Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Norvegija Ilgalaikio nedarbo lygis
Akcijos kaina
Dabartinė Ilgalaikio nedarbo lygis vertė Norvegija yra 0,5 %. Ilgalaikio nedarbo lygis Norvegija padidėjo iki 0,5 % 2023-12-01, po to kai buvo 0,4 % 2023-09-01. Nuo 1995-06-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Norvegija buvo 0,73 %. Aukščiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 1995-06-01 ir sudarė 2,00 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2000-06-01 ir sudarė 0,30 %.
Ilgalaikio nedarbo lygis ·
Max
| Ilgalaikio nedarbo lygis | |
|---|---|
| 1995-06-01 | 2,00 % |
| 1996-06-01 | 1,00 % |
| 1997-06-01 | 0,80 % |
| 1998-06-01 | 0,50 % |
| 1999-06-01 | 0,40 % |
| 2000-03-01 | 0,40 % |
| 2000-06-01 | 0,30 % |
| 2000-09-01 | 0,30 % |
| 2000-12-01 | 0,30 % |
| 2001-03-01 | 0,40 % |
| 2001-06-01 | 0,40 % |
| 2001-09-01 | 0,40 % |
| 2001-12-01 | 0,40 % |
| 2002-03-01 | 0,60 % |
| 2002-06-01 | 0,50 % |
| 2002-09-01 | 0,40 % |
| 2002-12-01 | 0,50 % |
| 2003-03-01 | 0,50 % |
| 2003-06-01 | 0,50 % |
| 2003-09-01 | 0,60 % |
| 2003-12-01 | 0,70 % |
| 2004-03-01 | 0,60 % |
| 2004-06-01 | 0,80 % |
| 2004-09-01 | 0,80 % |
| 2004-12-01 | 0,80 % |
| 2005-03-01 | 0,80 % |
| 2005-06-01 | 0,80 % |
| 2005-09-01 | 0,80 % |
| 2005-12-01 | 0,80 % |
| 2006-03-01 | 0,90 % |
| 2006-06-01 | 0,90 % |
| 2006-09-01 | 0,70 % |
| 2006-12-01 | 0,60 % |
| 2007-03-01 | 0,50 % |
| 2007-06-01 | 0,50 % |
| 2007-09-01 | 0,50 % |
| 2007-12-01 | 0,40 % |
| 2008-03-01 | 0,40 % |
| 2008-06-01 | 0,30 % |
| 2008-09-01 | 0,30 % |
| 2008-12-01 | 0,40 % |
| 2009-03-01 | 0,40 % |
| 2009-06-01 | 0,50 % |
| 2009-09-01 | 0,40 % |
| 2009-12-01 | 0,60 % |
| 2010-03-01 | 0,70 % |
| 2010-06-01 | 0,70 % |
| 2010-09-01 | 0,70 % |
| 2010-12-01 | 0,70 % |
| 2011-03-01 | 0,70 % |
| 2011-06-01 | 0,90 % |
| 2011-09-01 | 0,80 % |
| 2011-12-01 | 0,60 % |
| 2012-03-01 | 0,60 % |
| 2012-06-01 | 0,50 % |
| 2012-09-01 | 0,50 % |
| 2012-12-01 | 0,70 % |
| 2013-03-01 | 0,60 % |
| 2013-06-01 | 0,80 % |
| 2013-09-01 | 0,60 % |
| 2013-12-01 | 0,70 % |
| 2014-03-01 | 0,70 % |
| 2014-06-01 | 0,70 % |
| 2014-09-01 | 0,80 % |
| 2014-12-01 | 0,90 % |
| 2015-03-01 | 1,20 % |
| 2015-06-01 | 0,80 % |
| 2015-09-01 | 0,90 % |
| 2015-12-01 | 1,00 % |
| 2016-03-01 | 1,20 % |
| 2016-06-01 | 1,30 % |
| 2016-09-01 | 1,10 % |
| 2016-12-01 | 1,20 % |
| 2017-03-01 | 1,20 % |
| 2017-06-01 | 1,00 % |
| 2017-09-01 | 1,20 % |
| 2017-12-01 | 1,20 % |
| 2018-03-01 | 1,00 % |
| 2018-06-01 | 0,90 % |
| 2018-09-01 | 1,00 % |
| 2018-12-01 | 0,90 % |
| 2019-03-01 | 0,90 % |
| 2019-06-01 | 0,70 % |
| 2019-09-01 | 0,80 % |
| 2019-12-01 | 0,90 % |
| 2020-03-01 | 1,10 % |
| 2020-06-01 | 1,10 % |
| 2020-09-01 | 1,30 % |
| 2020-12-01 | 1,20 % |
| 2021-03-01 | 1,10 % |
| 2021-06-01 | 1,20 % |
| 2021-09-01 | 1,00 % |
| 2021-12-01 | 0,90 % |
| 2022-03-01 | 0,80 % |
| 2022-06-01 | 0,60 % |
| 2022-09-01 | 0,60 % |
| 2022-12-01 | 0,60 % |
| 2023-03-01 | 0,60 % |
| 2023-06-01 | 0,50 % |
| 2023-09-01 | 0,40 % |
| 2023-12-01 | 0,50 % |
Ilgalaikio nedarbo lygis Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 0,5 % |
| 2023-09-01 | 0,4 % |
| 2023-06-01 | 0,5 % |
| 2023-03-01 | 0,6 % |
| 2022-12-01 | 0,6 % |
| 2022-09-01 | 0,6 % |
| 2022-06-01 | 0,6 % |
| 2022-03-01 | 0,8 % |
| 2021-12-01 | 0,9 % |
| 2021-09-01 | 1 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Ilgalaikio nedarbo lygis
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇳🇴 Atlyginimai | 55 550 NOK/Month | 53 750 NOK/Month | Ketvirtis |
🇳🇴 Atlyginimų augimas | 5,763 % | 6,058 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Dalinio darbo laiko | 644 300 | 657 300 | Ketvirtis |
🇳🇴 Darbo pasiūlymai | 98 000 | 110 300 | Ketvirtis |
🇳🇴 Darbo pasiūlymų santykis | 3,9 % | 3,1 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Darbo sąnaudos | 126,629 points | 127,229 points | Ketvirtis |
🇳🇴 Gamybos darbo užmokestis | 124,8 points | 120,8 points | Ketvirtis |
🇳🇴 Įdarbintieji | 2,888 mln. | 2,881 mln. | Mėnesinis |
🇳🇴 Įsigijimo norma | 72,6 % | 72,9 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Jaunimo nedarbo lygis | 12,2 % | 12,8 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Moterų pensijos amžius | 62 Years | 62 Years | Kasmetinis |
🇳🇴 Nedarbingi asmenys | 76 570 | 75 000 | Mėnesinis |
🇳🇴 Nedarbo lygis | 4,1 % | 4,1 % | Mėnesinis |
🇳🇴 populiacija | 5,49 mln. | 5,43 mln. | Kasmetinis |
🇳🇴 Produktyvumas | 133,15 points | 130,12 points | Ketvirtis |
🇳🇴 Registruoto nedarbo lygis | 2,1 % | 1,9 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Užimtumo pokytis | 0,3 % | 0,1 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Užimtumo rodiklis | 69,6 % | 69,8 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Viso etato darbas | 2,097 mln. | 2,097 mln. | Ketvirtis |
🇳🇴 Vyriškosios pensijos amžius | 62 Years | 62 Years | Kasmetinis |
Norvegijoje ilgalaikio nedarbo lygis reiškia bedarbių, bedarbių 12 mėnesių ar ilgiau, dalį bendrame darbo rinkos aktyvių asmenų (tų, kurie arba dirba, arba yra bedarbiai) skaičiuje. Šiuos duomenis teikia Eulerpool.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Ilgalaikio nedarbo lygis
Ilgalaikis nedarbo lygis yra vienas svarbiausių rodiklių, naudojamų vertinant ekonomikos sveikatą ir darbo rinkos būklę. Eulerpool svetainėje mes teikiame išsamią ir patikimą makroekonominę informaciją, kad vartotojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus remdamiesi objektyviais duomenimis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra ilgalaikis nedarbo lygis, kokie veiksniai jį lemia ir kaip jis veikia Lietuvos ekonomiką bei visuomenę. Ilgalaikis nedarbo lygis - tai rodiklis, apibrėžiantis ilgą laiką bedarbių žmonių procentą, palyginti su visais darbingo amžiaus žmonėmis. Paprastai ilgalaikiu nedarbu laikomas toks nedarbas, kuris trunka ilgiau nei 12 mėnesių. Nacionalinė statistika ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Eurostat, nuolat renka duomenis apie šiuos rodiklius, o tai leidžia tiksliai vertinti darbo rinkos tendencijas. Pagrindinė priežastis, kodėl ilgalaikis nedarbo lygis yra svarbus, yra tai, kad jis suteikia įžvalgų apie struktūrinio nedarbo lygį šalyje. Struktūrinis nedarbas atsiranda, kai nedarbas yra susijęs su struktūriniais ekonomikos pokyčiais, o ne su laikinais ekonomikos nuosmukiais. Ilgalaikio nedarbo lygis gali parodyti, kaip efektyvi yra ekonomikos politika, kokia yra švietimo sistemos kokybė, ir kokia yra verslo aplinka šalyje. Lietuvoje ilgalaikis nedarbo lygis gali skirtis priklausomai nuo ekonominės situacijos, įvairių politinių ir socialinių veiksnių. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ilgalaikių bedarbių skaičių, yra ekonomikos ciklų pasikeitimai. Ekonomikos nuosmukio metu įmonės dažnai mažina darbuotojų skaičių, o tai padidina nedarbo lygį. Tačiau ilgalaikis nedarbo lygis gali išlikti aukštas net ir ekonomikai atsigaunant, jei yra sunkumų su bedarbių integracija į darbo rinką. Be to, švietimo sistema atlieka svarbų vaidmenį mažinant ilgalaikį nedarbą. Vienas esminių aspektų yra tai, ar švietimo sistema gali suteikti žmonėms reikalingų įgūdžių, atitinkančių darbo rinkos poreikius. Jei švietimo sistema nėra efektyvi, gali atsirasti darbo jėgos neatitikimo problema, kai darbuotojai neturi paklausos darbo rinkoje reikalaujamų kvalifikacijų. Tokiu atveju, net ir turėdami išsilavinimą, žmonės gali likti be darbo ilgiems laikotarpiams. Taip pat svarbus veiksnys yra socialinės apsaugos sistema ir jos efektyvumas. Šalys, turinčios stiprią ir efektyvią socialinės apsaugos sistemą, gali geriau padėti ilgalaikiams bedarbiams sugrįžti į darbo rinką. Socialinės apsaugos priemonės gali apimti įvairias programas, skirtas kvalifikacijos kėlimui, darbo paieškos palengvinimui, finansinei pagalbai bedarbiams ir pan. Ilgalaikio nedarbo padariniai ekonomikai ir visuomenei yra įvairūs. Pirmiausia, ilgalaikis nedarbas gali sumažinti bendrą ekonomikos efektyvumą. Kai daug žmonių ilgą laiką lieka be darbo, prarandami potencialūs darbo jėgos įnašai į ekonomiką. Tai gali sumažinti bendrai pagaminamą produkciją ir sumažinti BVP augimo tempą. Be to, ilgalaikis nedarbas turi rimtų socialinių padarinių. Ilgą laiką bedarbiams gali būti sunku išlaikyti savo socialinį statusą ir gyvenimo lygį, o tai gali sukelti socialinę atskirtį ir skurdą. Ilgalaikiai bedarbiai taip pat gali susidurti su psichologiniais sunkumais, tokiais kaip depresija, žema savivertė ir stresas. Norėdami mažinti ilgalaikio nedarbo lygį, Lietuva ir kitos šalys gali taikyti įvairias politikas. Vyraujantys metodai apima aktyvias darbo rinkos politikos priemones, tokias kaip profesinė mokymo ir perkvalifikavimo programos, subsidijuojamas įdarbinimas, konsultacijos dėl karjeros planavimo ir darbo paieškos, taip pat ir pasirengimo ilgalaikiui užimtumui kursai. Augantis dėmesys taip pat skiriamas inovacijoms ir verslumo skatinimui, kurie gali sukurti naujas darbo vietas ir sumažinti ilgalaikio nedarbo lygį. Pavyzdžiui, startuolių ir mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rėmimo programos gali prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo ir prisidėti prie bendro darbo rinkos lankstumo didinimo. Svarbu atkreipti dėmesį į regioninius skirtumus ilgalaikio nedarbo lygio atžvilgiu. Daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, tam tikruose regionuose nedarbo lygis gali būti ženkliai aukštesnis nei kituose, ir tai gali lemti regioninė ekonominė situacija, infrastruktūros būklė, investicijų lygis ir kiti veiksniai. Todėl reikalingos politinės priemonės, skirtos regioninei darbo rinkai skatinti, siekiant sumažinti šiuos skirtumus. Apibendrinant, ilgalaikis nedarbo lygis yra sudėtingas ir daugiafaktorius ekonominės būklės rodiklis, kuris reikalauja nuolatinio stebėjimo ir analizes. Eulerpool komanda užtikrina, kad mūsų svetainėje būtų pateikiami patikimi ir aktualūs duomenys apie ilgalaikį nedarbo lygį Lietuvoje. Mes siekiame padėti verslui, politikos formuotojams ir visuomenei suprasti ir spręsti su ilgalaikiu nedarbu susijusias problemas, siekiant skatinti ekonominį augimą ir socialinį gerovę.