Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Norvegija Darbo sąnaudos
Akcijos kaina
Dabartinė Darbo sąnaudos vertė Norvegija yra 127,229 Taškai. Darbo sąnaudos Norvegija sumažėjo iki 127,229 Taškai 2023-12-01, po to kai 129,911 Taškai buvo užfiksuota 2023-09-01. Nuo 1995-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Norvegija buvo 81,93 Taškai. Visų laikų aukščiausias taškas buvo pasiektas 2023-06-01 su 138,77 Taškai, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1995-12-01 su 45,24 Taškai.
Darbo sąnaudos ·
Max
| Darbo sąnaudos | |
|---|---|
| 1995-03-01 | 46,53 points |
| 1995-06-01 | 47,67 points |
| 1995-09-01 | 47,70 points |
| 1995-12-01 | 45,24 points |
| 1996-03-01 | 46,66 points |
| 1996-06-01 | 48,06 points |
| 1996-09-01 | 48,09 points |
| 1996-12-01 | 47,16 points |
| 1997-03-01 | 48,12 points |
| 1997-06-01 | 48,92 points |
| 1997-09-01 | 50,29 points |
| 1997-12-01 | 47,78 points |
| 1998-03-01 | 49,36 points |
| 1998-06-01 | 51,85 points |
| 1998-09-01 | 54,93 points |
| 1998-12-01 | 52,74 points |
| 1999-03-01 | 53,57 points |
| 1999-06-01 | 55,89 points |
| 1999-09-01 | 55,73 points |
| 1999-12-01 | 52,72 points |
| 2000-03-01 | 53,53 points |
| 2000-06-01 | 56,95 points |
| 2000-09-01 | 57,52 points |
| 2000-12-01 | 54,52 points |
| 2001-03-01 | 56,44 points |
| 2001-06-01 | 58,87 points |
| 2001-09-01 | 59,20 points |
| 2001-12-01 | 56,63 points |
| 2002-03-01 | 58,41 points |
| 2002-06-01 | 59,45 points |
| 2002-09-01 | 62,89 points |
| 2002-12-01 | 58,21 points |
| 2003-03-01 | 59,91 points |
| 2003-06-01 | 62,23 points |
| 2003-09-01 | 62,75 points |
| 2003-12-01 | 58,78 points |
| 2004-03-01 | 58,91 points |
| 2004-06-01 | 61,90 points |
| 2004-09-01 | 64,45 points |
| 2004-12-01 | 60,68 points |
| 2005-03-01 | 62,70 points |
| 2005-06-01 | 64,17 points |
| 2005-09-01 | 65,05 points |
| 2005-12-01 | 62,08 points |
| 2006-03-01 | 65,61 points |
| 2006-06-01 | 68,72 points |
| 2006-09-01 | 70,30 points |
| 2006-12-01 | 65,99 points |
| 2007-03-01 | 70,53 points |
| 2007-06-01 | 73,97 points |
| 2007-09-01 | 75,39 points |
| 2007-12-01 | 70,62 points |
| 2008-03-01 | 77,40 points |
| 2008-06-01 | 79,08 points |
| 2008-09-01 | 82,75 points |
| 2008-12-01 | 77,65 points |
| 2009-03-01 | 80,55 points |
| 2009-06-01 | 84,99 points |
| 2009-09-01 | 86,02 points |
| 2009-12-01 | 81,26 points |
| 2010-03-01 | 82,51 points |
| 2010-06-01 | 85,06 points |
| 2010-09-01 | 89,77 points |
| 2010-12-01 | 82,56 points |
| 2011-03-01 | 87,28 points |
| 2011-06-01 | 90,86 points |
| 2011-09-01 | 92,19 points |
| 2011-12-01 | 86,81 points |
| 2012-03-01 | 90,76 points |
| 2012-06-01 | 93,51 points |
| 2012-09-01 | 96,00 points |
| 2012-12-01 | 90,68 points |
| 2013-03-01 | 98,55 points |
| 2013-06-01 | 96,83 points |
| 2013-09-01 | 98,81 points |
| 2013-12-01 | 93,47 points |
| 2014-03-01 | 99,19 points |
| 2014-06-01 | 100,57 points |
| 2014-09-01 | 100,77 points |
| 2014-12-01 | 95,04 points |
| 2015-03-01 | 97,48 points |
| 2015-06-01 | 107,56 points |
| 2015-09-01 | 96,31 points |
| 2015-12-01 | 98,66 points |
| 2016-03-01 | 97,93 points |
| 2016-06-01 | 107,33 points |
| 2016-09-01 | 98,85 points |
| 2016-12-01 | 97,64 points |
| 2017-03-01 | 95,32 points |
| 2017-06-01 | 110,47 points |
| 2017-09-01 | 99,27 points |
| 2017-12-01 | 99,48 points |
| 2018-03-01 | 100,36 points |
| 2018-06-01 | 112,90 points |
| 2018-09-01 | 103,33 points |
| 2018-12-01 | 103,81 points |
| 2019-03-01 | 103,82 points |
| 2019-06-01 | 118,93 points |
| 2019-09-01 | 108,29 points |
| 2019-12-01 | 108,19 points |
| 2020-03-01 | 106,72 points |
| 2020-06-01 | 122,77 points |
| 2020-09-01 | 108,06 points |
| 2020-12-01 | 108,77 points |
| 2021-03-01 | 109,07 points |
| 2021-06-01 | 124,41 points |
| 2021-09-01 | 110,99 points |
| 2021-12-01 | 111,05 points |
| 2022-03-01 | 113,12 points |
| 2022-06-01 | 131,09 points |
| 2022-09-01 | 117,57 points |
| 2022-12-01 | 117,20 points |
| 2023-03-01 | 118,97 points |
| 2023-06-01 | 138,77 points |
| 2023-09-01 | 129,91 points |
| 2023-12-01 | 127,23 points |
Darbo sąnaudos Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 127,229 Taškai |
| 2023-09-01 | 129,911 Taškai |
| 2023-06-01 | 138,768 Taškai |
| 2023-03-01 | 118,972 Taškai |
| 2022-12-01 | 117,202 Taškai |
| 2022-09-01 | 117,568 Taškai |
| 2022-06-01 | 131,086 Taškai |
| 2022-03-01 | 113,121 Taškai |
| 2021-12-01 | 111,045 Taškai |
| 2021-09-01 | 110,992 Taškai |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇳🇴 Atlyginimai | 55 550 NOK/Month | 53 750 NOK/Month | Ketvirtis |
🇳🇴 Atlyginimų augimas | 5,763 % | 6,058 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Dalinio darbo laiko | 644 300 | 657 300 | Ketvirtis |
🇳🇴 Darbo pasiūlymai | 98 000 | 110 300 | Ketvirtis |
🇳🇴 Darbo pasiūlymų santykis | 3,9 % | 3,1 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Gamybos darbo užmokestis | 124,8 points | 120,8 points | Ketvirtis |
🇳🇴 Įdarbintieji | 2,888 mln. | 2,881 mln. | Mėnesinis |
🇳🇴 Ilgalaikio nedarbo lygis | 0,6 % | 0,5 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Įsigijimo norma | 72,6 % | 72,9 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Jaunimo nedarbo lygis | 12,2 % | 12,8 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Moterų pensijos amžius | 62 Years | 62 Years | Kasmetinis |
🇳🇴 Nedarbingi asmenys | 76 570 | 75 000 | Mėnesinis |
🇳🇴 Nedarbo lygis | 4,1 % | 4,1 % | Mėnesinis |
🇳🇴 populiacija | 5,49 mln. | 5,43 mln. | Kasmetinis |
🇳🇴 Produktyvumas | 133,15 points | 130,12 points | Ketvirtis |
🇳🇴 Registruoto nedarbo lygis | 2,1 % | 1,9 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Užimtumo pokytis | 0,3 % | 0,1 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Užimtumo rodiklis | 69,6 % | 69,8 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Viso etato darbas | 2,097 mln. | 2,097 mln. | Ketvirtis |
🇳🇴 Vyriškosios pensijos amžius | 62 Years | 62 Years | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Darbo sąnaudos
Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.