Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Norvegija Vartotojų išlaidos
Akcijos kaina
Esama Vartotojų išlaidos vertė Norvegija yra 427,279 mlrd. NOK. Vartotojų išlaidos Norvegija sumažėjo iki 427,279 mlrd. NOK 2024-03-01, po to kai 2023-12-01 buvo 430,465 mlrd. NOK. Nuo 1978-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Norvegija buvo 267,67 mlrd. NOK. Aukščiausias visų laikų lygis pasiektas 2022-12-01 su 446,56 mlrd. NOK, o žemiausia vertė užfiksuota 1978-03-01 su 136,93 mlrd. NOK.
Vartotojų išlaidos ·
Max
Vartotojų išlaidos | |
---|---|
1978-03-01 | 136,93 mlrd. NOK |
1978-06-01 | 137,78 mlrd. NOK |
1978-09-01 | 139,51 mlrd. NOK |
1978-12-01 | 138,57 mlrd. NOK |
1979-03-01 | 141,30 mlrd. NOK |
1979-06-01 | 144,40 mlrd. NOK |
1979-09-01 | 144,48 mlrd. NOK |
1979-12-01 | 145,83 mlrd. NOK |
1980-03-01 | 146,58 mlrd. NOK |
1980-06-01 | 145,72 mlrd. NOK |
1980-09-01 | 147,11 mlrd. NOK |
1980-12-01 | 148,52 mlrd. NOK |
1981-03-01 | 146,93 mlrd. NOK |
1981-06-01 | 147,06 mlrd. NOK |
1981-09-01 | 145,50 mlrd. NOK |
1981-12-01 | 150,21 mlrd. NOK |
1982-03-01 | 148,37 mlrd. NOK |
1982-06-01 | 150,00 mlrd. NOK |
1982-09-01 | 149,30 mlrd. NOK |
1982-12-01 | 148,66 mlrd. NOK |
1983-03-01 | 151,26 mlrd. NOK |
1983-06-01 | 151,23 mlrd. NOK |
1983-09-01 | 153,09 mlrd. NOK |
1983-12-01 | 152,55 mlrd. NOK |
1984-03-01 | 153,52 mlrd. NOK |
1984-06-01 | 156,20 mlrd. NOK |
1984-09-01 | 157,42 mlrd. NOK |
1984-12-01 | 160,40 mlrd. NOK |
1985-03-01 | 167,53 mlrd. NOK |
1985-06-01 | 169,31 mlrd. NOK |
1985-09-01 | 173,08 mlrd. NOK |
1985-12-01 | 175,51 mlrd. NOK |
1986-03-01 | 179,91 mlrd. NOK |
1986-06-01 | 183,26 mlrd. NOK |
1986-09-01 | 177,66 mlrd. NOK |
1986-12-01 | 179,21 mlrd. NOK |
1987-03-01 | 178,51 mlrd. NOK |
1987-06-01 | 179,84 mlrd. NOK |
1987-09-01 | 178,32 mlrd. NOK |
1987-12-01 | 178,93 mlrd. NOK |
1988-03-01 | 176,85 mlrd. NOK |
1988-06-01 | 175,82 mlrd. NOK |
1988-09-01 | 174,54 mlrd. NOK |
1988-12-01 | 173,27 mlrd. NOK |
1989-03-01 | 172,91 mlrd. NOK |
1989-06-01 | 174,35 mlrd. NOK |
1989-09-01 | 174,33 mlrd. NOK |
1989-12-01 | 174,61 mlrd. NOK |
1990-03-01 | 172,21 mlrd. NOK |
1990-06-01 | 176,03 mlrd. NOK |
1990-09-01 | 176,95 mlrd. NOK |
1990-12-01 | 175,83 mlrd. NOK |
1991-03-01 | 178,91 mlrd. NOK |
1991-06-01 | 176,81 mlrd. NOK |
1991-09-01 | 180,31 mlrd. NOK |
1991-12-01 | 179,61 mlrd. NOK |
1992-03-01 | 182,01 mlrd. NOK |
1992-06-01 | 185,09 mlrd. NOK |
1992-09-01 | 181,28 mlrd. NOK |
1992-12-01 | 184,18 mlrd. NOK |
1993-03-01 | 185,18 mlrd. NOK |
1993-06-01 | 185,89 mlrd. NOK |
1993-09-01 | 187,44 mlrd. NOK |
1993-12-01 | 190,67 mlrd. NOK |
1994-03-01 | 192,87 mlrd. NOK |
1994-06-01 | 193,34 mlrd. NOK |
1994-09-01 | 194,13 mlrd. NOK |
1994-12-01 | 194,29 mlrd. NOK |
1995-03-01 | 197,05 mlrd. NOK |
1995-06-01 | 200,97 mlrd. NOK |
1995-09-01 | 202,06 mlrd. NOK |
1995-12-01 | 202,53 mlrd. NOK |
1996-03-01 | 210,43 mlrd. NOK |
1996-06-01 | 211,59 mlrd. NOK |
1996-09-01 | 215,32 mlrd. NOK |
1996-12-01 | 216,02 mlrd. NOK |
1997-03-01 | 215,25 mlrd. NOK |
1997-06-01 | 219,29 mlrd. NOK |
1997-09-01 | 221,40 mlrd. NOK |
1997-12-01 | 224,04 mlrd. NOK |
1998-03-01 | 223,53 mlrd. NOK |
1998-06-01 | 228,63 mlrd. NOK |
1998-09-01 | 226,63 mlrd. NOK |
1998-12-01 | 226,09 mlrd. NOK |
1999-03-01 | 234,05 mlrd. NOK |
1999-06-01 | 230,93 mlrd. NOK |
1999-09-01 | 235,19 mlrd. NOK |
1999-12-01 | 238,50 mlrd. NOK |
2000-03-01 | 241,86 mlrd. NOK |
2000-06-01 | 245,80 mlrd. NOK |
2000-09-01 | 245,79 mlrd. NOK |
2000-12-01 | 244,36 mlrd. NOK |
2001-03-01 | 246,80 mlrd. NOK |
2001-06-01 | 248,75 mlrd. NOK |
2001-09-01 | 249,66 mlrd. NOK |
2001-12-01 | 252,78 mlrd. NOK |
2002-03-01 | 254,75 mlrd. NOK |
2002-06-01 | 253,77 mlrd. NOK |
2002-09-01 | 258,26 mlrd. NOK |
2002-12-01 | 262,50 mlrd. NOK |
2003-03-01 | 261,68 mlrd. NOK |
2003-06-01 | 263,08 mlrd. NOK |
2003-09-01 | 266,86 mlrd. NOK |
2003-12-01 | 270,52 mlrd. NOK |
2004-03-01 | 276,58 mlrd. NOK |
2004-06-01 | 280,15 mlrd. NOK |
2004-09-01 | 281,02 mlrd. NOK |
2004-12-01 | 282,28 mlrd. NOK |
2005-03-01 | 287,46 mlrd. NOK |
2005-06-01 | 291,37 mlrd. NOK |
2005-09-01 | 296,86 mlrd. NOK |
2005-12-01 | 293,64 mlrd. NOK |
2006-03-01 | 300,43 mlrd. NOK |
2006-06-01 | 306,28 mlrd. NOK |
2006-09-01 | 309,52 mlrd. NOK |
2006-12-01 | 311,10 mlrd. NOK |
2007-03-01 | 317,72 mlrd. NOK |
2007-06-01 | 321,12 mlrd. NOK |
2007-09-01 | 325,41 mlrd. NOK |
2007-12-01 | 328,23 mlrd. NOK |
2008-03-01 | 331,91 mlrd. NOK |
2008-06-01 | 332,33 mlrd. NOK |
2008-09-01 | 326,53 mlrd. NOK |
2008-12-01 | 323,38 mlrd. NOK |
2009-03-01 | 321,42 mlrd. NOK |
2009-06-01 | 327,75 mlrd. NOK |
2009-09-01 | 331,57 mlrd. NOK |
2009-12-01 | 333,81 mlrd. NOK |
2010-03-01 | 339,49 mlrd. NOK |
2010-06-01 | 338,87 mlrd. NOK |
2010-09-01 | 342,06 mlrd. NOK |
2010-12-01 | 344,22 mlrd. NOK |
2011-03-01 | 346,03 mlrd. NOK |
2011-06-01 | 348,19 mlrd. NOK |
2011-09-01 | 349,44 mlrd. NOK |
2011-12-01 | 353,24 mlrd. NOK |
2012-03-01 | 357,52 mlrd. NOK |
2012-06-01 | 360,98 mlrd. NOK |
2012-09-01 | 363,36 mlrd. NOK |
2012-12-01 | 363,98 mlrd. NOK |
2013-03-01 | 369,20 mlrd. NOK |
2013-06-01 | 370,53 mlrd. NOK |
2013-09-01 | 373,00 mlrd. NOK |
2013-12-01 | 373,75 mlrd. NOK |
2014-03-01 | 375,88 mlrd. NOK |
2014-06-01 | 379,14 mlrd. NOK |
2014-09-01 | 379,75 mlrd. NOK |
2014-12-01 | 382,49 mlrd. NOK |
2015-03-01 | 386,77 mlrd. NOK |
2015-06-01 | 389,00 mlrd. NOK |
2015-09-01 | 390,62 mlrd. NOK |
2015-12-01 | 392,00 mlrd. NOK |
2016-03-01 | 393,24 mlrd. NOK |
2016-06-01 | 391,42 mlrd. NOK |
2016-09-01 | 391,91 mlrd. NOK |
2016-12-01 | 397,44 mlrd. NOK |
2017-03-01 | 401,06 mlrd. NOK |
2017-06-01 | 402,83 mlrd. NOK |
2017-09-01 | 403,31 mlrd. NOK |
2017-12-01 | 408,26 mlrd. NOK |
2018-03-01 | 407,12 mlrd. NOK |
2018-06-01 | 411,23 mlrd. NOK |
2018-09-01 | 409,51 mlrd. NOK |
2018-12-01 | 412,57 mlrd. NOK |
2019-03-01 | 413,13 mlrd. NOK |
2019-06-01 | 413,70 mlrd. NOK |
2019-09-01 | 417,48 mlrd. NOK |
2019-12-01 | 415,90 mlrd. NOK |
2020-03-01 | 402,48 mlrd. NOK |
2020-06-01 | 358,37 mlrd. NOK |
2020-09-01 | 392,33 mlrd. NOK |
2020-12-01 | 397,07 mlrd. NOK |
2021-03-01 | 381,47 mlrd. NOK |
2021-06-01 | 393,37 mlrd. NOK |
2021-09-01 | 422,19 mlrd. NOK |
2021-12-01 | 427,62 mlrd. NOK |
2022-03-01 | 417,32 mlrd. NOK |
2022-06-01 | 431,60 mlrd. NOK |
2022-09-01 | 430,69 mlrd. NOK |
2022-12-01 | 446,56 mlrd. NOK |
2023-03-01 | 427,10 mlrd. NOK |
2023-06-01 | 429,85 mlrd. NOK |
2023-09-01 | 429,21 mlrd. NOK |
2023-12-01 | 430,47 mlrd. NOK |
2024-03-01 | 427,28 mlrd. NOK |
Vartotojų išlaidos Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-03-01 | 427,279 mlrd. NOK |
2023-12-01 | 430,465 mlrd. NOK |
2023-09-01 | 429,208 mlrd. NOK |
2023-06-01 | 429,853 mlrd. NOK |
2023-03-01 | 427,098 mlrd. NOK |
2022-12-01 | 446,555 mlrd. NOK |
2022-09-01 | 430,691 mlrd. NOK |
2022-06-01 | 431,602 mlrd. NOK |
2022-03-01 | 417,319 mlrd. NOK |
2021-12-01 | 427,62 mlrd. NOK |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Vartotojų išlaidos
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇳🇴 Asmeninės santaupos | 6,6 % | 2,9 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Buitiniai išlaidos | 6,8 % | −10,1 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Degalų kainos | 2,13 USD/Liter | 2,18 USD/Liter | Mėnesinis |
🇳🇴 Mažmeninės prekybos apyvarta MoM | −5,1 % | 4,7 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Mažmeninės prekybos apyvarta YoY | −3 % | 3,5 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Mėnesio buitinės išlaidos MoM | −0,4 % | 3,3 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Namų ūkių skola prie BVP | 84,9 % of GDP | 78,6 % of GDP | Ketvirtis |
🇳🇴 Prieinamos asmeninės pajamos | 338,342 mlrd. NOK | 343,243 mlrd. NOK | Ketvirtis |
🇳🇴 Šeimos skolos palyginti su pajamomis | 210,38 % | 206,25 % | Kasmetinis |
🇳🇴 Vartojimo paskolos | 4,324 Bio. NOK | 4,313 Bio. NOK | Mėnesinis |
🇳🇴 Vartotojų pasitikėjimas | −16,3 points | −24,2 points | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Vartotojų išlaidos
Vartotojų išlaidos yra viena svarbiausių makroekonominių kategorijų, turinti itin didelę reikšmę šalies ekonomikos būklei ir vystymuisi. „Eulerpool“ svetainėje pateikiami detalūs, patikimi ir nuolat atnaujinami duomenys apie vartotojų išlaidas leidžia verslo ir ekonomikos specialistams priimti informuotus sprendimus bei stebėti rinkos pokyčius. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, vartotojų išlaidos sudaro didžiąją dalį bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai gerai iliustruoja faktas, kad vartotojų elgesys ir jų finansinis stabilumas tiesiogiai veikia ekonomikos augimo tempą, infliacijos lygį, darbo rinkos būklę bei daugelį kitų svarbių ekonominių rodiklių. Siekiant suvokti visą vartotojų išlaidų reikšmę, būtina pažvelgti giliau į jų sudedamąsias dalis ir veiksnius, kurie įtakoja šias išlaidas. Pirma, svarbu pažymėti, kad vartotojų išlaidos susideda iš trijų pagrindinių komponentų: prekių, paslaugų ir investicijų. Prekių sektorius apima viską nuo maisto ir gėrimų iki drabužių, elektronikos ir automobilių. Paslaugų sektorius apima tokias sritis kaip sveikatos priežiūra, švietimas, transportas, pramogos ir daugelis kitų sričių. Investicijos vartojimui gali būti susijusios su ilgalaikio vartojimo prekėmis, pvz., nekilnojamuoju turtu, baldais, buitine technika ir panašiais produktais. Ekonominiai rodikliai ir statistika, kuriuos galite rasti „Eulerpool“ svetainėje, padeda ekonomiškai interpretuoti ir įvertinti kiekvieną iš šių komponentų, parodydami, kaip jie kinta laikui bėgant ir kokie veiksniai turi didžiausią įtaką. Vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių vartotojų išlaidas, yra namų ūkių pajamos. Augančios pajamos paprastai skatina didesnes išlaidas, o tai, savo ruožtu, stimuliuoja ekonomikos augimą. Priešingai, mažėjančios pajamos verčia vartotojus mažinti savo išlaidas, kas gali sukelti ekonomikos nuosmukį. Kitas svarbus veiksnys yra vartotojų pasitikėjimas. Kai vartotojai jaučia ekonominį ir socialinį stabilumą, jie linkę daugiau išlaidauti. Tokius rodiklius kaip vartotojų pasitikėjimo indeksas (VPI) galima rasti mūsų svetainėje, ir jie padeda išsamiai interpretuoti šį aspektą. Infliacija taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes kylant kainoms, perkamasis pajėgumas mažėja, ir tai gali sumažinti bendruosius išlaidų rodiklius. Be to, svarbu atsižvelgti į finansų rinkos sąlygas. Pavyzdžiui, mažos palūkanų normos gali skatinti vartotojus skolintis ir investuoti į didelės vertės prekes, kaip nekilnojamąjį turtą ar automobilius. Priešingai, didelės palūkanų normos gali sumažinti skolinimosi apetitą ir paskatinti žmones daugiau taupyti nei išlaidauti. Monetarinė ir fiskalinė politika turi didelį poveikį vartotojų išlaidoms. Centrinis bankas gali keisti palūkanų normas arba vykdyti pinigų politikos priemones, kuriomis siekiama stimuliuoti arba stabdyti ekonomiką. Vyriausybės išlaidos ir mokesčių politika taip pat gali labai įtakoti ekonominę aplinką ir, atitinkamai, vartotojų išlaidas. Svarbu ir demografiniai veiksniai. Gyventojų amžius, šeimos struktūra, gyvenamosios vietos pobūdis - visa tai veikia vartojimo modelius. Pavyzdžiui, jaunesni žmonės dažniausiai išlaidauja daugiau, palyginti su vyresniais, kurie gali būti linkę taupyti pensijai ar sveikatos išlaidoms. Regioninės ir tarptautinės tendencijos taip pat turi įtakos vartotojų išlaidoms Lietuvoje. Globalizacija ir tarptautinė prekyba lemia, kad Lietuvoje parduodamos prekės ir paslaugos gali ateiti iš viso pasaulio, o tai keičia vartojimo įpročius ir rinkos dinamiką. Globalios ekonominės krizės ar sukrėtimai gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvos vartotojų elgesiui ir jų išlaidoms. „Eulerpool“ suteikia įrankius ir analizės priemones, leidžiančias giliau suprasti šiuos sudėtingus ryšius ir daryti pagrįstas išvadas. Mūsų svetainėje galite rasti ne tik statistinius duomenis, bet ir išsamias analizes, ekspertų įžvalgas ir prognozes, kurios padeda formuoti išsamų ir pagrįstą požiūrį į vartotojų išlaidas. Apskritai, vartotojų išlaidos yra esminis makroekonominis rodiklis, leidžiantis suprasti ir interpretuoti ekonomikos dinamiką. Mūsų duomenys ir analizė siekia padėti jums ne tik suvokti esamą situaciją, bet ir įvertinti būsimus pokyčius, todėl galite priimti labiau informuotus ir strategiškai orientuotus sprendimus. „Eulerpool“ svetainėje pateikiama informacija yra pagrįsta patikimais šaltiniais ir orientuota į praktinį pritaikymą, todėl esate tikri, kad gausite aukščiausios kokybės paslaugas ir duomenis.