Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Nigerija Bendrasis vidaus produktas (BVP) Ne naftos sektoriaus augimas
Akcijos kaina
Dabartinė Bendrasis vidaus produktas (BVP) Ne naftos sektoriaus augimas vertė Nigerija yra 2,75 %. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Ne naftos sektoriaus augimas Nigerija sumažėjo iki 2,75 % 2023-09-01, po to, kai buvo 3,58 % 2023-06-01. Nuo 2011-03-01 iki 2023-12-01, vidutinis Bendrasis vidaus produktas (BVP) Ne naftos sektoriaus augimas Nigerija buvo 3,56 %. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2011-12-01 su 8,92 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2020-06-01 su −6,05 %.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) Ne naftos sektoriaus augimas ·
Max
BVP augimas ne naftos sektoriuje | |
---|---|
2011-03-01 | 3,74 % |
2011-06-01 | 5,60 % |
2011-09-01 | 4,79 % |
2011-12-01 | 8,92 % |
2012-03-01 | 6,01 % |
2012-06-01 | 6,82 % |
2012-09-01 | 4,90 % |
2012-12-01 | 5,66 % |
2013-03-01 | 7,44 % |
2013-06-01 | 8,88 % |
2013-09-01 | 8,46 % |
2013-12-01 | 8,78 % |
2014-03-01 | 8,21 % |
2014-06-01 | 6,71 % |
2014-09-01 | 7,51 % |
2014-12-01 | 6,44 % |
2015-03-01 | 5,59 % |
2015-06-01 | 3,46 % |
2015-09-01 | 3,05 % |
2015-12-01 | 3,14 % |
2016-09-01 | 0,03 % |
2017-03-01 | 0,72 % |
2017-06-01 | 0,45 % |
2017-12-01 | 1,45 % |
2018-03-01 | 0,76 % |
2018-06-01 | 2,05 % |
2018-09-01 | 2,32 % |
2018-12-01 | 2,70 % |
2019-03-01 | 2,47 % |
2019-06-01 | 1,64 % |
2019-09-01 | 1,85 % |
2019-12-01 | 2,26 % |
2020-03-01 | 1,55 % |
2020-12-01 | 1,69 % |
2021-03-01 | 0,79 % |
2021-06-01 | 6,74 % |
2021-09-01 | 5,44 % |
2021-12-01 | 4,73 % |
2022-03-01 | 6,08 % |
2022-06-01 | 4,77 % |
2022-09-01 | 4,27 % |
2022-12-01 | 4,44 % |
2023-03-01 | 2,77 % |
2023-06-01 | 3,58 % |
2023-09-01 | 2,75 % |
Bendrasis vidaus produktas (BVP) Ne naftos sektoriaus augimas Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-09-01 | 2,75 % |
2023-06-01 | 3,58 % |
2023-03-01 | 2,77 % |
2022-12-01 | 4,44 % |
2022-09-01 | 4,27 % |
2022-06-01 | 4,77 % |
2022-03-01 | 6,08 % |
2021-12-01 | 4,73 % |
2021-09-01 | 5,44 % |
2021-06-01 | 6,74 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrasis vidaus produktas (BVP) Ne naftos sektoriaus augimas
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇳🇬 BIP | 362,81 mlrd. USD | 472,62 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇳🇬 Bruto investicijos į ilgalaikį turtą | 2,351 Bio. NGN | 2,826 Bio. NGN | Ketvirtis |
🇳🇬 BVP augimas naftos sektoriuje | 12,11 % | −0,85 % | Ketvirtis |
🇳🇬 BVP augimas per visus metus | 2,74 % | 3,1 % | Kasmetinis |
🇳🇬 BVP augimo tempas | −16,1 % | 12 % | Ketvirtis |
🇳🇬 BVP iš kasybos sektoriaus | 1,165 Bio. NGN | 1,024 Bio. NGN | Ketvirtis |
🇳🇬 BVP iš komunalinių paslaugų | 77,99 mlrd. NGN | 155,208 mlrd. NGN | Ketvirtis |
🇳🇬 BVP konstantomis kainomis | 18,278 Bio. NGN | 21,773 Bio. NGN | Ketvirtis |
🇳🇬 BVP vienam gyventojui | 2 460,39 USD | 2 449,59 USD | Kasmetinis |
🇳🇬 BVP vienam gyventojui pagal PPK | 5 694,977 USD | 5 669,964 USD | Kasmetinis |
🇳🇬 Gamintojo BVP | 1,824 Bio. NGN | 1,793 Bio. NGN | Ketvirtis |
🇳🇬 Metinis BVP augimo tempas | 2,98 % | 3,46 % | Ketvirtis |
🇳🇬 Paslaugų BVP | 10,609 Bio. NGN | 9,092 Bio. NGN | Ketvirtis |
🇳🇬 Statybos sektoriaus BVP | 733,708 mlrd. NGN | 756,411 mlrd. NGN | Ketvirtis |
🇳🇬 Transporto sektoriaus BVP | 216,343 mlrd. NGN | 240,167 mlrd. NGN | Ketvirtis |
🇳🇬 Viešojo administravimo BVP | 295,399 mlrd. NGN | 456,512 mlrd. NGN | Ketvirtis |
🇳🇬 Žemės ūkio BVP | 3,852 Bio. NGN | 5,686 Bio. NGN | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Afrika
- 🇩🇿Alžyras
- 🇦🇴Angola
- 🇧🇯Beninas
- 🇧🇼Botsvana
- 🇧🇫Burkina Fasas
- 🇧🇮Burundis
- 🇨🇲Kamerunas
- 🇨🇻Žaliasis Kyšulys
- 🇨🇫Centrinės Afrikos Respublika
- 🇹🇩Čadas
- 🇰🇲Komorai
- 🇨🇬Kongo
- 🇿🇦Pietų Afrika
- 🇩🇯Džibutis
- 🇪🇬Egiptas
- 🇬🇶Ekvatorinė Gvinėja
- 🇪🇷Eritrėja
- 🇪🇹Etiopija
- 🇬🇦Gabunas
- 🇬🇲Gambija
- 🇬🇭Gana
- 🇬🇳Gvinėja
- 🇬🇼Gvinėja-Bisau
- 🇨🇮Dramblio Kaulo Krantas
- 🇰🇪Kenija
- 🇱🇸Lesotas
- 🇱🇷Liberija
- 🇱🇾Libija
- 🇲🇬Madagaskaras
- 🇲🇼Malavis
- 🇲🇱Mali
- 🇲🇷Mauritanija
- 🇲🇺Mauricijus
- 🇲🇦Marokas
- 🇲🇿Mozambikas
- 🇳🇦Namibija
- 🇳🇪Nigeris
- 🇷🇼Ruanda
- 🇸🇹San Tomė ir Prinsipė
- 🇸🇳Senegalas
- 🇸🇨Seišeliai
- 🇸🇱Siera Leonė
- 🇸🇴Somalija
- Pietų Sudanas
- 🇸🇩Sudanas
- 🇸🇿Svazilandas
- 🇹🇿Tanazanija
- 🇹🇬Togo
- 🇹🇳Tunisas
- 🇺🇬Uganda
- 🇿🇲Zambija
- 🇿🇼Zimbabvė
Kas yra Bendrasis vidaus produktas (BVP) Ne naftos sektoriaus augimas
„eulerpool“ yra patikima profesionalių makroekonominių duomenų šaltinis ir viena iš svarbiausių mūsų kategorijų yra „BVP Augimas Ne Naftos Sektoriuje“. Ši sritis ypač svarbi Lietuvai, kurios ekonomika didžiąją dalį pajamų gauna iš bendrajam vidaus produktui (BVP) neatsiliekančių sektorių. Lietuvoje naftos ištekliai labai riboti, todėl šalies ekonomika labai priklauso nuo kitų sektorių indėlio. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia BVP augimas ne naftos sektoriuje, ir kaip tai veikia Lietuvos ekonominį kraštovaizdį. BVP (Bendrasis Vidaus Produktas) yra vienas svarbiausių ekonomikos rodiklių, kuris žymi visos šalies pagamintos produkcijos ir suteiktų paslaugų bendrą rinkos vertę per tam tikrą laikotarpį. BVP augimas rodo ekonomikos sveikatą ir jos vystymosi tendencijas. Ne naftos sektorius apima visas ekonomines veiklas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su naftos gavyba ir perdirbimu. Tai gali būti gamyba, prekyba, paslaugų sektorius, žemės ūkis, IT sektorius ir kitos šakos. Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai diversifikuota, leidžianti šalies ekonomikai būti labiau atspari išorės šokams, tokiems kaip naftos kainų svyravimai. Tai ypač svarbu, nes nepastovios naftos kainos gali žymiai paveikti šalis, kurios labai priklauso nuo šios išteklių eksporto. Kadangi Lietuva nėra viena iš tokių šalių, jos ekonomika gali būti labiau subalansuota ir stabili. Vienas iš pagrindinių BVP augimo ne naftos sektoriuje šaltinių Lietuvoje yra paslaugų sektorius. Paslaugų sektorius apima tokias veiklas kaip finansinės paslaugos, sveikatos priežiūra, švietimas, viešasis administravimas, turizmas ir laisvalaikio paslaugos. Šios veiklos sudaro didelę dalį bendrojo vidaus produkto ir todėl yra labai svarbios bendram ekonomikos augimui. IT ir technologijų sektorius taip pat sparčiai auga ir tampa vis svarbesnis Lietuvos ekonomikoje. Kitas svarbus ne nafta susijęs sektorius yra gamyba. Lietuvoje yra ilgalaikės gamybos tradicijos, ypač mašinų, elektronikos ir tekstilės pramonėse. Šie sektoriai ne tik sukuria darbo vietas, bet ir pritraukia užsienio investicijas, prisideda prie eksporto augimo ir stiprina šalies ekonomiką. Žemės ūkis yra dar vienas svarbus sektorius, kuris prisideda prie BVP augimo Lietuvoje. Nors žemės ūkis sudaro santykinai mažesnę BVP dalį, jo svarba socialinei ir ekonominei šalies perversmo raidai yra itin reikšminga. Ne tik pats žemės ūkio sektorius, bet ir maisto pramonė, kuri priklauso nuo žemės ūkio produktų, turi svarbų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje. Lietuvos ekonomikai būdingas augimas ne naftos sektoriuje yra labai svarbus, nes jis lemia ir kitokią tvarią ekonomikos raidą. Diversifikuotas ekonomikos modelis leidžia šalies ekonomikai būti mažiau priklausomai nuo vieno ar kelių sektorių, sumažina riziką ir padeda užtikrinti stabilesnį ilgalaikį augimą. Tai ypač svarbu šaliai, kuri siekia tobulėti pasaulio ekonominėje arenoje ir užtikrinti aukštesnį gerovės lygį savo piliečiams. Be to, BVP augimas ne naftos sektoriuje gali padidinti šalies investicinį patrauklumą. Užsienio investuotojai dažnai ieško stabilios ir diversifikuotos ekonomikos, kad sumažintų riziką ir užtikrintų investicijų grąžą. Lietuvos ekonomika, turinti augantį ne naftos sektorių, gali būti patrauklus investicijų objektas tarptautinėms kompanijoms, kurios nori įsisteigti ar plėstis Baltijos regione. Svarbu pažymėti, kad valdžios politikos ir reformos taip pat gali turėti didelę įtaką BVP augimui ne naftos sektoriuje. Tinkamai suformuotos politikos, tokios kaip verslo reguliavimo supaprastinimas, inovacijos skatinimas, mokesčių sistemos tobulinimas ir infrastruktūros gerinimas, gali labai prisidėti prie ekonomikos augimo. Lietuvos Vyriausybė jau dabar vykdo įvairias reformas, kurios padeda stiprinti šalies ne naftos sektorių, pavyzdžiui, investicijas į švietimą ir mokslą, skatinant inovacijas ir IT sektoriaus plėtrą. Visapusiškai vertinant, BVP augimas ne naftos sektoriuje yra esminis Lietuvos ekonomikos komponentas. Šalies diversifikuota ekonomika, apimanti paslaugų, gamybos, žemės ūkio ir IT sektorius, leidžia užtikrinti stabilesnį ir tvaresnį ekonomikos augimą. Plėtojant šiuos sektorius, Lietuva gali geriau atlaikyti išorės šokų poveikį ir užtikrinti ilguoju laikotarpiu augančią gerovę savo piliečiams. „eulerpool“ svetainėje jūs galite rasti detalius ir tikslus makroekonominius duomenis, kurie padės geriau suprasti Lietuvos BVP augimo tendencijas ne naftos sektoriuje ir atlikti išsamesnę analizę. Mūsų profesionaliai surinkta informacija gali padėti tiek investuotojams, tiek ekonomikos analitikams ir padaryti apgalvotus sprendimus remiantis tiksliais ir laiku pateiktais duomenimis. Taigi, kviečiame naudotis mūsų svetaine ir būti geriau informuotiems apie Lietuvos ekonomikos raidą.