Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Norvegija Ginklų pardavimas
Akcijos kaina
Dabartinė Ginklų pardavimas vertė Norvegija yra 72 mln. SIPRI TIV. Ginklų pardavimas Norvegija sumažėjo iki 72 mln. SIPRI TIV 2022-01-01, kai buvo 114 mln. SIPRI TIV 2021-01-01. Nuo 1950-01-01 iki 2023-01-01 vidutinis BVP Norvegija buvo 69,86 mln. SIPRI TIV. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 1981-01-01 su 246,00 mln. SIPRI TIV, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1950-01-01 su 2,00 mln. SIPRI TIV.
Ginklų pardavimas ·
Max
Ginklų pardavimai | |
---|---|
1950-01-01 | 2,00 mln. SIPRI TIV |
1951-01-01 | 30,00 mln. SIPRI TIV |
1953-01-01 | 8,00 mln. SIPRI TIV |
1959-01-01 | 8,00 mln. SIPRI TIV |
1960-01-01 | 38,00 mln. SIPRI TIV |
1962-01-01 | 25,00 mln. SIPRI TIV |
1963-01-01 | 55,00 mln. SIPRI TIV |
1964-01-01 | 67,00 mln. SIPRI TIV |
1965-01-01 | 65,00 mln. SIPRI TIV |
1966-01-01 | 80,00 mln. SIPRI TIV |
1967-01-01 | 140,00 mln. SIPRI TIV |
1968-01-01 | 65,00 mln. SIPRI TIV |
1969-01-01 | 53,00 mln. SIPRI TIV |
1971-01-01 | 4,00 mln. SIPRI TIV |
1972-01-01 | 29,00 mln. SIPRI TIV |
1973-01-01 | 10,00 mln. SIPRI TIV |
1975-01-01 | 6,00 mln. SIPRI TIV |
1976-01-01 | 6,00 mln. SIPRI TIV |
1977-01-01 | 6,00 mln. SIPRI TIV |
1978-01-01 | 87,00 mln. SIPRI TIV |
1979-01-01 | 140,00 mln. SIPRI TIV |
1980-01-01 | 130,00 mln. SIPRI TIV |
1981-01-01 | 246,00 mln. SIPRI TIV |
1982-01-01 | 54,00 mln. SIPRI TIV |
1983-01-01 | 35,00 mln. SIPRI TIV |
1985-01-01 | 42,00 mln. SIPRI TIV |
1986-01-01 | 29,00 mln. SIPRI TIV |
1987-01-01 | 54,00 mln. SIPRI TIV |
1988-01-01 | 34,00 mln. SIPRI TIV |
1989-01-01 | 127,00 mln. SIPRI TIV |
1990-01-01 | 85,00 mln. SIPRI TIV |
1991-01-01 | 167,00 mln. SIPRI TIV |
1992-01-01 | 79,00 mln. SIPRI TIV |
1993-01-01 | 41,00 mln. SIPRI TIV |
1994-01-01 | 46,00 mln. SIPRI TIV |
1995-01-01 | 17,00 mln. SIPRI TIV |
1996-01-01 | 4,00 mln. SIPRI TIV |
1997-01-01 | 13,00 mln. SIPRI TIV |
1998-01-01 | 3,00 mln. SIPRI TIV |
1999-01-01 | 3,00 mln. SIPRI TIV |
2000-01-01 | 2,00 mln. SIPRI TIV |
2001-01-01 | 34,00 mln. SIPRI TIV |
2002-01-01 | 82,00 mln. SIPRI TIV |
2003-01-01 | 94,00 mln. SIPRI TIV |
2004-01-01 | 61,00 mln. SIPRI TIV |
2005-01-01 | 6,00 mln. SIPRI TIV |
2006-01-01 | 17,00 mln. SIPRI TIV |
2007-01-01 | 58,00 mln. SIPRI TIV |
2008-01-01 | 108,00 mln. SIPRI TIV |
2009-01-01 | 141,00 mln. SIPRI TIV |
2010-01-01 | 159,00 mln. SIPRI TIV |
2011-01-01 | 146,00 mln. SIPRI TIV |
2012-01-01 | 167,00 mln. SIPRI TIV |
2013-01-01 | 153,00 mln. SIPRI TIV |
2014-01-01 | 138,00 mln. SIPRI TIV |
2015-01-01 | 182,00 mln. SIPRI TIV |
2016-01-01 | 104,00 mln. SIPRI TIV |
2017-01-01 | 121,00 mln. SIPRI TIV |
2018-01-01 | 59,00 mln. SIPRI TIV |
2019-01-01 | 31,00 mln. SIPRI TIV |
2020-01-01 | 67,00 mln. SIPRI TIV |
2021-01-01 | 114,00 mln. SIPRI TIV |
2022-01-01 | 72,00 mln. SIPRI TIV |
Ginklų pardavimas Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2022-01-01 | 72 mln. SIPRI TIV |
2021-01-01 | 114 mln. SIPRI TIV |
2020-01-01 | 67 mln. SIPRI TIV |
2019-01-01 | 31 mln. SIPRI TIV |
2018-01-01 | 59 mln. SIPRI TIV |
2017-01-01 | 121 mln. SIPRI TIV |
2016-01-01 | 104 mln. SIPRI TIV |
2015-01-01 | 182 mln. SIPRI TIV |
2014-01-01 | 138 mln. SIPRI TIV |
2013-01-01 | 153 mln. SIPRI TIV |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Ginklų pardavimas
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇳🇴 Apyvartos balansas prie BVP | 17,5 % of GDP | 29,5 % of GDP | Kasmetinis |
🇳🇴 Eksportai | 153,232 mlrd. NOK | 160,261 mlrd. NOK | Mėnesinis |
🇳🇴 Gamtninio dujų importas | 266,268 Terajoule | 444,003 Terajoule | Mėnesinis |
🇳🇴 Importas | 94,579 mlrd. NOK | 94,489 mlrd. NOK | Mėnesinis |
🇳🇴 Kapitalo srautai | 269,75 mlrd. NOK | 214,597 mlrd. NOK | Ketvirtis |
🇳🇴 Naftos eksportas | 57,355 mlrd. NOK | 46,624 mlrd. NOK | Mėnesinis |
🇳🇴 Naftos gamyba | 1 859 BBL/D/1K | 1 867 BBL/D/1K | Mėnesinis |
🇳🇴 Pasiūlymo sąskaita | 249,025 mlrd. NOK | 243,37 mlrd. NOK | Ketvirtis |
🇳🇴 Prekybos balansas | 58,653 mlrd. NOK | 65,772 mlrd. NOK | Mėnesinis |
🇳🇴 Prekybos sąlygos | 91,49 points | 94,18 points | Ketvirtis |
🇳🇴 Terorizmo indeksas | 1,747 Points | 3,514 Points | Kasmetinis |
🇳🇴 Užsienio skola | 7,819 Bio. NOK | 7,52 Bio. NOK | Ketvirtis |
🇳🇴 Užsienio tiesioginės investicijos | −6,135 mlrd. NOK | −35,834 mlrd. NOK | Ketvirtis |
Ginklų pardavimai pateikiami kaip tendencijos indikatorius, pagrįstas žinomomis pagrindinių ginklų vienetų gamybos sąnaudomis, tokių kaip orlaiviai, oro gynybos sistemos, povandeninio karo ginklai, šarvuotieji automobiliai, artilerija, varikliai, raketos, jutikliai, palydovai, laivai ir kiti. Šio indikatoriaus tikslas yra parodyti karinių išteklių perdavimo vertę, o ne finansinę perdavimo vertę.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Ginklų pardavimas
Ginklų pardavimai yra svarbi makroekonominė kategorija, turinti didelę įtaką tiek pasaulinei, tiek vietinei ekonomikai. Įvertindami ginklų prekybos statistiką ir tendencijas, galime geriau suprasti geopolitinę padėtį ir nacionalinį saugumą. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur saugumas ir stabilumas yra itin svarbūs. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime ginklų pardavimų kategoriją, jos įtaką ir įvairius makroekonominius aspektus. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad ginklų rinka yra viena iš daugiausiai reguliuojamų rinkų pasaulyje. Tai yra dėl tos priežasties, kad ginklų prekyba gali turėti didelę įtaką tarptautiniams santykiams ir konfliktams. Pasaulinė ginklų prekybos rinka pastaraisiais metais rodo augimo tendenciją, nes daugelis šalių siekia modernizuoti savo karines pajėgas. Tuo pačiu metu didėja ir nedidelių, tačiau technologijų pažangių ginklų poreikis. Tokia plėtra skatina ekonominį augimą, nes ginklų pramonė sukuria naujas darbo vietas ir generuoja reikšmingas pajamas. Lietuva, būdama NATO narė ir turėdama specifinių geopolitinių įsipareigojimų, nemažai investuoja į karinių pajėgų modernizavimą. Tai tiesiogiai susiję su ginklų pardavimų makroekonomine kategorija, nes investicijos į ginkluotę sudaro nemažą dalį šalies biudžeto išlaidų gynybai. NATO standartai, taip pat Europos Sąjungos reguliavimas, stipriai veikia Lietuvos ginklų prekybos politiką ir rinkos dinamines. Kai kalbame apie ginklų pardavimų įtaką ekonomikai, būtina paminėti, kad ši rinka neapsiriboja vien tradiciniu kariniu ginkluotės pirkimu ir pardavimu. Ji taip pat apima technologijų ir inovacijų plėtrą, kuri yra būtina moderniai ginkluotei kurti. Tai skatina mokslo ir technologijų pažangą, o tuo pačiu skatina ir ekonominį augimą. Svarbu paminėti, kad ginklų pardavimai yra glaudžiai susiję su užsienio politika. Kai kurios šalys siekia didinti savo įtaką tarptautinėje arenoje per ginklų pardavimus, sudarydamos sąjungas ir aljansus su kitomis valstybėmis. Lietuva šiuo atveju gali būti išimtinė ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip gamintoja bei penetraujantys rinkas partneriais. Tai gali būti svarbus ekonominis faktorius, kai galima užsidirbti užsienio valiutų ir diversifikuoti ekonominius resursus. Ginklų pardavimai taip pat turi didelę įtaką šalies užimtumui ir ekonominiam pajėgumui. Karinių technologijų kūrimas ir gamyba yra sudėtingas procesas, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos darbo jėgos. Tai skatina švietimo ir mokymo programas, kurios gali parengti aukštos kvalifikacijos specialistus. Be to, ginklų pramonė dažnai kuria papildomus produktus ir sprendimus, kurie gali būti komercializuoti kitose pramonės šakose, taip padidinant ekonominį produktyvumą ir inovatyvumą. Be abejo, ginklų pardavimai turi ir tam tikrus iššūkius bei grėsmes. Tai apima ne tik etinius ir moralinius klausimus, bet ir rizikas, susijusias su nelegalios prekybos ir terorizmo finansavimo galimybėmis. Todėl šalies vyriausybė turi skirti ypatingą dėmesį reguliavimui ir kontrolei šioje rinkoje. Europos Sąjungos ir NATO standartai, taip pat tarptautinės sutartys, pvz., JT ginklų prekybos sutartis, gali padėti užtikrinti, kad ginkluotė nepatektų į netinkamas rankas. Tikslus ginklų pardavimų monitoravimas gali būti naudingas ir investuotojams, siekiantiems įvairių investicinių galimybių. Eulerpool platforma gali suteikti išsamią ir tikslią informaciją apie ginklų pardavimo rinkos tendencijas, regioninius skirtumus ir politines įtakos veiksnius. Tokia informacija yra neįkainojama tiek profesionaliems investuotojams, tiek akademiniams tyrėjams, norintiems nuodugniai analizuoti makroekonomikos duomenis. Baigiant, ginklų pardavimai yra kompleksiška ir daugialypė makroekonominė kategorija, turinti didelę reikšmę tiek ekonominei, tiek geopolitinei situacijai. Šios rinkos dinamika ir tendencijos gali reikšmingai paveikti šalies saugumą ir stabilumą, ekonomikos augimą ir tarptautinį statusą. Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, aktviai dalyvauja šioje rinkoje tiek kaip ginklų pirkėja, tiek kaip potenciali gamintoja. Todėl svarbu nuolat stebėti ir analizuoti ginklų pardavimų makroekonominius duomenis, kad būtų galima priimti informuotus ir strateginius sprendimus. Eulerpool yra puiki platforma šiai analizei atlikti, suteikianti išsamią ir patikimą informaciją apie šią svarbią rinką.