Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Moldova Užimtumo lygis
Akcijos kaina
Dabartinė Užimtumo lygis vertė Moldova yra 42,9 %. Užimtumo lygis Moldova padidėjo iki 42,9 % 2024-03-01, po to kai buvo 42,5 % 2023-12-01. Nuo 2000-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Moldova buvo 42,89 %. Aukščiausias visų laikų lygis buvo pasiektas 2000-06-01 su 56,70 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2012-03-01 su 34,30 %.
Užimtumo lygis ·
Max
| Užimtumo rodiklis | |
|---|---|
| 2000-03-01 | 52,60 % |
| 2000-06-01 | 56,70 % |
| 2000-09-01 | 56,40 % |
| 2000-12-01 | 53,50 % |
| 2001-03-01 | 51,90 % |
| 2001-06-01 | 55,20 % |
| 2001-09-01 | 55,40 % |
| 2001-12-01 | 52,20 % |
| 2002-03-01 | 51,90 % |
| 2002-06-01 | 54,60 % |
| 2002-09-01 | 55,20 % |
| 2002-12-01 | 51,60 % |
| 2003-03-01 | 45,40 % |
| 2003-06-01 | 49,80 % |
| 2003-09-01 | 49,80 % |
| 2003-12-01 | 45,10 % |
| 2004-03-01 | 41,90 % |
| 2004-06-01 | 47,50 % |
| 2004-09-01 | 48,00 % |
| 2004-12-01 | 45,30 % |
| 2005-03-01 | 43,10 % |
| 2005-06-01 | 47,00 % |
| 2005-09-01 | 46,80 % |
| 2005-12-01 | 44,70 % |
| 2006-03-01 | 35,20 % |
| 2006-06-01 | 45,00 % |
| 2006-09-01 | 47,80 % |
| 2006-12-01 | 43,40 % |
| 2007-03-01 | 40,50 % |
| 2007-06-01 | 45,20 % |
| 2007-09-01 | 44,10 % |
| 2007-12-01 | 40,30 % |
| 2008-03-01 | 39,40 % |
| 2008-06-01 | 46,10 % |
| 2008-09-01 | 44,50 % |
| 2008-12-01 | 40,20 % |
| 2009-03-01 | 36,80 % |
| 2009-06-01 | 43,10 % |
| 2009-09-01 | 42,30 % |
| 2009-12-01 | 37,90 % |
| 2010-03-01 | 34,40 % |
| 2010-06-01 | 42,30 % |
| 2010-09-01 | 41,40 % |
| 2010-12-01 | 36,00 % |
| 2011-03-01 | 34,60 % |
| 2011-06-01 | 41,90 % |
| 2011-09-01 | 42,90 % |
| 2011-12-01 | 38,40 % |
| 2012-03-01 | 34,30 % |
| 2012-06-01 | 40,50 % |
| 2012-09-01 | 41,10 % |
| 2012-12-01 | 37,90 % |
| 2013-03-01 | 34,50 % |
| 2013-06-01 | 40,50 % |
| 2013-09-01 | 42,70 % |
| 2013-12-01 | 38,70 % |
| 2014-03-01 | 35,80 % |
| 2014-06-01 | 42,80 % |
| 2014-09-01 | 42,70 % |
| 2014-12-01 | 37,20 % |
| 2015-03-01 | 35,30 % |
| 2015-06-01 | 43,00 % |
| 2015-09-01 | 43,70 % |
| 2015-12-01 | 39,20 % |
| 2016-03-01 | 37,60 % |
| 2016-06-01 | 43,80 % |
| 2016-09-01 | 43,50 % |
| 2016-12-01 | 38,50 % |
| 2017-03-01 | 37,70 % |
| 2017-06-01 | 42,60 % |
| 2017-09-01 | 42,40 % |
| 2017-12-01 | 39,21 % |
| 2018-03-01 | 37,70 % |
| 2018-06-01 | 45,00 % |
| 2018-09-01 | 46,20 % |
| 2018-12-01 | 39,00 % |
| 2019-03-01 | 38,10 % |
| 2019-06-01 | 41,40 % |
| 2019-09-01 | 41,80 % |
| 2019-12-01 | 39,10 % |
| 2020-03-01 | 37,50 % |
| 2020-06-01 | 38,20 % |
| 2020-09-01 | 40,10 % |
| 2020-12-01 | 39,30 % |
| 2021-03-01 | 37,60 % |
| 2021-06-01 | 39,70 % |
| 2021-09-01 | 41,80 % |
| 2021-12-01 | 40,00 % |
| 2022-03-01 | 38,90 % |
| 2022-06-01 | 41,30 % |
| 2022-09-01 | 41,30 % |
| 2022-12-01 | 40,50 % |
| 2023-03-01 | 42,00 % |
| 2023-06-01 | 43,70 % |
| 2023-09-01 | 44,10 % |
| 2023-12-01 | 42,50 % |
| 2024-03-01 | 42,90 % |
Užimtumo lygis Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-03-01 | 42,9 % |
| 2023-12-01 | 42,5 % |
| 2023-09-01 | 44,1 % |
| 2023-06-01 | 43,7 % |
| 2023-03-01 | 42 % |
| 2022-12-01 | 40,5 % |
| 2022-09-01 | 41,3 % |
| 2022-06-01 | 41,3 % |
| 2022-03-01 | 38,9 % |
| 2021-12-01 | 40 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Užimtumo lygis
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇲🇩 Atlyginimai | 13 170,3 MDL/Month | 13 401,1 MDL/Month | Ketvirtis |
🇲🇩 Gamybos darbo užmokestis | 11 139,3 MDL/Month | 11 222,9 MDL/Month | Ketvirtis |
🇲🇩 Įdarbintieji | 865 200 | 856 800 | Ketvirtis |
🇲🇩 Įsigijimo norma | 45 % | 44,8 % | Ketvirtis |
🇲🇩 Jaunimo nedarbo lygis | 7,6 % | 6,6 % | Ketvirtis |
🇲🇩 Minimalūs atlyginimai | 5 000 MDL/Month | 4 000 MDL/Month | Kasmetinis |
🇲🇩 Moterų pensijos amžius | 61 Years | 60,5 Years | Kasmetinis |
🇲🇩 Nedarbingi asmenys | 39 700 | 45 000 | Ketvirtis |
🇲🇩 Nedarbo lygis | 3,9 % | 4,4 % | Ketvirtis |
🇲🇩 populiacija | 2,51 mln. | 2,57 mln. | Kasmetinis |
🇲🇩 Vyriškosios pensijos amžius | 63 Years | 63 Years | Kasmetinis |
Moldovoje užimtumo rodiklis matuoja dirbančių asmenų skaičių procentais nuo darbingo amžiaus gyventojų.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Užimtumo lygis
„Užimtumo rodiklis” – tai vienas iš pagrindinių makroekonominių rodiklių, naudojamų vertinant šalies ekonomikos sveikatą ir darbingo amžiaus gyventojų ekonominę aktyvumą. Eulerpool, kaip profesionali makroekonominių duomenų tvarkymo platforma, suteikia galimybę analizuoti ir giliau suvokti šios kategorijos svarbą bei jos pokyčių tendencijas Lietuvoje. Užimtumo rodiklis nurodo darbingo amžiaus gyventojų dalį, kuri turi darbą. Tam, kad galėtume teisingai interpretuoti šį rodiklį, svarbu suvokti, kad jis apima ne tik dirbančius visą darbo dieną, bet ir dirbančius ne visą darbo dieną ar laikinai užimtus asmenis. Plati ir išsami duomenų bazė, kurią teikia Eulerpool, leidžia stebėti ilgalaikes užimtumo tendencijas, įvertinti sezoninius svyravimus bei analizuoti užimtumo kaitos priežastis. Analizuojant užimtumo rodiklį, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius veiksnius. Vienas iš jų yra demografinė situacija šalyje. Lietuvoje darbingumas ir užimtumo lygis nuolat kinta dėl demografinių pokyčių, kaip kad senstančios visuomenės ir emigracijos įtakos. Europos Sąjungoje, į kurią Lietuva įstojo 2004 metais, migracijos rodikliai turi žymų poveikį užimtumo situacijai. Dėl laisvo žmonių judėjimo, Lietuvos gyventojai gali lengvai emigruoti į kitas ES šalis, ieškodami geresnių darbo sąlygų ir didesnių uždarbio galimybių. Emigracija ne tik mažina dirbančiųjų skaičių, bet ir keičia darbo rinkos struktūrą, sumažina kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą. Kitas veiksnys yra švietimo ir profesinio rengimo sistema. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra labiau paklausūs darbo rinkoje, todėl šalims su efektyvia švietimo sistema dažniausiai būdinga aukštesnė užimtumo rodiklio vertė. Lietuvoje švietimo sistema yra intensyviai reformuojama, siekiant užtikrinti supratingo ir konkurencingo darbo jėgos rengimą. IT ir inžinerijos studijų populiarumas rodo, kad jauni žmonės orientuojasi į ateities rinkos poreikius, kas irgi turi teigiamą poveikį užimtumo rodiklio pokyčiams. Ekonominės sąlygos irgi daro didelę įtaką užimtumo rodikliui. Ekonomikos augimas paprastai lemia naujų darbo vietų kūrimą, mažina nedarbą ir didina užimtumo lygį. Lietuvos ekonomikos augimas per pastaruosius dvidešimt metų buvo gana stabilus, išskyrus ekonomines krizes, kurios laikinai sutrikdė darbo rinką. Eulerpool platforma suteikia galimybę realiuoju laiku stebėti makroekonominių rodiklių, tokių kaip BVP, infliacija, ir jų sąsajas su užimtumo rodikliais, kas yra labai naudinga investuotojams, politikos formuotojams ir ekonomistams. Kalbant apie visuomeninę politiką, svarbu paminėti valstybinės intervencijos poveikį užimtumo rodikliui. Lietuvoje įvairios socialinės programos, kaip darbo paieškos pašalpos, profesionalių mokymo kursai ir mokesčių lengvatos darbdaviams, skatina žmonių įdarbinimą ir mažina nedarbo lygį. Tuo pačiu, darbo teisės aktų pakeitimai dažnai sukelia diskusijas ir visuomenės reakcijas, kurios irgi atsispindi užimtumo rodiklio dinamikoje. Ypatingai svarbu yra ir inovacijų lygis, nes šiuolaikinė ekonomika yra labai dinamiška. Automatizacija ir naujų technologijų plėtra keičia darbo rinką ir užimtumo struktūrą. Lietuvoje sparčiai vystosi technologijų įmonių sektorius. Tačiau kartu su tuo vyksta ir tradicinių darbo vietų mažėjimas tam tikruose sektoriuose, kaip kad gamyboje, dėl automatizacijos ir robotizavimo procesų. Tai skatina dar didesnę konkurenciją darbo rinkoje, todėl darbuotojai turi nuolat tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, egzistuoja regioniniai užimtumo skirtumai. Didžiausi miestai, kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, dažniausiai turi aukštesnį užimtumo lygį dėl savo ekonomikos dinamizmo ir didesnės darbo vietų pasiūlos. Kita vertus, mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse užimtumas dažnai yra žemesnis, dėl mažesnių investicijų ir ribotų darbo galimybių. Šis regioninis disbalansas yra svarbi užduotis tiek vyriausybei, tiek vietos verslui, siekiant užtikrinti tolygų vystymąsi ir darbo rinkos stabilumą. Taigi, užimtumo rodiklis yra itin svarbus ir informatyvus makroekonominis indikatorius, kuris leidžia įvertinti daugelį ekonomikos aspektų. Eulerpool platforma suteikia galimybę sekti šio rodiklio pokyčius realiuoju laiku, analizuoti jų priežastis ir pasekmes bei priimti informuotus sprendimus. Užimtumo rodiklis yra neatsiejama šalies ekonomikos sveikatos dalis, ir jo dinamika atspindi plačius ekonominius, socialinius ir technologinius procesus, vykstančius Lietuvos darbo rinkoje. Apibendrinant, supratimas apie užimtumo rodiklio svarbą ir jo keičiamus veiksnius leidžia geriau suvokti ne tik dabartinę ekonomikos būklę, bet ir numatyti būsimas tendencijas bei iššūkius. Eulerpool pateikiama išsami ir patikima informacija yra nepakeičiamas įrankis tiems, kurie siekia giliau analizuoti ir suprasti Lietuvos ekonominę situaciją.