Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Nigerija Atsargų pokyčiai
Akcijos kaina
Dabartinė Atsargų pokyčiai vertė Nigerija yra 143,574 mlrd. NGN. Atsargų pokyčiai Nigerija padidėjo iki 143,574 mlrd. NGN 2023-03-01, po to, kai buvo 126,672 mlrd. NGN 2022-12-01. Nuo 2010-03-01 iki 2023-06-01, vidutinis BVP Nigerija buvo 111,78 mlrd. NGN. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2018-06-01 su 178,91 mlrd. NGN, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2011-03-01 su 32,49 mlrd. NGN.
Atsargų pokyčiai ·
Max
Akcijų pokyčiai | |
---|---|
2010-03-01 | 41,16 mlrd. NGN |
2010-06-01 | 41,49 mlrd. NGN |
2010-09-01 | 41,62 mlrd. NGN |
2010-12-01 | 42,09 mlrd. NGN |
2011-03-01 | 32,49 mlrd. NGN |
2011-06-01 | 33,59 mlrd. NGN |
2011-09-01 | 38,28 mlrd. NGN |
2011-12-01 | 35,08 mlrd. NGN |
2012-03-01 | 46,82 mlrd. NGN |
2012-06-01 | 45,63 mlrd. NGN |
2012-09-01 | 45,49 mlrd. NGN |
2012-12-01 | 46,59 mlrd. NGN |
2013-03-01 | 125,43 mlrd. NGN |
2013-06-01 | 137,50 mlrd. NGN |
2013-09-01 | 122,10 mlrd. NGN |
2013-12-01 | 136,83 mlrd. NGN |
2014-03-01 | 129,06 mlrd. NGN |
2014-06-01 | 146,21 mlrd. NGN |
2014-09-01 | 130,21 mlrd. NGN |
2014-12-01 | 143,14 mlrd. NGN |
2015-03-01 | 118,54 mlrd. NGN |
2015-06-01 | 138,16 mlrd. NGN |
2015-09-01 | 124,32 mlrd. NGN |
2015-12-01 | 136,49 mlrd. NGN |
2016-03-01 | 109,83 mlrd. NGN |
2016-06-01 | 128,65 mlrd. NGN |
2016-09-01 | 125,62 mlrd. NGN |
2016-12-01 | 147,18 mlrd. NGN |
2017-03-01 | 142,85 mlrd. NGN |
2017-06-01 | 165,87 mlrd. NGN |
2017-09-01 | 147,79 mlrd. NGN |
2017-12-01 | 159,35 mlrd. NGN |
2018-03-01 | 171,86 mlrd. NGN |
2018-06-01 | 178,91 mlrd. NGN |
2018-09-01 | 142,03 mlrd. NGN |
2018-12-01 | 146,82 mlrd. NGN |
2019-03-01 | 156,04 mlrd. NGN |
2019-06-01 | 90,79 mlrd. NGN |
2019-09-01 | 78,35 mlrd. NGN |
2019-12-01 | 146,70 mlrd. NGN |
2020-03-01 | 149,52 mlrd. NGN |
2020-06-01 | 90,07 mlrd. NGN |
2020-09-01 | 72,27 mlrd. NGN |
2020-12-01 | 133,48 mlrd. NGN |
2021-03-01 | 145,47 mlrd. NGN |
2021-06-01 | 136,52 mlrd. NGN |
2021-09-01 | 121,58 mlrd. NGN |
2021-12-01 | 91,70 mlrd. NGN |
2022-03-01 | 159,82 mlrd. NGN |
2022-06-01 | 161,30 mlrd. NGN |
2022-09-01 | 85,68 mlrd. NGN |
2022-12-01 | 126,67 mlrd. NGN |
2023-03-01 | 143,57 mlrd. NGN |
Atsargų pokyčiai Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-03-01 | 143,574 mlrd. NGN |
2022-12-01 | 126,672 mlrd. NGN |
2022-09-01 | 85,677 mlrd. NGN |
2022-06-01 | 161,299 mlrd. NGN |
2022-03-01 | 159,817 mlrd. NGN |
2021-12-01 | 91,697 mlrd. NGN |
2021-09-01 | 121,579 mlrd. NGN |
2021-06-01 | 136,518 mlrd. NGN |
2021-03-01 | 145,466 mlrd. NGN |
2020-12-01 | 133,483 mlrd. NGN |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Atsargų pokyčiai
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇳🇬 Bendras PMI | 50,1 points | 52,1 points | Mėnesinis |
🇳🇬 Gamybos produkcija | 2,2 % | 8 % | Ketvirtis |
🇳🇬 Kasybos produkcija | −12,2 % | −4 % | Ketvirtis |
🇳🇬 Paslaugų PMI | 51,1 points | 52,7 points | Mėnesinis |
🇳🇬 Pramonės gamyba | −9,7 % | 15,2 % | Ketvirtis |
🇳🇬 Talpumo naudojimas | 54,9 % | 56,4 % | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Afrika
- 🇩🇿Alžyras
- 🇦🇴Angola
- 🇧🇯Beninas
- 🇧🇼Botsvana
- 🇧🇫Burkina Fasas
- 🇧🇮Burundis
- 🇨🇲Kamerunas
- 🇨🇻Žaliasis Kyšulys
- 🇨🇫Centrinės Afrikos Respublika
- 🇹🇩Čadas
- 🇰🇲Komorai
- 🇨🇬Kongo
- 🇿🇦Pietų Afrika
- 🇩🇯Džibutis
- 🇪🇬Egiptas
- 🇬🇶Ekvatorinė Gvinėja
- 🇪🇷Eritrėja
- 🇪🇹Etiopija
- 🇬🇦Gabunas
- 🇬🇲Gambija
- 🇬🇭Gana
- 🇬🇳Gvinėja
- 🇬🇼Gvinėja-Bisau
- 🇨🇮Dramblio Kaulo Krantas
- 🇰🇪Kenija
- 🇱🇸Lesotas
- 🇱🇷Liberija
- 🇱🇾Libija
- 🇲🇬Madagaskaras
- 🇲🇼Malavis
- 🇲🇱Mali
- 🇲🇷Mauritanija
- 🇲🇺Mauricijus
- 🇲🇦Marokas
- 🇲🇿Mozambikas
- 🇳🇦Namibija
- 🇳🇪Nigeris
- 🇷🇼Ruanda
- 🇸🇹San Tomė ir Prinsipė
- 🇸🇳Senegalas
- 🇸🇨Seišeliai
- 🇸🇱Siera Leonė
- 🇸🇴Somalija
- Pietų Sudanas
- 🇸🇩Sudanas
- 🇸🇿Svazilandas
- 🇹🇿Tanazanija
- 🇹🇬Togo
- 🇹🇳Tunisas
- 🇺🇬Uganda
- 🇿🇲Zambija
- 🇿🇼Zimbabvė
Kas yra Atsargų pokyčiai
Keičianti atsargų kategorija yra ypatingo dėmesio vertas rodiklis makroekonomikoje, nes jis atspindi įvairius ekonominius pokyčius ir tendencijas. Atsargų pokyčiai yra vienas iš svarbiausių komponentų, įtraukiamų į nacionalinių sąskaitų sistemą, ypač vertinant bendrąjį vidaus produktą (BVP). Eulerpool yra profesionali svetainė, skirta rodyti makroekonominius duomenis, ir mes siekiame išsamiai paaiškinti šią svarbią kategoriją. Atsargų pokyčiai apima skirtumus tarp pradinių ir galutinių atsargų per tam tikrą laikotarpį. Tai gali būti bet kokio rango prekės - nuo žaliavų ir pusgaminių iki gatavų produktų, laikomų įmonių inventoriuose. Šie pokyčiai dažnai svyruoja priklausomai nuo įvairių veiksnių, tokių kaip paklausa ir pasiūla, gamybos ciklai, bei ekonominės prognozės. Kai įmonės didina savo atsargas, tai paprastai rodo optimistines ekonomikos prognozes. Ši augimo tendencija reiškia, kad įmonės ruošiasi padidėjusiai prekių paklausai ateityje. Kita vertus, atsargų sumažėjimas gali reikšti, kad įmonės bando sumažinti savo atsargų palaikymo kaštus arba kritusią paklausą, kuri lėmė per didelį atsargų kaupimą. Atsargų pokyčiai taip pat gali turėti tiesioginį poveikį šalies BVP. Pavyzdžiui, jei atsargų lygis auga, tai lemia didesnį gamybos apimtį ir ekonomiškai aktyvesnę veiklą, kas pozityviai veikia BVP. Priešingai, atsargų sumažėjimas gali reikšti mažesnę gamybą ir lėtėjantį ekonomikos augimą. Verta atkreipti dėmesį, kad atsargų pokyčiai yra glaudžiai susiję su vartotojų elgesiu. Kai vartotojai mažina išlaidas, įmonės gali kaupti didesnes atsargas, nei yra poreikis. Todėl vartotojų elgesio prognozės yra itin svarbios ekonominių tendencijų analizėje, nes jos gali padėti numatyti galimus atsargų pokyčius. Keičiantys atsargų rodikliai taip pat gali duoti svarbių signalų dėl tiekimo grandinių efektyvumo ir problemų. Pavyzdžiui, jei įmonė susiduria su tiekimo grandinių sutrikimais, tai gali įtakoti atsargų lygio augimą. Tokie sutrikimai gali būti susiję su logistikos, politikos ar gamybos proceso problemomis. Analizuojant šiuos duomenis, įmonės gali pritaikyti savo strategijas, siekdamos geriau suvaldyti atsargų lygį ir išvengti galimų nuostolių. Be to, atsargų pokyčiai gali būti naudingi sprendžiant infliacijos klausimus. Kai atsargų lygis didelis, tai gali reikšti perteklinę pasiūlą ir žemą kainų spaudimą. Tačiau kai atsargų lygis mažėja, padidėjusi prekių paklausa gali sukelti kainų augimą. Tai gali būti ypač svarbu centrinėms bankams, kurie stebi infliacinius spaudimus ir atitinkamai koreguoja pinigų politiką. Kalbant apie konkrečią Lietuvos ekonomiką, atsargų pokyčiai gali atspindėti ir šalies pramonės struktūrų pokyčius. Lietuvos pramonėje, kuri didelę reikšmę turi automobilių, maisto ir tekstilės gamybai, atsargų lygis gali tapti reikšmingu rodikliu, padedančiu analizuoti rinkos situaciją ir numatyti tolimesnes tendencijas. Eulerpool profesionalioje platformoje mes pristatome išsamius atsargų pokyčių statistinius duomenis, siekdami suteikti gilesnį supratimą apie šalies ekonomikos dinamiką. Mes siekiame pateikti tiksliausius ir naujausius duomenis, kurie yra būtini tiek verslo, tiek ekonomikos specialistams, valdžios institucijoms bei investuotojams. Mūsų analitiniai įrankiai leidžia stebėti ir prognozuoti atsargų pokyčius per įvairius laikotarpius, kas gali suteikti vertingos informacijos priimant strateginius sprendimus. Galutinis tikslas yra sudaryti galimybę išsamiai analizuoti makroekonominius rodiklius ir teikti vertingus įžvalgas apie ekonomikos būklę. Atsargų pokyčių analizė yra vienas iš daugybės įrankių, kuriuos mes siūlome savo vartotojams. Skatindami supratimą apie šį svarbų ekonomikos rodiklį, mes siekiame padėti geriau suprasti ir numatyti ekonomikos plėtros tendencijas bei prisidėti prie informuoto sprendimų priėmimo proceso. Apibendrinant, atsargų pokyčiai yra kritinis makroekonominis rodiklis, atspindintis daugelį ekonomikos aspectų – nuo gamybos ir vartojimo iki pasiūlos ir paklausos dinaminių pokyčių. Eulerpool siūlo gilų šio rodiklio supratimą ir išsamius statistinius duomenis, kurie gali tapti nepakeičiamu analitiniu įrankiu tiems, kas siekia išsamiai suprasti ir analizuoti makroekonomines tendencijas. Mes esame čia, kad padėtume jums sklandžiai naviguoti makroekonominių duomenų pasaulyje ir priimti informuotus sprendimus.