Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Naujoji Zelandija Išorinė skola
Akcijos kaina
Dabartinė Išorinė skola Naujoji Zelandija yra 343,073 mlrd. NZD. Išorinė skola Naujoji Zelandija padidėjo iki 343,073 mlrd. NZD 2023-09-01, po to kai buvo 337,628 mlrd. NZD 2023-06-01. Nuo 1993-03-01 iki 2023-12-01, vidutinis BVP Naujoji Zelandija buvo 203,44 mlrd. NZD. Visų laikų aukščiausias rodiklis pasiektas 2023-12-01 su 352,68 mlrd. NZD, o žemiausias rodiklis užfiksuotas 1993-12-01 su 67,67 mlrd. NZD.
Išorinė skola ·
Max
| Užsienio skola | |
|---|---|
| 1993-03-01 | 68,30 mlrd. NZD |
| 1993-06-01 | 70,69 mlrd. NZD |
| 1993-09-01 | 67,79 mlrd. NZD |
| 1993-12-01 | 67,67 mlrd. NZD |
| 1994-03-01 | 72,55 mlrd. NZD |
| 1994-06-01 | 68,33 mlrd. NZD |
| 1994-09-01 | 68,56 mlrd. NZD |
| 1994-12-01 | 67,85 mlrd. NZD |
| 1995-03-01 | 69,98 mlrd. NZD |
| 1995-06-01 | 70,48 mlrd. NZD |
| 1995-09-01 | 71,85 mlrd. NZD |
| 1995-12-01 | 74,55 mlrd. NZD |
| 1996-03-01 | 75,43 mlrd. NZD |
| 1996-06-01 | 80,38 mlrd. NZD |
| 1996-09-01 | 81,58 mlrd. NZD |
| 1996-12-01 | 81,85 mlrd. NZD |
| 1997-03-01 | 81,30 mlrd. NZD |
| 1998-03-01 | 99,35 mlrd. NZD |
| 1999-03-01 | 102,41 mlrd. NZD |
| 2000-03-01 | 109,06 mlrd. NZD |
| 2000-06-01 | 116,27 mlrd. NZD |
| 2000-09-01 | 122,46 mlrd. NZD |
| 2000-12-01 | 119,14 mlrd. NZD |
| 2001-03-01 | 125,19 mlrd. NZD |
| 2001-06-01 | 124,83 mlrd. NZD |
| 2001-09-01 | 129,10 mlrd. NZD |
| 2001-12-01 | 128,89 mlrd. NZD |
| 2002-03-01 | 136,95 mlrd. NZD |
| 2002-06-01 | 135,86 mlrd. NZD |
| 2002-09-01 | 140,79 mlrd. NZD |
| 2002-12-01 | 135,91 mlrd. NZD |
| 2003-03-01 | 135,35 mlrd. NZD |
| 2003-06-01 | 134,25 mlrd. NZD |
| 2003-09-01 | 132,88 mlrd. NZD |
| 2003-12-01 | 140,33 mlrd. NZD |
| 2004-03-01 | 147,07 mlrd. NZD |
| 2004-06-01 | 146,12 mlrd. NZD |
| 2004-09-01 | 157,07 mlrd. NZD |
| 2004-12-01 | 158,77 mlrd. NZD |
| 2005-03-01 | 164,50 mlrd. NZD |
| 2005-06-01 | 161,22 mlrd. NZD |
| 2005-09-01 | 163,96 mlrd. NZD |
| 2005-12-01 | 168,93 mlrd. NZD |
| 2006-03-01 | 182,90 mlrd. NZD |
| 2006-06-01 | 181,25 mlrd. NZD |
| 2006-09-01 | 186,99 mlrd. NZD |
| 2006-12-01 | 190,59 mlrd. NZD |
| 2007-03-01 | 197,24 mlrd. NZD |
| 2007-06-01 | 200,53 mlrd. NZD |
| 2007-09-01 | 209,91 mlrd. NZD |
| 2007-12-01 | 213,17 mlrd. NZD |
| 2008-03-01 | 221,94 mlrd. NZD |
| 2008-06-01 | 225,74 mlrd. NZD |
| 2008-09-01 | 233,79 mlrd. NZD |
| 2008-12-01 | 233,95 mlrd. NZD |
| 2009-03-01 | 233,17 mlrd. NZD |
| 2009-06-01 | 226,01 mlrd. NZD |
| 2009-09-01 | 227,61 mlrd. NZD |
| 2009-12-01 | 231,55 mlrd. NZD |
| 2010-03-01 | 232,87 mlrd. NZD |
| 2010-06-01 | 238,14 mlrd. NZD |
| 2010-09-01 | 239,40 mlrd. NZD |
| 2010-12-01 | 237,53 mlrd. NZD |
| 2011-03-01 | 241,51 mlrd. NZD |
| 2011-06-01 | 238,69 mlrd. NZD |
| 2011-09-01 | 249,27 mlrd. NZD |
| 2011-12-01 | 238,71 mlrd. NZD |
| 2012-03-01 | 237,16 mlrd. NZD |
| 2012-06-01 | 240,46 mlrd. NZD |
| 2012-09-01 | 238,03 mlrd. NZD |
| 2012-12-01 | 242,17 mlrd. NZD |
| 2013-03-01 | 241,80 mlrd. NZD |
| 2013-06-01 | 240,54 mlrd. NZD |
| 2013-09-01 | 231,94 mlrd. NZD |
| 2013-12-01 | 234,01 mlrd. NZD |
| 2014-03-01 | 232,78 mlrd. NZD |
| 2014-06-01 | 238,05 mlrd. NZD |
| 2014-09-01 | 246,03 mlrd. NZD |
| 2014-12-01 | 244,58 mlrd. NZD |
| 2015-03-01 | 248,86 mlrd. NZD |
| 2015-06-01 | 257,00 mlrd. NZD |
| 2015-09-01 | 257,59 mlrd. NZD |
| 2015-12-01 | 250,51 mlrd. NZD |
| 2016-03-01 | 258,41 mlrd. NZD |
| 2016-06-01 | 258,63 mlrd. NZD |
| 2016-09-01 | 262,56 mlrd. NZD |
| 2016-12-01 | 265,02 mlrd. NZD |
| 2017-03-01 | 265,95 mlrd. NZD |
| 2017-06-01 | 266,59 mlrd. NZD |
| 2017-09-01 | 271,57 mlrd. NZD |
| 2017-12-01 | 273,67 mlrd. NZD |
| 2018-03-01 | 275,81 mlrd. NZD |
| 2018-06-01 | 283,47 mlrd. NZD |
| 2018-09-01 | 285,02 mlrd. NZD |
| 2018-12-01 | 285,61 mlrd. NZD |
| 2019-03-01 | 284,90 mlrd. NZD |
| 2019-06-01 | 287,23 mlrd. NZD |
| 2019-09-01 | 295,83 mlrd. NZD |
| 2019-12-01 | 288,18 mlrd. NZD |
| 2020-03-01 | 307,11 mlrd. NZD |
| 2020-06-01 | 297,92 mlrd. NZD |
| 2020-09-01 | 290,77 mlrd. NZD |
| 2020-12-01 | 291,83 mlrd. NZD |
| 2021-03-01 | 291,47 mlrd. NZD |
| 2021-06-01 | 295,24 mlrd. NZD |
| 2021-09-01 | 296,65 mlrd. NZD |
| 2021-12-01 | 306,83 mlrd. NZD |
| 2022-03-01 | 302,71 mlrd. NZD |
| 2022-06-01 | 320,85 mlrd. NZD |
| 2022-09-01 | 328,47 mlrd. NZD |
| 2022-12-01 | 323,82 mlrd. NZD |
| 2023-03-01 | 330,61 mlrd. NZD |
| 2023-06-01 | 337,63 mlrd. NZD |
| 2023-09-01 | 343,07 mlrd. NZD |
Išorinė skola Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-09-01 | 343,073 mlrd. NZD |
| 2023-06-01 | 337,628 mlrd. NZD |
| 2023-03-01 | 330,606 mlrd. NZD |
| 2022-12-01 | 323,819 mlrd. NZD |
| 2022-09-01 | 328,471 mlrd. NZD |
| 2022-06-01 | 320,854 mlrd. NZD |
| 2022-03-01 | 302,714 mlrd. NZD |
| 2021-12-01 | 306,825 mlrd. NZD |
| 2021-09-01 | 296,648 mlrd. NZD |
| 2021-06-01 | 295,236 mlrd. NZD |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Išorinė skola
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇳🇿 Apyvartos balansas prie BVP | −6,9 % of GDP | −8,8 % of GDP | Kasmetinis |
🇳🇿 Eksportai | 7,16 mlrd. NZD | 6,31 mlrd. NZD | Mėnesinis |
🇳🇿 Ginklų pardavimai | 20 mln. SIPRI TIV | 29 mln. SIPRI TIV | Kasmetinis |
🇳🇿 Importas | 5,47 mlrd. NZD | 6,94 mlrd. NZD | Mėnesinis |
🇳🇿 Kapitalo srautai | 12,632 mlrd. NZD | 5,757 mlrd. NZD | Ketvirtis |
🇳🇿 Pasaulinio pieno prekybos kainų indeksas | 0,5 % | 0,4 % | frequency_weekly |
🇳🇿 Pasiūlymo sąskaita | −4,36 mlrd. NZD | −7,975 mlrd. NZD | Ketvirtis |
🇳🇿 Prekybos balansas | 204 mln. NZD | −3 mln. NZD | Mėnesinis |
🇳🇿 Prekybos sąlygos | 1 365 points | 1 300 points | Ketvirtis |
🇳🇿 Terorizmo indeksas | 1,947 Points | 3,776 Points | Kasmetinis |
🇳🇿 Turistų atvykimai | 185 300 | 179 700 | Mėnesinis |
🇳🇿 Turizmo pajamos | 3,662 mlrd. NZD | 2,864 mlrd. NZD | Ketvirtis |
🇳🇿 Užsienio tiesioginės investicijos | 2,783 mlrd. NZD | 1,769 mlrd. NZD | Ketvirtis |
Naujojoje Zelandijoje išorės skola yra dalis bendros skolos, kurią turi kreditoriams užsienyje.
Makroseiten für andere Länder in Australija
Kas yra Išorinė skola
Išorinė skola yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuri turi didelę įtaką šalies ekonomikai ir jos stabilumui. Šiame straipsnyje aptarsime išorinės skolos sąvoką, priežastis, dėl kurių skolinamasi iš užsienio, jos privalumus ir trūkumus, bei Lietuvos situaciją šioje srityje. Išorinė skola paprastai apibrėžiama kaip bendra valstybės, privačių įmonių ir finansinių institucijų įsipareigojimų suma užsienio kreditoriams. Tai gali būti įvairūs skolų instrumentai, tokie kaip obligacijos, paskolos bankams, tarptautinėse finansų organizacijose finansuojami projektai ir t.t. Išorinė skola dažnai matuojama kaip santykis su BVP (bendruoju vidaus produktu), nes tai leidžia tiksliau įvertinti šalies sugebėjimą aptarnauti savo skolą. Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie skatina valstybes skolintis iš užsienio. Pirmiausia, tai gali būti susiję su investicijomis į infrastruktūrą, kurių finansavimas iš vidinių išteklių gali būti nepakankamas. Pavyzdžiui, statybos projektai, transporto sistemos plėtra ar energijos sektoriaus modernizavimas gali reikalauti didelio pradinio kapitalo, kurio nėra įmanoma greitai surinkti vidinių šaltinių sąskaita. Tokiu atveju, skolintis iš tarptautinių kreditorių gali būti efektyvus būdas užtikrinti šių svarbių projektų vykdymą. Antras pagrindinis išorinio skolinimosi motyvas gali būti siekis subalansuoti prekybos deficitą. Jei šalies importas viršija eksportą, tai sukuria prekybos deficitą. Norint padengti šį deficitą, šalis gali būti priversta skolintis iš užsienio. Toks skolinimasis padeda išlaikyti stabilų valiutos keitimo kursą ir išvengti staigių finansinių sukrėtimų. Trečias veiksnys gali būti susijęs su makroekonominės politikos vykdymu. Valstybės gali skolintis, norėdamos stabilizuoti ekonomiką per krizes, užtikrinti socialinių programų finansavimą arba perskirstyti išlaidas tarp laikotarpių. Tai ypač svarbu mažesnėms, augančioms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, kur trumpalaikės finansinės injekcijos gali būti būtinos siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą ir augimą. Kaip ir kiekviena ekonominė priemonė, išorinė skola turi tiek privalumus, tiek trūkumus. Privalumai apima galimybę greičiau pasiekti ekonominius tikslus, finansuoti svarbius investicinius projektus ir stiprinti ekonomiką. Be to, esant palankioms sąlygoms finansų rinkose, šie skolinti ištekliai gali būti pigūs ir lengvai prieinami. Tačiau svarbu suprasti ir išorinės skolos trūkumus. Pirmiausia, didelis išorės skolos lygis gali tapti rizikos veiksniu, nes gali sukelti finansinį nestabilumą. Aukšta skolos aptarnavimo kaina gali priversti šalį mažinti išlaidas socialinėms programoms, švietimui ar sveikatos apsaugai. Be to, užsienio kreditoriai gali daryti politinį spaudimą, reikalauti struktūrinių reformų arba privatizacijos, kuri gali būti ne visada naudinga. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikia atkreipti dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį šalis pasiekė reikšmingą ekonominį augimą ir stabilumą. Tačiau Lietuvos išorinė skola vis dar yra svarbus rodiklis, nes ją sudaro tiek valstybinės, tiek privačios skolos. Lietuvos valdžia ir finansų institucijos nuolat stebi išorinės skolos dinamiką ir siekia užtikrinti, kad ji būtų tvari ir valdoma. Lietuvos išorinė skola pastaraisiais metais susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirma, tai buvo susiję su investicijomis į infrastruktūros projektus, ypač į transporto ir energetikos sektorius. Antra, skolinimasis buvo naudojamas subalansuoti biudžeto deficitą ir stabilizuoti valiutos keitimo kursą. Trečia, Lietuvos ekonomika yra atvira ir integruota į pasaulinę rinką, todėl išorinės skolos naudojimas yra natūralus mechanizmas, leidžiantis šaliai prisitaikyti prie tarptautinių finansų rinkų sąlygų. Ateityje Lietuva turės toliau atsakingai valdyti savo išorinę skolą, siekdama išlaikyti ekonominį augimą ir finansinį stabilumą. Tai apima ne tik teisingą skolų naudojimą, bet ir ilgalaikių struktūrinių reformų įgyvendinimą, siekiant padidinti šalies konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Eulerpool, būdamas profesionalus makroekonominių duomenų teikėjas, padės stebėti ir analizuoti išorinės skolos dinamiką, leisdamas sprendimų priėmėjams priimti informuotus ir atsakingus sprendimus.