išorinės skolos dinamiką, leisdamas sprendimų priėmėjams priimti informuotus ir atsakingus sprendimus.