Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Naujoji Zelandija Vidutinės namų kainos
Akcijos kaina
Dabartinė Vidutinės namų kainos vertė Naujoji Zelandija yra 926 772 NZD. Vidutinės namų kainos Naujoji Zelandija padidėjo iki 926 772 NZD 2024-04-01, po to, kai buvo 924 734 NZD 2024-03-01. Nuo 2007-01-01 iki 2024-05-01, vidutinis BVP Naujoji Zelandija buvo 605 427,15 NZD. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2022-01-01 su 1,06 mln. NZD, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2009-02-01 su 375 577,00 NZD.
Vidutinės namų kainos ·
Max
Vidutinės būsto kainos | |
---|---|
2007-01-01 | 393 801,00 NZD |
2007-02-01 | 399 338,00 NZD |
2007-03-01 | 405 881,00 NZD |
2007-04-01 | 410 957,00 NZD |
2007-05-01 | 414 836,00 NZD |
2007-06-01 | 418 129,00 NZD |
2007-07-01 | 420 913,00 NZD |
2007-08-01 | 422 276,00 NZD |
2007-09-01 | 422 527,00 NZD |
2007-10-01 | 422 103,00 NZD |
2007-11-01 | 420 944,00 NZD |
2007-12-01 | 419 614,00 NZD |
2008-01-01 | 418 864,00 NZD |
2008-02-01 | 417 693,00 NZD |
2008-03-01 | 415 090,00 NZD |
2008-04-01 | 411 600,00 NZD |
2008-05-01 | 406 163,00 NZD |
2008-06-01 | 399 609,00 NZD |
2008-07-01 | 393 473,00 NZD |
2008-08-01 | 389 054,00 NZD |
2008-09-01 | 385 966,00 NZD |
2008-10-01 | 383 646,00 NZD |
2008-11-01 | 381 796,00 NZD |
2008-12-01 | 379 314,00 NZD |
2009-01-01 | 376 435,00 NZD |
2009-02-01 | 375 577,00 NZD |
2009-03-01 | 376 223,00 NZD |
2009-04-01 | 378 166,00 NZD |
2009-05-01 | 379 851,00 NZD |
2009-06-01 | 383 535,00 NZD |
2009-07-01 | 386 612,00 NZD |
2009-08-01 | 389 815,00 NZD |
2009-09-01 | 393 117,00 NZD |
2009-10-01 | 396 156,00 NZD |
2009-11-01 | 398 775,00 NZD |
2009-12-01 | 400 779,00 NZD |
2010-01-01 | 401 200,00 NZD |
2010-02-01 | 401 994,00 NZD |
2010-03-01 | 401 728,00 NZD |
2010-04-01 | 401 098,00 NZD |
2010-05-01 | 399 479,00 NZD |
2010-06-01 | 397 858,00 NZD |
2010-07-01 | 396 537,00 NZD |
2010-08-01 | 395 341,00 NZD |
2010-09-01 | 394 723,00 NZD |
2010-10-01 | 394 618,00 NZD |
2010-11-01 | 394 430,00 NZD |
2010-12-01 | 393 989,00 NZD |
2011-01-01 | 393 485,00 NZD |
2011-02-01 | 393 166,00 NZD |
2011-03-01 | 394 149,00 NZD |
2011-04-01 | 395 401,00 NZD |
2011-05-01 | 396 288,00 NZD |
2011-06-01 | 396 415,00 NZD |
2011-07-01 | 397 808,00 NZD |
2011-08-01 | 398 578,00 NZD |
2011-09-01 | 399 521,00 NZD |
2011-10-01 | 400 163,00 NZD |
2011-11-01 | 401 144,00 NZD |
2011-12-01 | 402 095,00 NZD |
2012-01-01 | 402 490,00 NZD |
2012-02-01 | 403 866,00 NZD |
2012-03-01 | 405 573,00 NZD |
2012-04-01 | 407 634,00 NZD |
2012-05-01 | 409 741,00 NZD |
2012-06-01 | 411 464,00 NZD |
2012-07-01 | 413 455,00 NZD |
2012-08-01 | 416 480,00 NZD |
2012-09-01 | 419 727,00 NZD |
2012-10-01 | 423 343,00 NZD |
2012-11-01 | 426 488,00 NZD |
2012-12-01 | 428 860,00 NZD |
2013-01-01 | 430 871,00 NZD |
2013-02-01 | 434 055,00 NZD |
2013-03-01 | 437 758,00 NZD |
2013-04-01 | 442 102,00 NZD |
2013-05-01 | 445 487,00 NZD |
2013-06-01 | 448 363,00 NZD |
2013-07-01 | 451 863,00 NZD |
2013-08-01 | 456 118,00 NZD |
2013-09-01 | 461 474,00 NZD |
2013-10-01 | 465 024,00 NZD |
2013-11-01 | 468 235,00 NZD |
2013-12-01 | 469 081,00 NZD |
2014-01-01 | 469 287,00 NZD |
2014-02-01 | 471 298,00 NZD |
2014-03-01 | 472 516,00 NZD |
2014-04-01 | 475 052,00 NZD |
2014-05-01 | 476 552,00 NZD |
2014-06-01 | 477 407,00 NZD |
2014-07-01 | 479 106,00 NZD |
2014-08-01 | 480 477,00 NZD |
2014-09-01 | 483 616,00 NZD |
2014-10-01 | 487 726,00 NZD |
2014-11-01 | 491 647,00 NZD |
2014-12-01 | 493 006,00 NZD |
2015-01-01 | 500 585,00 NZD |
2015-02-01 | 506 389,00 NZD |
2015-03-01 | 514 215,00 NZD |
2015-04-01 | 520 636,00 NZD |
2015-05-01 | 526 044,00 NZD |
2015-06-01 | 532 374,00 NZD |
2015-07-01 | 541 430,00 NZD |
2015-08-01 | 551 610,00 NZD |
2015-09-01 | 560 391,00 NZD |
2015-10-01 | 565 830,00 NZD |
2015-11-01 | 568 562,00 NZD |
2015-12-01 | 569 549,00 NZD |
2016-01-01 | 571 565,00 NZD |
2016-02-01 | 577 598,00 NZD |
2016-03-01 | 586 664,00 NZD |
2016-04-01 | 596 197,00 NZD |
2016-05-01 | 605 551,00 NZD |
2016-06-01 | 614 484,00 NZD |
2016-07-01 | 626 841,00 NZD |
2016-08-01 | 637 048,00 NZD |
2016-09-01 | 643 775,00 NZD |
2016-10-01 | 648 924,00 NZD |
2016-11-01 | 650 808,00 NZD |
2016-12-01 | 651 354,00 NZD |
2017-01-01 | 653 979,00 NZD |
2017-02-01 | 655 962,00 NZD |
2017-03-01 | 658 258,00 NZD |
2017-04-01 | 661 819,00 NZD |
2017-05-01 | 662 741,00 NZD |
2017-06-01 | 662 861,00 NZD |
2017-07-01 | 663 667,00 NZD |
2017-08-01 | 665 012,00 NZD |
2017-09-01 | 666 518,00 NZD |
2017-10-01 | 668 537,00 NZD |
2017-11-01 | 669 468,00 NZD |
2017-12-01 | 670 631,00 NZD |
2018-01-01 | 670 356,00 NZD |
2018-02-01 | 673 311,00 NZD |
2018-03-01 | 676 793,00 NZD |
2018-04-01 | 679 819,00 NZD |
2018-05-01 | 681 524,00 NZD |
2018-06-01 | 682 808,00 NZD |
2018-07-01 | 683 203,00 NZD |
2018-08-01 | 685 591,00 NZD |
2018-09-01 | 688 016,00 NZD |
2018-10-01 | 691 043,00 NZD |
2018-11-01 | 692 599,00 NZD |
2018-12-01 | 693 094,00 NZD |
2019-01-01 | 694 133,00 NZD |
2019-02-01 | 695 459,00 NZD |
2019-03-01 | 696 011,00 NZD |
2019-04-01 | 697 114,00 NZD |
2019-05-01 | 697 337,00 NZD |
2019-06-01 | 696 205,00 NZD |
2019-07-01 | 696 857,00 NZD |
2019-08-01 | 700 542,00 NZD |
2019-09-01 | 705 856,00 NZD |
2019-10-01 | 711 948,00 NZD |
2019-11-01 | 718 569,00 NZD |
2019-12-01 | 724 185,00 NZD |
2020-01-01 | 728 723,00 NZD |
2020-02-01 | 739 522,00 NZD |
2020-03-01 | 748 115,00 NZD |
2020-04-01 | 752 327,00 NZD |
2020-05-01 | 753 158,00 NZD |
2020-06-01 | 750 649,00 NZD |
2020-07-01 | 753 399,00 NZD |
2020-08-01 | 760 860,00 NZD |
2020-09-01 | 773 626,00 NZD |
2020-10-01 | 789 265,00 NZD |
2020-11-01 | 802 122,00 NZD |
2020-12-01 | 820 318,00 NZD |
2021-01-01 | 838 826,00 NZD |
2021-02-01 | 856 835,00 NZD |
2021-03-01 | 884 447,00 NZD |
2021-04-01 | 913 209,00 NZD |
2021-05-01 | 931 928,00 NZD |
2021-06-01 | 943 184,00 NZD |
2021-07-01 | 952 078,00 NZD |
2021-08-01 | 963 046,00 NZD |
2021-09-01 | 977 456,00 NZD |
2021-10-01 | 1,00 mln. NZD |
2021-11-01 | 1,03 mln. NZD |
2021-12-01 | 1,05 mln. NZD |
2022-01-01 | 1,06 mln. NZD |
2022-02-01 | 1,05 mln. NZD |
2022-03-01 | 1,05 mln. NZD |
2022-04-01 | 1,04 mln. NZD |
2022-05-01 | 1,03 mln. NZD |
2022-06-01 | 1,01 mln. NZD |
2022-07-01 | 989 790,00 NZD |
2022-08-01 | 973 848,00 NZD |
2022-09-01 | 956 592,00 NZD |
2022-10-01 | 951 040,00 NZD |
2022-11-01 | 945 568,00 NZD |
2022-12-01 | 944 767,00 NZD |
2023-01-01 | 934 761,00 NZD |
2023-02-01 | 920 366,00 NZD |
2023-03-01 | 907 737,00 NZD |
2023-04-01 | 902 501,00 NZD |
2023-05-01 | 888 930,00 NZD |
2023-06-01 | 891 585,00 NZD |
2023-07-01 | 888 999,00 NZD |
2023-08-01 | 893 639,00 NZD |
2023-09-01 | 899 256,00 NZD |
2023-10-01 | 907 387,00 NZD |
2023-11-01 | 914 017,00 NZD |
2023-12-01 | 905 070,00 NZD |
2024-01-01 | 925 461,00 NZD |
2024-02-01 | 925 812,00 NZD |
2024-03-01 | 924 734,00 NZD |
2024-04-01 | 926 772,00 NZD |
Vidutinės namų kainos Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-04-01 | 926 772 NZD |
2024-03-01 | 924 734 NZD |
2024-02-01 | 925 812 NZD |
2024-01-01 | 925 461 NZD |
2023-12-01 | 905 070 NZD |
2023-11-01 | 914 017 NZD |
2023-10-01 | 907 387 NZD |
2023-09-01 | 899 256 NZD |
2023-08-01 | 893 639 NZD |
2023-07-01 | 888 999 NZD |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Vidutinės namų kainos
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇳🇿 Būsto indeksas | 2 346 Points | 2 353 Points | Mėnesinis |
🇳🇿 Būsto kainų indeksas MėnM | −0,3 % | 0,2 % | Mėnesinis |
🇳🇿 Būsto kainų indeksas metų metus | 3,9 % | 2,7 % | Mėnesinis |
🇳🇿 Būsto nekilnojamojo turto kainos | −0,81 % | −4,06 % | Ketvirtis |
🇳🇿 Būsto savininkų procentas | 64,6 % | 64,7 % | Kasmetinis |
🇳🇿 Kainos ir nuomos santykis | 133,577 | 133,884 | Ketvirtis |
🇳🇿 Statybos leidimai | 2 877 Units | 2 934 Units | Mėnesinis |
🇳🇿 Statybos leidimų mėnesinis pokytis | −1,7 % | −2,1 % | Mėnesinis |
🇳🇿 Statybos produkcija | −1,03 % | 3,9 % | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Australija
Kas yra Vidutinės namų kainos
Vidutinės būsto kainos: Lietuvos makroekonomikos apžvalga Vidutinės būsto kainos yra viena iš svarbiausių makroekonominių rodiklių, leidžiančių įvertinti šalies nekilnojamojo turto rinkos būklę ir ekonominį stabilumą. Šis rodiklis ne tik atspindi finansinį gyventojų pajėgumą, bet ir gali daryti įtaką įvairiems ekonominiams sprendimams. Šiame straipsnyje, skirtame Eulerpool svetainės lankytojams, nuodugniai aptarsime vidutinių būsto kainų reikšmę Lietuvoje, jų įtaką ekonomikai, bei veiksnius, lemiančius šių kainų svyravimus. Vidutinių būsto kainų svarba makroekonomikoje Vidutinės būsto kainos yra esminis rodiklis, parodantis nekilnojamojo turto rinkos būklę ir platesnį šalies ekonominį foną. Šis rodiklis daro įtaką daugeliui kitų ekonominių rodiklių ir suteikia žinių apie: 1. Gyventojų gyvenimo lygį: Būsto kainų pakilimas gali rodyti tam tikrą ekonominę gerovę, tačiau taip pat gali sukelti ir socialinių problemų. Kai būsto kainos auga greičiau nei gyventojų pajamos, mažesnes pajamas gaunančiam gyventojų segmentui gali tapti sunku įsigyti nuosavą būstą, padidėja būsto nepriteklius. 2. Investicijų aplinką: Aukštos būsto kainos traukia investuotojus, nes laikoma, kad bus galima pelningai parduoti ar išnuomoti būstą. Tai gali skatinti naujų statybų projektus ir bendrą ekonomikos augimą. 3. Finansų sektoriaus stabilumas: Būsto rinkos svyravimai stipriai veikia bankus ir kitas finansų institucijas, kurios teikia hipotekines paskolas. Staigus būsto kainų kritimas gali sukelti problemas bankams dėl padidėjusio nemokumų skaičiaus. Veiksniai, lemiantys vidutinių būsto kainų pokyčius Vidutinių būsto kainų svyravimus lemia daugybė vidinių ir išorinių veiksnių, taip pat tarpusavyje susijusių ekonominių ir socialinių aspektų. Svarbiausi veiksniai yra šie: 1. Ekonomikos augimas: Auganti ekonomika dažniausiai skatina būsto kainų kilimą. Per ekonomikos augimo fazę gyventojai gauna daugiau pajamų, didėja užimtumas ir finansinis saugumas, todėl kyla didesnė paklausa būstui. 2. Pinigų politika: Centrinių bankų taikoma pinigų politika, ypač palūkanų normos, daro tiesioginę įtaką hipotekinių paskolų kainai. Mažos palūkanų normos skatina skolintis, todėl padidėja paklausa būstui ir kyla kainos. 3. Statybų sektorius: Naujos statybos pasiūla gali sumažinti būsto kainas, kai rinkoje yra daug pasiūlymo. Tačiau, jeigu statybų tempai sumažėja arba statybos yra brangios, tai gali padidinti vidutines būsto kainas. 4. Demografija: Gyventojų skaičiaus augimas ir demografiniai pokyčiai, tokie kaip migracija į didžiuosius miestus, gali padidinti būsto paklausą ir atitinkamai kainas. 5. Valstybės politika: Valstybės įstatymai ir reguliavimas, susiję su būsto rinka, tokių kaip subsidijos pirmajai būstui ar mokesčių lengvatos, gali taip pat daryti įtaką vidutinėms būsto kainoms. Lietuvos būsto rinkos tendencijos Analizuojant Lietuvos vidutinių būsto kainų tendencijas, pastebima keletas įdomių aspektų. Vienas jų yra būsto kainų skirtumai tarp didžiųjų miestų ir mažesnių miestelių bei kaimų. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinės būsto kainos yra žymiai didesnės nei kituose miestuose. Tai atspindi ekonominę regiono svarbą, didesnes vidutines gyventojų pajamas ir didesnę gyvenimo kokybę bei infrastruktūrą. Kaune ir Klaipėdoje būsto kainos yra šiek tiek mažesnės, tačiau tendencijos dažniausiai išlieka panašios su sostine. Mažesniuose miestuose ir regionuose būsto kainos yra žemesnės dėl mažesnės paklausos ir ekonominės veiklos intensyvumo. Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo pastebėta nekilnojamojo turto rinkos augimo tendencija, susijusi su ekonomikos augimu, augančiomis gyventojų pajamomis, ir užsienio investicijų pritraukimu. Pandemijos laikotarpiu pastebėti kai kurie laikini būsto kainų kryčiai, tačiau bendra tendencija rodo stabilų ir nuoseklų augimą. Makroekonomikos rodiklių analizė ir jų sąryšiai Analizuojant makroekonominius rodiklius, įskaitant vidutines būsto kainas, svarbu atsižvelgti į platesnį ekonominį kontekstą. Būsto kainų analizė turi būti atliekama kartu su kitais rodikliais, tokiais kaip infliacija, užimtumas, gyventojų pajamų lygis ir bendrasis vidaus produktas. Infliacija: Aukšta infliacija gali sumažinti gyventojų perkamąją galią, todėl būsto kainos gali pradėti augti lėčiau arba netgi kristi. Priešingai, stabiliai valdoma infliacija gali skatinti ekonominį pasitikėjimą ir nekilnojamojo turto rinkos augimą. Užimtumas: Aukštas užimtumo lygis paprastai reiškia didesnį gyventojų finansinį saugumą, didesnes pajamas ir didesnį būsto paklausą. Mažas nedarbo lygis taip pat gali skatinti migraciją į didžiuosius miestus, kur yra daugiau darbo galimybių, todėl ten kils ir būsto kainos. Bendrasis vidaus produktas (BVP): Aukštas BVP augimas paprastai rodo stiprią ir augančią ekonomiką, kas savo ruožtu skatina investicijas ir būsto kainų augimą. Svarbu atsižvelgti ir į BVP sudėtį, ypač jei didelę jo dalį sudaro nekilnojamojo turto sektorius. Kur galima rasti tiksliausius duomenis apie vidutines būsto kainas Lietuvoje? Norint priimti pagrįstus sprendimus arba atlikti išsamią ekonominę analizę, labai svarbu naudotis tiksliais ir patikimais duomenims. Eulerpool svetainėje mes stengiamės pateikti išsamiausią ir tiksliausią makroekonominę informaciją, įskaitant vidutines būsto kainas. Naudodami įvairius šaltinius, tokius kaip Lietuvos statistikos departamentas, centrinis bankas ir kitos patikimos institucijos, mes sudarome nuodugnias ir lengvai suprantamas ataskaitas bei analizes. Apibendrinimas Vidutinės būsto kainos yra esminis rodiklis, atspindintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos būklę ir bendrą ekonominį foną. Šio rodiklio analizė suteikia vertingų įžvalgų apie gyventojų gyvenimo lygį, investicijų aplinką ir finansų sektoriaus stabilumą. Nuo ekonomikos augimo iki demografinės situacijos – daugybė veiksnių daro įtaką būsto kainoms. Eulerpool svetainėje mes stengiamės pateikti išsamiausią ir tiksliausią informaciją, kad galėtumėte priimti pagrįstus ir informuotus sprendimus. Naudodami mūsų sukauptą informaciją, galite geriau suprasti Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos tendencijas ir makroekonominius procesus.