Terminal Access

Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Bloomberg Fair Value
20M Securities
50Y History
10Y Estimates
8.000+ News Daily
Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇫🇷

Prancūzija Importas

Akcijos kaina

56,376 mlrd. EUR
Pokytis +/-
+672,9 mln. EUR
Pokytis %
+1,20 %

Dabartinė Importas vertė Prancūzija yra 56,376 mlrd. EUR. Importas Prancūzija padidėjo iki 56,376 mlrd. EUR 2025-01-01, po to kai buvo 55,703 mlrd. EUR 2024-12-01. Nuo 1970-01-01 iki 2025-01-01 vidutinis BVP Prancūzija buvo 24,14 mlrd. EUR. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2022-09-01 su 69,88 mlrd. EUR, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1970-05-01 su 1,15 mlrd. EUR.

Šaltinis: Ministère de l'Économie et des Finances

Importas

  • Max

Importas

Importas Istorija

DataVertė
2025-01-0156,376 mlrd. EUR
2024-12-0155,703 mlrd. EUR
2024-11-0156,853 mlrd. EUR
2024-10-0156,102 mlrd. EUR
2024-09-0156,483 mlrd. EUR
2024-08-0156,644 mlrd. EUR
2024-07-0155,477 mlrd. EUR
2024-06-0157,342 mlrd. EUR
2024-05-0157,411 mlrd. EUR
2024-04-0158,221 mlrd. EUR
1
2
3
4
5
...
67

Panašūs makroekonominiai rodikliai Importas

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇫🇷
Apyvartos balansas prie BVP
−1 % of GDP−1,2 % of GDPKasmetinis
🇫🇷
Aukso atsargos
2 437 Tonnes2 436,94 TonnesKetvirtis
🇫🇷
Eksportai
49,836 mlrd. EUR52,222 mlrd. EURMėnesinis
🇫🇷
Gamtninio dujų importas
0 Terajoule141 081,629 TerajouleMėnesinis
🇫🇷
Ginklų pardavimai
2,012 mlrd. SIPRI TIV3,268 mlrd. SIPRI TIVKasmetinis
🇫🇷
Kapitalo srautai
−6,037 mlrd. EUR−2,234 mlrd. EURMėnesinis
🇫🇷
Pasiūlymo sąskaita
−2,224 mlrd. EUR2,558 mlrd. EURMėnesinis
🇫🇷
Pervedimai
27 mln. EUR27 mln. EURMėnesinis
🇫🇷
Prekybos balansas
−6,54 mlrd. EUR−3,481 mlrd. EURMėnesinis
🇫🇷
Terorizmo indeksas
2,712 Points2,647 PointsKasmetinis
🇫🇷
Turistų atvykimai
2,093 mln. 2,591 mln. Mėnesinis
🇫🇷
Turizmo pajamos
5,06 mlrd. EUR5,113 mlrd. EURMėnesinis
🇫🇷
Užsienio skola
7,353 Bio. EUR7,167 Bio. EURKetvirtis
🇫🇷
Užsienio skolos prieš BVP
253 % of GDP249 % of GDPKetvirtis
🇫🇷
Užsienio tiesioginės investicijos
672 mln. EUR4,623 mlrd. EURMėnesinis

Prancūzija daugiausia importuoja mechaninę įrangą, elektroninę ir kompiuterinę įrangą (21 proc. viso importo); transporto įrangą (19 proc.), iš kurios aviacija sudaro 11 proc. ir automobilio pramonė 7 proc.; chemikalus, kvepalus, kosmetiką (8 proc.); agro-maisto pramonės produktus (8 proc.); metalurgijos ir metalo gaminius (7 proc.); natūralius angliavandenilius, kitus kasybos produktus, elektrą (7 proc.); tekstilę, odą (7 proc.); juvelyrinius dirbinius, žaislus, baldus (5 proc.); farmacijos produktus (5 proc.); ir gumos bei plastiko gaminius, įvairius mineralinius produktus (5 proc.). Pagrindiniai importo partneriai yra: Vokietija (16 proc. viso importo), Kinija (9 proc.), Italija (8 proc.), Belgija (7 proc.), JAV ir Ispanija (po 6 proc.), JK ir Nyderlandai (po 5 proc.).

Kas yra Importas

Importų reikšmė nacionalinėje ekonomikoje yra neišmatuojama. Eulerpool susitelkęs įsiskverbti į gilumines makroekonomikos matavimų duomenis ir suteikti vertingų įžvalgų apie kiekvieną šios sričių kampą, įskaitant importus. Importas apima prekių ir paslaugų srautus iš kitų šalių į Lietuvą. Tai yra viena iš esminių sudedamųjų dalių nacionalinių sąskaitų, turinčių įtakos visuotiniam šalies ekonominiam našumui ir augimui. Importų rodikliai yra labai svarbūs vertinant valstybės prekybos balansą. Kai importai viršija eksportus, tai reiškia, kad daugiau prekių ir paslaugų yra perkama iš užsienio rinkų nei parduodama į jas, tai sukelia prekybos deficitą. Priešingai, eksportų perteklius virš importų rodo teigiamą prekybos balansą, vadinamąjį prekybos perviršį. Importų ir eksportų būklė negali būti nagrinėjama atskirai, nes šie du rodikliai yra glaudžiai susiję ir tiesiogiai veikia ekonominį klimatą. Naudojant Eulerpool platformą, verslininkai, ekonomistai ir kiti suinteresuotieji gali rasti išsamius importo duomenis, kurie padeda atlikti išsamias makroekonomines analizes. Tai leidžia detaliai išnagrinėti, kokios šalys yra pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai, kokie produktai yra dažniausiai importuojami, ir kokios tendencijos vyrauja pasaulinėje prekyboje. Tokia informacija yra vertinga tiek valdžios institucijoms, tiek verslo įmonėms, sprendžiančioms strategines investicijų, išteklių paskirstymo ir tiekimo grandinės strategijas. Svarbu paminėti, kad importai turi dvigubą poveikį šalies ekonomikai. Viena vertus, jie gali sustiprinti vietinį pasiūlą ir padidinti produktų bei paslaugų įvairovę, kuri ne visada gali būti teikiama vietos rinkos sąlygomis. Kita vertus, jie gali sukelti nepageidaujamą konkurenciją vietos gamintojams, ypač kai yra kalbama apie mažų ir vidutinių įmonių sektorių. Ekonominė teoria aiškina, kad vartotojai dažnai gauna naudos iš konkurencijos, nes tai lemia mažesnes kainas ir didesnį pasirinkimą. Be to, importų analizė padeda vertinti valiutų kursų poveikį. Pavyzdžiui, kai stiprėja Lietuvos litas arba euras (naujoje valiutų tvarkoje po 2015 metų), importai tampa pigesni, nes už tą pačią pinigų sumą galima nupirkti daugiau užsienio prekių ir paslaugų. Tokia situacija pavartotojui yra naudinga, tačiau vietos gamintojams - priešingai. Valiutų kursai taip pat tiesiogiai veikia investicijų srautus ir kapitalo judėjimą, augant importų ir eksportų svarbai visos šalies makroekonomikoje. Kalbant apie šakinius sektorius, kai kurios pramonės šakos labiau nei kitos priklauso nuo importuojamų žaliavų ir pusgaminių. Pvz., gamybinės pramonės įmonės gali priklausyti nuo importuojamų medžiagų ar komponentų, kurie yra būtini jų produktų gamybai. Panašiai, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai gali priklausyti nuo importuotų prekių, kad pasiūlytų įvairų asortimentą galutiniam vartotojui. Taigi, importuotos prekės ir paslaugos gali būti esminės visose ekonomikose srityse. Siekiant subalansuoti importo ir nacionalinio gamybos interesus, valstybės dažnai naudoja tarifinius ir netarifinius barjerus, pavyzdžiui, muitus, kvotas ir reguliacijas. Tokios priemonės gali padėti apsaugoti vietos pramonę nuo užsienio konkurencijos ir skatinti nacionalinę gamybą. Tačiau tokie protekcionizmo metodai gali sukelti ir neigiamą poveikį, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų kainų padidėjimą vidaus rinkoje. Eulerpool platformoje pateikiami patikimi ir naujausi importų rodikliai leidžia suprasti ne tik prekybos dinamiką, bet ir įvairius ekonominius faktorius, kurie įtakoja šiuos rodiklius. Tai yra esminė priemonė, norint atlikti išsamią makroekonominę analizę ir teigiamai įtakoti sprendimus tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu lygiu. Ekonomistai gali stebėti įvairius laikotarpių duomenis, identifikuoti ilgalaikes tendencijas ir padaryti prognozes ateičiai. Apskritai, importų ir jų poveikis yra sudėtingas ir daugiaplanis klausimas, kurį būtina nagrinėti iš visų įmanomų perspektyvų. Tik turint išsamius ir patikimus duomenis, esančius Eulerpool platformoje, galima tiksliai vertinti ir prognozuoti Lietuvos ekonomikos vystymąsi prekybos kontekste. Visi šie aspektai daro mūsų platformą nepakeičiamu įrankiu ekonomistams, verslininkams ir investuotojams, norintiems priimti informuotus ir pagrįstus sprendimus. Taigi, Eulerpool suteikia ne tik skaičius, bet ir kontekstą. Mūsų misija - suteikti kuo daugiau naudingos informacijos, kuri padėtų vartotojams suvokti ir įvertinti importų svarbą ir poveikį Lietuvos ekonomikai. Supratimas apie importų dinamiką padeda formuoti strategijas, kurios prisideda prie tvaraus šalies ekonomikos augimo ir stabilumo.