Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Oman Paskolų augimas
Akcijos kaina
Dabartinė Paskolų augimas vertė Oman yra 0,78 %. Paskolų augimas Oman padidėjo iki 0,78 % 2024-03-01, po to kai buvo 0,45 % 2024-02-01. Nuo 2005-01-01 iki 2024-04-01, vidutinis BVP Oman buvo 11,37 %. Aukščiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2008-07-01 su 55,17 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2021-05-01 su 0,40 %.
Paskolų augimas ·
Max
| Kreditų augimas | |
|---|---|
| 2005-01-01 | 5,19 % |
| 2005-02-01 | 6,40 % |
| 2005-03-01 | 7,72 % |
| 2005-04-01 | 8,48 % |
| 2005-05-01 | 6,30 % |
| 2005-06-01 | 8,33 % |
| 2005-07-01 | 10,49 % |
| 2005-08-01 | 10,67 % |
| 2005-09-01 | 11,62 % |
| 2005-10-01 | 12,76 % |
| 2005-11-01 | 12,33 % |
| 2005-12-01 | 11,04 % |
| 2006-01-01 | 12,75 % |
| 2006-02-01 | 13,46 % |
| 2006-03-01 | 13,20 % |
| 2006-04-01 | 13,38 % |
| 2006-05-01 | 16,85 % |
| 2006-06-01 | 15,28 % |
| 2006-07-01 | 16,10 % |
| 2006-08-01 | 15,55 % |
| 2006-09-01 | 18,11 % |
| 2006-10-01 | 18,63 % |
| 2006-11-01 | 19,41 % |
| 2006-12-01 | 20,82 % |
| 2007-01-01 | 22,43 % |
| 2007-02-01 | 22,60 % |
| 2007-03-01 | 22,68 % |
| 2007-04-01 | 23,55 % |
| 2007-05-01 | 25,89 % |
| 2007-06-01 | 26,84 % |
| 2007-07-01 | 25,18 % |
| 2007-08-01 | 28,41 % |
| 2007-09-01 | 28,62 % |
| 2007-10-01 | 28,20 % |
| 2007-11-01 | 31,95 % |
| 2007-12-01 | 38,32 % |
| 2008-01-01 | 41,73 % |
| 2008-02-01 | 45,02 % |
| 2008-03-01 | 48,10 % |
| 2008-04-01 | 49,67 % |
| 2008-05-01 | 49,51 % |
| 2008-06-01 | 52,08 % |
| 2008-07-01 | 55,17 % |
| 2008-08-01 | 52,65 % |
| 2008-09-01 | 51,73 % |
| 2008-10-01 | 52,71 % |
| 2008-11-01 | 50,93 % |
| 2008-12-01 | 42,29 % |
| 2009-01-01 | 38,45 % |
| 2009-02-01 | 32,92 % |
| 2009-03-01 | 29,75 % |
| 2009-04-01 | 26,33 % |
| 2009-05-01 | 23,59 % |
| 2009-06-01 | 20,79 % |
| 2009-07-01 | 16,21 % |
| 2009-08-01 | 12,94 % |
| 2009-09-01 | 11,07 % |
| 2009-10-01 | 9,84 % |
| 2009-11-01 | 7,15 % |
| 2009-12-01 | 6,24 % |
| 2010-01-01 | 6,68 % |
| 2010-02-01 | 6,67 % |
| 2010-03-01 | 5,74 % |
| 2010-04-01 | 5,48 % |
| 2010-05-01 | 5,56 % |
| 2010-06-01 | 5,46 % |
| 2010-07-01 | 6,37 % |
| 2010-08-01 | 9,22 % |
| 2010-09-01 | 9,93 % |
| 2010-10-01 | 9,26 % |
| 2010-11-01 | 7,61 % |
| 2010-12-01 | 9,05 % |
| 2011-01-01 | 8,14 % |
| 2011-02-01 | 8,74 % |
| 2011-03-01 | 9,78 % |
| 2011-04-01 | 10,21 % |
| 2011-05-01 | 11,13 % |
| 2011-06-01 | 12,56 % |
| 2011-07-01 | 13,09 % |
| 2011-08-01 | 12,78 % |
| 2011-09-01 | 12,38 % |
| 2011-10-01 | 13,65 % |
| 2011-11-01 | 17,00 % |
| 2011-12-01 | 16,70 % |
| 2012-01-01 | 17,57 % |
| 2012-02-01 | 17,90 % |
| 2012-03-01 | 19,73 % |
| 2012-04-01 | 20,82 % |
| 2012-05-01 | 22,10 % |
| 2012-06-01 | 19,42 % |
| 2012-07-01 | 19,27 % |
| 2012-08-01 | 18,08 % |
| 2012-09-01 | 17,44 % |
| 2012-10-01 | 17,08 % |
| 2012-12-01 | 14,42 % |
| 2013-01-01 | 13,24 % |
| 2013-02-01 | 10,92 % |
| 2013-03-01 | 8,68 % |
| 2013-04-01 | 7,63 % |
| 2013-05-01 | 6,20 % |
| 2013-06-01 | 7,66 % |
| 2013-07-01 | 8,12 % |
| 2013-08-01 | 9,04 % |
| 2013-09-01 | 8,70 % |
| 2013-10-01 | 6,77 % |
| 2013-12-01 | 5,99 % |
| 2014-01-01 | 6,56 % |
| 2014-02-01 | 8,48 % |
| 2014-03-01 | 9,20 % |
| 2014-04-01 | 10,58 % |
| 2014-05-01 | 9,85 % |
| 2014-06-01 | 11,18 % |
| 2014-07-01 | 9,84 % |
| 2014-08-01 | 7,93 % |
| 2014-09-01 | 8,85 % |
| 2014-10-01 | 9,57 % |
| 2014-11-01 | 10,40 % |
| 2014-12-01 | 11,34 % |
| 2015-01-01 | 11,08 % |
| 2015-02-01 | 11,43 % |
| 2015-03-01 | 11,61 % |
| 2015-04-01 | 10,58 % |
| 2015-05-01 | 9,64 % |
| 2015-06-01 | 8,90 % |
| 2015-07-01 | 9,20 % |
| 2015-08-01 | 10,60 % |
| 2015-09-01 | 10,00 % |
| 2015-10-01 | 10,40 % |
| 2015-11-01 | 9,30 % |
| 2015-12-01 | 8,40 % |
| 2016-01-01 | 8,80 % |
| 2016-02-01 | 9,10 % |
| 2016-03-01 | 9,50 % |
| 2016-04-01 | 9,40 % |
| 2016-05-01 | 10,40 % |
| 2016-06-01 | 8,60 % |
| 2016-07-01 | 8,30 % |
| 2016-08-01 | 8,20 % |
| 2016-09-01 | 7,80 % |
| 2016-10-01 | 7,10 % |
| 2016-11-01 | 6,50 % |
| 2016-12-01 | 7,60 % |
| 2017-01-01 | 6,20 % |
| 2017-02-01 | 5,10 % |
| 2017-03-01 | 3,50 % |
| 2017-04-01 | 3,00 % |
| 2017-05-01 | 3,00 % |
| 2017-06-01 | 3,90 % |
| 2017-07-01 | 3,50 % |
| 2017-08-01 | 3,20 % |
| 2017-09-01 | 3,00 % |
| 2017-10-01 | 3,60 % |
| 2017-11-01 | 4,90 % |
| 2017-12-01 | 4,10 % |
| 2018-01-01 | 5,30 % |
| 2018-02-01 | 5,60 % |
| 2018-03-01 | 6,00 % |
| 2018-04-01 | 6,00 % |
| 2018-05-01 | 4,90 % |
| 2018-06-01 | 4,10 % |
| 2018-07-01 | 4,10 % |
| 2018-08-01 | 5,80 % |
| 2018-09-01 | 5,80 % |
| 2018-10-01 | 5,30 % |
| 2018-11-01 | 4,80 % |
| 2018-12-01 | 4,80 % |
| 2019-01-01 | 4,20 % |
| 2019-02-01 | 4,10 % |
| 2019-03-01 | 4,00 % |
| 2019-04-01 | 4,40 % |
| 2019-05-01 | 5,50 % |
| 2019-06-01 | 4,50 % |
| 2019-07-01 | 4,90 % |
| 2019-08-01 | 2,90 % |
| 2019-09-01 | 2,70 % |
| 2019-10-01 | 2,50 % |
| 2019-11-01 | 1,66 % |
| 2019-12-01 | 1,76 % |
| 2020-01-01 | 1,97 % |
| 2020-02-01 | 1,35 % |
| 2020-03-01 | 2,73 % |
| 2020-04-01 | 2,20 % |
| 2020-05-01 | 2,40 % |
| 2020-06-01 | 1,50 % |
| 2020-07-01 | 0,68 % |
| 2020-08-01 | 1,19 % |
| 2020-09-01 | 1,30 % |
| 2020-10-01 | 1,40 % |
| 2020-11-01 | 0,96 % |
| 2020-12-01 | 2,19 % |
| 2021-01-01 | 2,66 % |
| 2021-02-01 | 2,86 % |
| 2021-03-01 | 1,50 % |
| 2021-04-01 | 1,51 % |
| 2021-05-01 | 0,40 % |
| 2021-06-01 | 2,11 % |
| 2021-07-01 | 2,76 % |
| 2021-08-01 | 3,06 % |
| 2021-09-01 | 3,36 % |
| 2021-10-01 | 3,43 % |
| 2021-11-01 | 3,98 % |
| 2021-12-01 | 3,11 % |
| 2022-01-01 | 2,70 % |
| 2022-02-01 | 2,19 % |
| 2022-03-01 | 1,45 % |
| 2022-04-01 | 2,71 % |
| 2022-05-01 | 3,28 % |
| 2022-06-01 | 2,59 % |
| 2022-07-01 | 2,60 % |
| 2022-08-01 | 2,00 % |
| 2022-09-01 | 2,30 % |
| 2022-10-01 | 2,77 % |
| 2022-11-01 | 3,78 % |
| 2022-12-01 | 3,40 % |
| 2023-01-01 | 3,51 % |
| 2023-02-01 | 5,44 % |
| 2023-03-01 | 5,55 % |
| 2023-04-01 | 4,80 % |
| 2023-05-01 | 4,70 % |
| 2023-06-01 | 5,14 % |
| 2023-07-01 | 5,28 % |
| 2023-08-01 | 5,43 % |
| 2023-09-01 | 4,42 % |
| 2023-10-01 | 3,57 % |
| 2023-11-01 | 4,45 % |
| 2023-12-01 | 2,54 % |
| 2024-01-01 | 1,80 % |
| 2024-02-01 | 0,45 % |
| 2024-03-01 | 0,78 % |
Paskolų augimas Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-03-01 | 0,78 % |
| 2024-02-01 | 0,45 % |
| 2024-01-01 | 1,8 % |
| 2023-12-01 | 2,54 % |
| 2023-11-01 | 4,45 % |
| 2023-10-01 | 3,57 % |
| 2023-09-01 | 4,42 % |
| 2023-08-01 | 5,43 % |
| 2023-07-01 | 5,28 % |
| 2023-06-01 | 5,14 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Paskolų augimas
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇴🇲 Centrinio banko balansas | 7,058 mlrd. OMR | 7,214 mlrd. OMR | Mėnesinis |
🇴🇲 Indėlių palūkanų norma | 4,15 % | 4,03 % | Kasmetinis |
🇴🇲 Palūkanų norma | 6 % | 6 % | frequency_daily |
🇴🇲 Pinigų bazė M0 | 1,67 mlrd. OMR | 1,672 mlrd. OMR | Mėnesinis |
🇴🇲 Pinigų masė M1 | 6,231 mlrd. OMR | 6,584 mlrd. OMR | Mėnesinis |
🇴🇲 Pinigų masė M2 | 23,589 mlrd. OMR | 24,242 mlrd. OMR | Mėnesinis |
🇴🇲 Valiutų rezervai | 6,773 mlrd. OMR | 6,7 mlrd. OMR | Mėnesinis |
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Paskolų augimas
Skolinimo augimas yra svarbi makroekonominė kategorija, kurioje matuojamas paskolų apimties prieaugis tam tikroje ekonomikoje. Tai itin reikšmingas rodiklis, kuris gali suteikti vertingos įžvalgos apie šalies ekonomikos būklę ir prognozes. Paskolų augimas Lietuvoje yra kritinis veiksnys, lemiantis ne tik verslo, bet ir visų ekonomikos sektorių plėtrą. Eulerpool svetainėje teikiami duomenys apie skolinimą leidžia vartotojams stebėti ir analizuoti šiuos pokyčius. Lietuvos ekonomika yra sparčiai besivystanti šalis Europoje, todėl skolinimo augimas šioje valstybėje yra ypač svarbus rodiklis. Paskolų augimo mastai gali atspindėti tiek teigiamus, tiek neigiamus ekonomikos svyravimus. Pavyzdžiui, spartus skolinimo augimas gali reikšti gerėjančią vartotojų pasitikėjimą ekonomika ir didėjančią verslo plėtrą. Tačiau pernelyg greitas skolinimosi augimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, nes įmonės ir gyventojai gali įsipareigoti daugiau, nei gali grąžinti. Skolinimo augimas Lietuvoje dažnai vertinamas remiantis įvairiais finansiniais rodikliais ir ekonominiais modeliais. Eulerpool svetainėje galite rasti išsamią informaciją apie šiuos rodiklius, kurie pagrįsti Lietuvos banko duomenimis, Finansų ministerijos ir kitų finansinių institucijų pateikiamomis ataskaitomis. Svarbiausi skolinimo augimo veiksniai apima palūkanų normų pokyčius, ekonominę politiką, gyventojų ir įmonių pajamų lygį, bei tarptautines ekonomines tendencijas. Lietuvoje palūkanų normos yra vienas iš lemiančių veiksnių, kurie daro įtaką paskolų paklausai ir pasiūlai. Mažėjančios palūkanų normos dažnai skatina paskolų paklausą, nes skolintis tampa pigiau. Lietuvos vyriausybės ekonominė politika taip pat daro reikšmingą poveikį skolinimo augimui. Vyriausybės skatinamos priemonės, tokios kaip lengvatiniai kreditai arba užtikrintos paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui, gali padėti padidinti skolinimo srautą. Be to, valstybės garantijos ar subsidijuojamos palūkanos gali paskatinti investicijas ir įmonių plėtrą. Namų ūkių ir įmonių pajamų lygis Lietuvoje yra dar vienas svarbus rodiklis, kurio pokyčiai gali turėti įtakos skolinimosi augimui. Didėjančios pajamos paprastai padidina gyventojų perkamąją galią ir stiprina vartotojų pasitikėjimą, kas gali vesti prie padidėjusio paskolų poreikio. Priešingai, mažėjant pajamoms ar ekonominio netikrumo laikotarpiais, skolinimosi apimtis gali sumažėti dėl rizikos vengimo ir kiekvieno skolininko galimybių įsipareigoti mažėjimo. Tarptautinės ekonominės tendencijos taip pat daro nemažą įtaką Lietuvos skolinimo rinkai. Globalūs finansų rinkų pokyčiai, tarptautinės prekybos srautai ir užsienio investicijų dinamika gali turėti tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį Lietuvos skolinimo augimui. Pavyzdžiui, jeigu pasaulinė ekonomika patiria augimą, tai gali padidinti Lietuvos eksportą ir verslo pajėgumus, o tai savo ruožtu padidina vietos įmonių poreikį finansuoti šią plėtrą pasinaudojant paskolomis. Eulerpool svetainėje esanti informacija apie skolinimo augimą apima ne tik Lietuvos bankų sektorių, bet ir tarptautinius sąlygas bei kitas makroekonomines tendencijas. Mūsų duomenų bazėje galima rasti išsamią analizę apie skolinimo apimčių pokyčius įvairiuose sektoriuose bei jų įtaką bendrai ekonomikai. Profesionali ir kompleksinė informacija, kurią Eulerpool teikia, leidžia verslo atstovams, finansų analitikams ir ekonomikai besidomintiems vartotojams stebėti pagrindines tendencijas ir priimti informuotus sprendimus. Tikėtina, kad Lietuvoje skolinimo augimas ir toliau išliks vienu pagrindinių ekonomikos rodiklių, kuriems atidžiai stebėti reikalingi patikimi duomenys ir ekspertų analizės. Verta pabrėžti, kad skolinimo augimo rodiklių analizė leidžia ne tik vertinti esamą situaciją, bet ir prognozuoti būsimus pokyčius. Tai ypač svarbu investuotojams ir verslo lyderiams, kurie siekia numatyti rinkos tendencijas ir pasiruošti galimoms rizikoms. Eulerpool teikia naujausią informaciją ir patikimus duomenis, kurie yra būtini tokio pobūdžio analizei. Kalbant apie ilgalaikes tendencijas, svarbu suprasti, kaip pokyčiai skolinimo rinkoje gali turėti įtakos visos šalies ekonominiam augimui. Sparčiai augantis skolinimas gali paspartinti ekonomikos augimą, skatindamas investicijas į gamybos priemones, naujas technologijas ir infrastruktūrą. Tai sukuria daugiau darbo vietų ir skatina vartotojų išlaidas, kurios sudaro didelę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Kita vertus, neatsakingas skolinimas ir per didelis įsiskolinimas gali sukelti finansinį nestabilumą ir ekonomikos krizę. Lietuva, kaip ir kitos besivystančios ekonomikos, nuolat susiduria su iššūkiais, siekdama išlaikyti subalansuotą skolinimo augimą. Vyriausybės ir centrinio banko vaidmuo šiuo atveju yra itin svarbus, nes jie turi reguliuoti ir stebėti skolinimo rinką, siekiant išvengti per didelio kredito rizikos kaupimosi. Apskritai, skolinimo augimas Lietuvoje yra sudėtingas ir daugiaprasmiškas procesas, kuriam įtakos turi daugybė vidinių ir išorinių veiksnių. Eulerpool siekia suteikti vartotojams kuo išsamesnę ir patikimesnę informaciją apie šiuos procesus, kad jie galėtų priimti pagrįstus ir informuotus sprendimus tiek asmeniniame, tiek profesinėje srityje. Taigi, skolinimo augimas kaip makroekonominė kategorija apima ne tik statistinių duomenų analizę, bet ir giluminį supratimą apie ekonominius procesus, kurie daro įtaką šiems rodikliams. Eulerpool svetainėje esantys duomenys ir analizės padeda geriau suprasti šiuos procesus ir jų sąsajas su platesniu ekonominiu kontekstu. Toks supratimas leidžia efektyviai valdyti rizikas ir pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis tiek vietos, tiek tarptautinėse rinkose.